Peržiūrėti šaltinį Lietuvos miškai

[[Vaizdas:Bubiu-Padubysio miskai 07.jpg|thumb|240px|[[Bubių-Padubysio miškai]]]]
[[Vaizdas:AukstaitijaNP002.JPG|thumb|240px|Aukštaitijos miškai]]
[[Vaizdas:Anykščių miškai prie Vetygalos.JPG|thumb|240px|[[Anykščių miškai]]]]
[[Vaizdas:SviliaiForest1.JPG|thumb|240px|Miško paruošos]]

'''Lietuvos miškai''' – žemės plotas, kuris pagal Lietuvos įstatymus traktuojamas kaip [[miškas]]. 2017 m. duomenimis, miškai dengia 33,5 proc. šalies teritorijos, pusė jų yra valstybiniai. Dauguma Lietuvos miškų yra [[spygliuočiai]]: 34,6 % visų plotų užima [[pušis|pušynai]], 20,9 % – [[eglė|eglynai]]. Iš [[lapuočiai|lapuočių]] daugiausiai yra [[beržas|beržynų]] (22,2 %) ir [[juodalksnis|juodalksnynų]] (7,6 %). Beveik trečdalis visų Lietuvos miškų plyti [[Lietuvos saugomos teritorijos|saugomų teritorijų]] ribose arba jų buferinėse zonose.<ref>[http://www.amvmt.lt/Images/Veikla/STAT/MiskuStatistika/2017/Metrastis_2017_CD.pdf Lietuvos miškų ūkio statistika 2017] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200214104530/http://www.amvmt.lt/Images/Veikla/STAT/MiskuStatistika/2017/Metrastis_2017_CD.pdf |date=2020-02-14 }}, Valstybinė miškų tarnybą</ref>

== Lietuvos miškingumas ==
Anot [[Valstybinė miškų tarnyba|Valstybinės miškų tarnybos]] vedančios Lietuvos miškų apskaitą, [[2017 m.]] sausio 1 d. miško žemės plotas buvo 2189,6 tūkst. ha ir užėmė 33,5 % šalies teritorijos. Nuo [[2003 m.]] sausio 1 d. šis plotas padidėjo 144,3 tūkst. ha, o šalies miškingumas – 2,2%.<ref>amvmt.lt / [http://www.amvmt.lt/Images/Veikla/STAT/MiskuStatistika/2016/Metrastis_2016_CD.pdf Lietuvos miškų ūkio statistika, 2017] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20181228174947/http://www.amvmt.lt/Images/Veikla/STAT/MiskuStatistika/2016/Metrastis_2016_CD.pdf |date=2018-12-28 }}, Aplinkos Ministerija, Valstybinė miškų tarnyba; ISSN 1648-8008</ref> Pagal Valstybinės miškų tarnybos naudojamą metodiką, kaip miškas vertinamas ne tik brandžiais medžiais apaugęs didesnis žemės plotas, bet visa žemė, kuri pagal įstatymus priskirta miškams, arba žemė, kurią leidžiama užsodinti mišku. Į tai patenka dirvonuojantys ar brūzgynais, krūmynais apaugę miško paskirties žemės plotai, neatsodinti plyni kirtimai, daigynai, sėklinės plantacijos, trasos, miško keliai, kvartalinės, ir pan.<ref>[http://www.amvmt.lt/Images/Veikla/STAT/MiskuStatistika/2017/Metrastis_2017_CD.pdf Lietuvos miškų ūkio statistika 2017] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200214104530/http://www.amvmt.lt/Images/Veikla/STAT/MiskuStatistika/2017/Metrastis_2017_CD.pdf |date=2020-02-14 }}, Valstybinė miškų tarnybą</ref>

Bendras medienos tūris siekia 501,3 mln. m³. Daugiau nei pusė visų miškų Lietuvoje yra [[spygliuočiai|spygliuočių]], tarp jų vyrauja [[pušis|pušynai]]. Tarp lapuočių didžiausius plotus užima [[beržas|beržynai]].<ref>[http://www.amvmt.lt/images/veikla/stat/miskustatistika/2012/01%20Misku%20ukio%20statistika%202012_m.pdf Miškų ūkio statistika » 2012] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150203203428/http://www.amvmt.lt/images/veikla/stat/miskustatistika/2012/01%20Misku%20ukio%20statistika%202012_m.pdf |date=2015-02-03 }}, Valstybinė Miškų Tarnyba</ref>

Daugiau nei 707,5 tūkst. ha arba 32,5 % visų Lietuvos miškų plyti [[Lietuvos saugomos teritorijos|saugomų teritorijų]] ribose arba jų buferinėse zonose.<ref>[http://www.amvmt.lt/images/veikla/stat/miskustatistika/2010/03%20Misku%20ukio%20statistika%202010_m.pdf Saugomos teritorijos ir biologinė įvairovė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180124005759/http://www.amvmt.lt/images/veikla/stat/miskustatistika/2010/03%20Misku%20ukio%20statistika%202010_m.pdf |date=2018-01-24 }}, Valstybinė Miškų Tarnyba</ref>

== Lietuvos sengirės ==
Ažvinčių (Gervėčių sengirės) gamtinis rezervatas, Aukštaitijos nacionalinio parko dalis. Išsidėstęs Utenos ir Ignalinos rajonuose, užima 690,55 hektarų plotą. Įsteigtas 1997 metų balandžio 28 dieną. Saugoma etaloninė Rytų Lietuvos sengirė su šiam regionui būdingomis biocenozėmis bei išlikusia retųjų rūšių augalija ir gyvūnija.

Kai kurie bruožai yra išlikę [[Alytaus rajono savivaldybė]]je esančiame [[Punios šilas|Punios šile]], kurios tik maža teritorija saugoma įsteigtame [[Punios šilo gamtinis rezervatas|Punios šilo gamtiniame rezervate]]<ref>delfi.lt / [https://www.delfi.lt/grynas/gamta/lietuvoje-atsiras-vieta-kur-misko-kirtejai-bus-nepageidaujami.d?id=79649261 Lietuvoje atsiras vieta, kur miško kirtėjai bus nepageidaujami], Justina Maciūnaitė, DELFI turinio projektų žurnalistė, www. GRYNAS.lt 2018 m. lapkričio 21 d.</ref>. Punios šilo gamtinio rezervato plotas 2018 m. pabaigoje sudarė 457 ha. Netolimoje ateityje gamtinio rezervato plotą planuojama praplėsti iki 2161 ha, bet į praplėstą plotą vistiek nepateks visas Punios šilas.

Lietuvos sengirių atkūrimui ir saugojimui 2020 m. buvo įkurtas “[[Sengirės fondas]]”.

== Istorija ==
[[Vaizdas:Kėdainių miškų urėdija - miškažudžių gauja.JPG|thumb|250px|Iškirstas miškas Kėdainių rajone]]

Senovėje beveik visa dabartinė [[Lietuva|Lietuvos]] teritorija buvo apaugusi [[miškas|miškais]]. Plintant [[žemdirbystė|žemdirbystei]], kertant [[medis|medžius]], miškų plotai pradėjo mažėti. Pirmojo tūkstantmečio pabaigoje [[miškas|miškai]] buvo užėmę apie 2/3 teritorijos. Vyravo [[plačialapiai medžiai|plačialapių medžių]] rūšys. [[XI a.]] – [[XIII a.]] miškai jau dengė 55 % Lietuvos teritorijos, vėliau miškų plotai mažėjo.

Pirmieji rašytiniai dokumentai apie [[valstybė]]s rūpinimąsi miškais siekia [[XVI a.]] Miškų nuosavybės apsaugos klausimai buvo reglamentuoti Pirmajame (1529 m.) ir vėlesniuose [[Lietuvos Statutas|Lietuvos Statutuose]]. 1557 m. [[Valakų reforma|Valakų reformos]] įstatymu [[žemės ūkis|žemės ūkiui]] netinkami plotai buvo paliekami apaugti miškais. [[1559]] m. aprašytos didžiojo kunigaikščio girios ir žvėrių perėjos, [[1636]]–[[1641]] m. pertvarkytas miškų ūkis (girių ordinacija). 1567 m. išleistas Girininkų įstatymas.

Lietuvai 1795–1915 m. esant [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] valdžioje miškai buvo alinami didelių netvarkingų kirtimų. Dideli miškų plotai buvo verčiami kitomis naudmenomis. [[1914]] m. dabartinėje Lietuvos teritorijoje buvo 1175,0 tūkst. ha miškų. [[1915]]–[[1918]] m. [[Vokietija|Vokietijos]] okupacijos metais miškų prie kelių, upių plynai buvo iškirsta 26,5 tūkst. ha, pasirinktinai – 38,5 tūkst. ha. Iškirstos medienos tūris apie 11,7 mln. m³, t. y. daugiau kaip 6 metų kirtimo norma. Kertama buvo patogiose išvežti vietose prie kelių, upių, net ir nesubrendę medynai. [[1918]]–[[1940]] m. Lietuvos miškų plotai sumažėjo apie 1,5 %. Dėl [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] ir okupacijos padarinių Lietuvos miškingumas šalies dabartinėje teritorijoje buvo mažiausias, apie 20 %. Vėliau jis intensyviai didėjo. [[1996]]–[[2005]] m. kasmet buvo iškertama po 4,9–6,5 mln. m³ medienos. [[2006]] m. miškų žemės plotas buvo 2121 tūkst. ha, miškingumas – 32,5 %, miškų plotas, tenkantis vienam gyventojui – 0,62 ha.

== Didžiausi miškai ==
Daugiausia miškų yra Lietuvos pietrytinėje dalyje. Daugiau kaip 10 tūkst. ha turi 17 miško masyvų. Žemiau – didžiausi Lietuvos miškų masyvai (km²):<ref name=vle />

# [[Dainavos giria|Dainavos arba Gudų giria]] ([[Dainavos giria|Druskininkų–Varėnos miškai]]) – 1450
# [[Labanoro-Pabradės giria]] – 911
# [[Kazlų Rūdos miškai]] – 587
# [[Karšuvos giria]] ([[Karšuvos giria|Viešvilės–Smalininkų miškai]]) – 422
# [[Rūdninkų giria]] – 375
# [[Lavoriškių giria]] ([[Lavoriškių giria|Lavoriškių–Nemenčinės miškai]]) – 310
# [[Gaižiūnų miškai|Gaižiūnų–Rumšiškių miškai]] – 304
# [[Kapčiamiesčio giria]] – 277 ([[Augustavo giria|Augustavo girios]] dalis)
# [[Ažvinčių-Minčios giria]] – 220

== Medynai ==
'''Vidutiniai medynų rodikliai'''
{|{{graži lentelė}}
|'''Medynai'''||'''Plotas <br /> 1000 ha'''||'''Dalis %'''||'''Amžius'''||'''Bonitetas'''||'''Skalsumas'''||'''Tūris m³/ha <br /> visų medynų'''||'''Tūris, m³/ha <br />brandžių medynų'''||'''Tūrio prieaugis <br /> m³/ha'''||'''Prieaugio dalis, <br /> kaupiama medyne'''
|--
|[[Šilas|pušynai]]||720,2||35,8||64||11,1||0,75||240||305|| ||
|--
|[[Eglynas|eglynai]]||431,3||21,4||46||11,3||0,71||191||306|| ||
|--
|kiti [[Pušūnai|spygliuočiai]]||3,1||0,2||-||-||-||-||-||-||-
|--
|[[Beržynas (miškas)|beržynai]]||424,0||21,1||48||1,2||0,71||165||234||6,2||3,3
|--
|[[Drebulynas|drebulynai]]||65,8||3,3||44||Ia,7||0,71||205||275||7,0||4,0
|--
|[[Juodalksnynas|juodalksnynai]]||135,0||6,7||46||1,4||0,71||196||292||6,5||3,5
|--
|[[Baltalksnynas|baltalksnynai]]||129,8||6,4||33||1,7||0,71||132||155||6,8||4,0
|--
|[[Ąžuolynas|ąžuolynai]]||40,1||2,0||85||1,6||0,63||195||247||5,0||2,3
|--
|[[Uosynas|uosynai]]||49,4||2,5||57||1,1||0,67||171||232||5,7||2,8
|--
|kitų [[lapuočiai|lapuočių]] medynai,<br /> įskaitant [[Liepynas|liepynus]] ir [[Skroblas|skroblynus]]||15,3||0,8||-||-||-||-||-||-||-
|--
|iš viso||2 014,0||100,0||53*||1,8*||0,72*||199*||254*||6,5*||3,4*
|--
|}
(*) pateikta duomenų vidutinė vertė

Lietuvos miškuose 2006 m. kultūrinės kilmės medynų buvo 471,6 tūkst. ha (23 %), žėlinių – 1542,4 tūkst. ha (77 %). Jaunuolynai sudarė 25 %, pusamžiai medynai 42 %, bręstantys 14 %, brandūs 19 %. Medynų vidutinis amžius 53 m., [[bonitetas]] 1,8, skalsumas – 0,7.

Lietuvos miškuose vyraujantys medžiai (pagal plotą, procentais):
* [[paprastoji pušis]] – 37,6
* [[paprastoji eglė]] – 24,0
* [[Karpotasis beržas|karpotieji]] ir [[Plaukuotasis beržas|plaukuotieji beržai]] – 19,5
* [[baltalksnis]] – 5,6
* [[juodalksnis]] – 5,6
* [[paprastasis uosis]] – 2,7
* [[drebulė]] – 2,6
* [[paprastasis ąžuolas]] – 1,8
* kitos [[Sąrašas:Lietuvos_vietinės_medžių_ir_krūmų_rūšys#Lietuvos_vietiniai_med.C5.BEiai|medžių]] rūšys – 0,6

== Miško žemės pasiskirstymas pagal nuosavybę ==
2017 m. sausio 01 d. [[valstybiniai Lietuvos miškai]] apėmė 1 089 000 ha arba 49,7 %, [[privatūs Lietuvos miškai]] – 883 00 ha arba 40,3 %, rezervuoti, nuosavybinei teisei atkurti miškai – 218 000 ha arba 10,0 %.

Palyginimui [[2006]] m. valstybinės reikšmės miškų buvo 1051,2 tūkst. ha (49 %), privačių – 717,2 tūkst. ha (33,7 %), rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti – 332,5 tūkst. ha (16,8 %).

== Politika ir valdymas ==
Valstybės miškų ūkį formuoja ir programas rengia [[Aplinkos ministerija]], kuriai priklauso Miškų departamentas. Miškų būklę, jų naudojimą, atkūrimą ir apsaugą kontroliuoja Valstybinė miškų tarnyba ir jos teritoriniai miškų kontrolės poskyriai. Miškų urėdijų darbams vadovauja [[Generalinė miškų urėdija]] prie Aplinkos ministerijos. 2006 m. buvo 42 valstybinės miškų urėdijos. Lietuvos miškų sklypus inventorizuoja ir miškotvarkos projektus rengia Valstybinis miškotvarkos institutas. Miškų valstybės kadastrą ir informacinę sistemą sudarančias duomenų bazes tvarko Valstybinė miškų tarnyba. Miškotyros problemas tiria [[Lietuvos miškų institutas]] ir [[LŽŪU|Lietuvos žemės ūkio universiteto]] Miškų fakultetas.<ref name=vle>{{VLE|XII|66|[[Edvardas Riepšas]]}}</ref>

== Miškų klasifikacija ==
Miškai suskirstyti į keturias grupes:
* I grupės, rezervatiniai, sudaro 1,6 % visų miškų
* II grupės, specialiosios paskirties, apie 12,8 %; iš jų:
** II A grupės ekosistemų apsaugos, daugiausia draustinių – 8,9 %
** II B grupės rekreaciniai, apie 3,9 %
* III grupės, apsauginiai, apie 15,2 %)
* IV grupės, ūkiniai, apie 70,4 %

== Flora ir fauna ==
Miške yra ne tik [[Mediena|medienos]], bet ir [[Uoga|uogų]], [[Grybai|grybų]], [[Vaistiniai augalai|vaistinių augalų]] šaltinis, daugelio [[Žinduoliai|gyvūnų]] ir [[Paukščiai|paukščių]] buveinė. Kasmet superkama vidutiniškai po 1510 t uogų, 2291 t grybų, 43 t vaistinių augalų.

Dažniausiai Lietuvos miškuose sutinkami:
* Iš [[Sąrašas:Lietuvos žinduoliai|Lietuvos žvėrių]]: [[Šernas|šernai]], [[Stirna|stirnos]], [[lapė]]s, [[Pilkasis kiškis|pilkieji kiškiai]], [[miškinė kiaunė|miškinės kiaunės]] ir kt.
* Iš [[Sąrašas:Lietuvos paukščiai|Lietuvos paukščių]]: [[zylės]], [[kikilis|kikiliai,]] [[strazdai]], [[pečialindos]] ir kt.

Lietuvos miškuose [[2006]] m. buvo 4220 [[Briedis|briedžių]], 14 400 [[Taurusis elnias|tauriųjų elnių]], 580 [[Danielius|danielių]], 86 360 [[Stirna|stirnų]], 32 420 [[Šernas|šernų]], 3430 [[Barsukas|barsukų]], 300 [[Pilkasis vilkas|vilkų]].

== Lietuvos administracinių vienetų miškingumas ==
Didžiausias Lietuvoje miškingumas yra [[Dzūkija|Dzūkijoje]] ir [[Rytų Aukštaitija|Rytų Aukštaitijoje]]. Įvairiuose Lietuvos regionuose miškų užimama dalis įvairuoja – nuo daugiau kaip 50 proc. kai kuriuose Dzūkijos rajonuose iki mažiau nei 20 proc. [[Suvalkija|Suvalkijoje]].

=== Lietuvos apskričių miškingumas ===
Visų Lietuvos apskričių miško paskirties žemės ploto proc., 2017 m. sausio 1 d. duomenimis:
# [[Alytaus apskritis]]: 49,3 %.
# [[Vilniaus apskritis]]: 44,2 %.
# [[Telšių apskritis]]: 36,6 %.
# [[Utenos apskritis]]: 34,5 %.
# [[Tauragės apskritis]]: 33,2 %.
# [[Kauno apskritis]]: 29,7 %.
# [[Panevėžio apskritis]]: 28,3 %.
# [[Šiaulių apskritis]]: 28,0 %.
# [[Klaipėdos apskritis]]: 26,6 %.
# [[Marijampolės apskritis]]: 22,0 %.

=== Lietuvos savivaldybių miškingumas ===
[[Vaizdas:Lietuvos miškingumas.png|thumb|280px|Lietuvos savivaldybių miškingumas]]
Didžiausias miškų žemės paskirties plotas proc. šiose rajonų savivaldybėse: [[Neringos savivaldybė]] – 83,9 %<ref>respublika.lt / [http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/verslas/savivaldybems_misku_ikaitems_suzibo_viltis/,print.1 Savivaldybėms miškų įkaitėms sužibo viltis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20181229031739/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/verslas/savivaldybems_misku_ikaitems_suzibo_viltis/,print.1 |date=2018-12-29 }}, 2013 kovo mėn. 27 d.</ref>, [[Druskininkų savivaldybė]] – 69,2 % ([[2011]] m.), [[Varėnos rajono savivaldybė|Varėnos raj]]. – 69,1 % (2011 m.), [[Kazlų Rūdos savivaldybė]] – 59,5 %, [[Visagino savivaldybė]] – 56 %, [[Švenčionių rajonas|Švenčionių raj]]. – 56,0 % (2011 m.), [[Rietavo savivaldybė]] – 51 %, [[Trakų rajonas|Trakų raj]]. – 47,7 % (1998 m.), Vilniaus miesto savivaldybėje – 44,1 % (1991 m.), [[Šalčininkų rajonas|Šalčininkų raj]]. – 43,5 % (1998 m.), [[Vilniaus rajonas|Vilniaus raj]]. apie 36,2 % (1998 m.), [[Jurbarko rajono savivaldybė|Jurbarko raj]]. – 35%, [[Ignalinos rajonas|Ignalinos raj]] – 33,7 %.

Mažiausias miškų žemės paskirties plotas [[1998]] m. buvo šiose rajonų savivaldybėse: [[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio raj]]. – 9,1 %, [[Skuodo rajonas|Skuodo raj]]. – 14,9 %, [[Pasvalio rajonas|Pasvalio raj]]. – 16,4 %, [[Pakruojo rajonas|Pakruojo raj]]. apie 17,8, [[Joniškio rajonas|Joniškio raj]]. – 18,1 %.

{| class="wikitable sortable"
|-
! Savivaldybė
! Miškingumas, % (2017 m.)<ref>[http://www.amvmt.lt/Images/Veikla/STAT/MiskuStatistika/2017/Metrastis_2017_CD.pdf] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200214104530/http://www.amvmt.lt/Images/Veikla/STAT/MiskuStatistika/2017/Metrastis_2017_CD.pdf|date=2020-02-14}}</ref>
|-
|--
| {{flag|Akmenės rajono savivaldybė}} || 32,7
|--
| {{flag|Alytaus miesto savivaldybė}} || 32,5
|--
| {{flag|Alytaus rajono savivaldybė}} || 25,0
|--
| {{flag|Anykščių rajono savivaldybė}} || 32,7
|--
| {{flag|Birštono savivaldybė}} || 47,1
|--
| {{flag|Biržų rajono savivaldybė}} || 27,2
|--
| {{flag|Druskininkų savivaldybė}} || 69,1
|--
| {{flag|Elektrėnų savivaldybė}} || 32,8
|--
| {{flag|Ignalinos rajono savivaldybė}} || 36,4
|--
| {{flag|Jonavos rajono savivaldybė}} || 41,7
|--
| {{flag|Joniškio rajono savivaldybė}} || 20,0
|--
| {{flag|Jurbarko rajono savivaldybė}} || 38,1
|--
| {{flag|Kaišiadorių rajono savivaldybė}} || 32,8
|--
| {{flag|Kalvarijos savivaldybė}} || 14,2
|--
| {{flag|Kauno miesto savivaldybė}} || 17,7
|--
| {{flag|Kauno rajono savivaldybė}} || 32,5
|--
| {{flag|Kazlų Rūdos savivaldybė}} || 60,0
|--
| {{flag|Kelmės rajono savivaldybė}} || 32,7
|--
| {{flag|Kėdainių rajono savivaldybė}} || 25,0
|--
| {{flag|Klaipėdos miesto savivaldybė}} || 19,8
|--
| {{flag|Klaipėdos rajono savivaldybė}} || 26,1
|--
| {{flag|Kretingos rajono savivaldybė}} || 35,0
|--
| {{flag|Kupiškio rajono savivaldybė}} || 29,5
|--
| {{flag|Lazdijų rajono savivaldybė}} || 35,9
|--
| {{flag|Marijampolės savivaldybė}} || 15,3
|--
| {{flag|Mažeikių rajono savivaldybė}} || 29,6
|--
| {{flag|Molėtų rajono savivaldybė}} || 31,5
|--
| {{flag|Neringos savivaldybė}} || 82,5
|--
| {{flag|Pagėgių savivaldybė}} || 17,4
|--
| {{flag|Pakruojo rajono savivaldybė}} || 19,8
|--
| {{flag|Palangos savivaldybė}} || 39,4
|--
| {{flag|Panevėžio miesto savivaldybė}} || 2,1
|--
| {{flag|Panevėžio rajono savivaldybė}} || 34,9
|--
| {{flag|Pasvalio rajono savivaldybė}} || 17,0
|--
| {{flag|Plungės rajono savivaldybė}} || 36,3
|--
| {{flag|Prienų rajono savivaldybė}} || 27,7
|--
| {{flag|Radviliškio rajono savivaldybė}} || 25,9
|--
| {{flag|Raseinių rajono savivaldybė}}|| 23,8
|--
| {{flag|Rietavo savivaldybė}} || 54,2
|--
| {{flag|Rokiškio rajono savivaldybė}} || 29,3
|--
| {{flag|Skuodo rajono savivaldybė}} || 10,7
|--
| {{flag|Šakių rajono savivaldybė}} || 23,0
|--
| {{flag|Šalčininkų rajono savivaldybė}} || 48,3
|--
| {{flag|Šiaulių miesto savivaldybė}} || 6,0
|--
| {{flag|Šiaulių rajono savivaldybė}} || 35,4
|--
| {{flag|Šilalės rajono savivaldybė}} || 28,7
|--
| {{flag|Šilutės rajono savivaldybė}} || 42,1
|--
| {{flag|Širvintų rajono savivaldybė}} || 33,4
|--
| {{flag|Švenčionių rajono savivaldybė}} || 60,6
|--
| {{flag|Tauragės rajono savivaldybė}} || 38,7
|--
| {{flag|Telšių rajono savivaldybė}} || 35,6
|--
| {{flag|Trakų rajono savivaldybė}}|| 49,9
|--
| {{flag|Ukmergės rajono savivaldybė}} || 32,6
|--
| {{flag|Utenos rajono savivaldybė}} || 33,7
|--
| {{flag|Varėnos rajono savivaldybė}} || 68,8
|--
| {{flag|Vilkaviškio rajono savivaldybė}} || 10,9
|--
| {{flag|Vilniaus miesto savivaldybė}} || 34,7
|--
| {{flag|Vilniaus rajono savivaldybė}} || 41,7
|--
| {{flag|Visagino savivaldybė}} || 57,5
|--
| {{flag|Zarasų rajono savivaldybė}} || 37,6
|--
|}

== Lietuvos miškų priežiūra ==
Lietuvos miškų priežiūrai buvo įsteigtos 42 [[Miškų urėdija|miškų urėdijos]]. 2018 m. jos pertvarkytos į [[Valstybinių miškų urėdija|Valstybinių miškų urėdiją]].

== Taip pat skaitykite ==
* [[Sąrašas:Lietuvos vietinės medžių ir krūmų rūšys|Lietuvos savaiminės dendrofloros rūšys]]
* [[Sąrašas:Lietuvos išskirtiniai medžiai|Lietuvos išskirtinių medžių sąrašas]]

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* meteo.lt / [http://www.meteo.lt/lt/web/guest/misku-gaisringumo-klases-prognozes Miškų gaisringumas miškų urėdijų veiklos teritorijose] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170614124737/http://www.meteo.lt/lt/web/guest/misku-gaisringumo-klases-prognozes |date=2017-06-14 }}
* forestgen.mi.lt / [http://www.forestgen.mi.lt/ Lietuvos miško genetiniai ištekliai (su žemėlapiais)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120829044658/http://www.forestgen.mi.lt/ |date=2012-08-29 }}
* lammc.lt / [https://www.lammc.lt/lt/misku-institutas/mokslo-padaliniai/2006 Miškininkystės skyrius]
* vivmu.lt / [https://www.vivmu.lt/ Valstybinių miškų urėdija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180123190736/http://www.vivmu.lt/ |date=2018-01-23 }}
* girininkija.lt / [http://www.girininkija.lt/ Privačių miškų girininkija]

{{Medžiai}}
{{straipsniai apie Lietuvą}}

{{SavStr}}

[[Kategorija:Lietuvos miškai| ]]