Peržiūrėti šaltinį Kelmė

{{city/Lietuvos miestas
|pavadinimas = {{PAGENAME}}
|paveikslelis = Kelme.JPG
|paveikslėlio tekstas = [[Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]]
|herbas = Kelmes-herbas.svg
|vėliava = Kelmės Vėliava.png 
|lat = 55.629
|long = 22.931
|apskritis = Šiaulių
|savivaldybė = Kelmės rajono
|gyventojumetai = 2023
|gyventoju = 7512
|plotas = 7.85
|pastokodas = LT-86001
|kirč = {{Vietovardis|k=2|Kel̃mė|Kel̃mės|Kel̃mei|Kel̃mę|Kelmè|Kel̃mėje|š=2002}}
|istpav = {{pl|Kielmy}}, {{ru|Кельмы}}<ref>{{ESBE|14a|050/50494|Кельмы|907}}</ref><ref name="GSSRI">{{GSSRI|2|561|Кельмы}}</ref>
|vikiteka = Category:Kelmė
}}

'''Kelmė''' – miestas vakarų [[Lietuva|Lietuvoje]], [[Šiaulių apskritis|Šiaulių apskrityje]]. [[Kelmės rajono savivaldybė]]s centras, [[Kelmės seniūnija|Kelmės seniūnijos]], [[Kelmės apylinkių seniūnija|Kelmės apylinkių seniūnijos]] centras. Veikia [[Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka]], paštas. Miestas spindulinio plano. Svarbiausi statiniai:
* Neogotikinė trinavė [[Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]], pastatyta [[1901]]–[[1912]] m., architektas [[Karlas Eduardas Strandmanas]]. Bažnyčios viduje yra dailininkės [[Sofija Dembovskytė-Romerienė|S. Dembovskytės-Romerienės]] („Švč. Jėzaus Širdis“, manoma, apie [[1918]] m.), [[Adolfas Valeška|A. Valeškos]] („Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas priima Kelmės bažnyčios projektą“ [[1931]] m.), [[Zigmas Petravičius|Z. Petravičiaus]] („Šv. Jurgis“, manoma, nutapytas [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] metais) paveikslai.
* [[Kelmės evangelikų reformatų bažnyčia]];
* [[Kelmės evangelikų liuteronų bažnyčia]];
* [[Kelmės dvaras|Kelmės dvaro]] sodyba (XVIII a. architektūros ir istorijos paminklas).

[[Vaizdas:Kelme manor.jpg|thumb|left|[[Kelmės dvaras|Kelmės dvaro]] rūmai]]
[[Vaizdas:Kelme 2022p.jpg|thumb|left|Žemaitės paveikslas ant Kelmės kultūros centro sienos]]

== Etimologija ==

Miesto vardas tikriausiai kilęs nuo bendrinio žodžio ''[[kelmas]]'', tad pirminė Kelmės reikšmė galėjusi būti „kelmuota vieta, kelmynė“.<ref>{{Vanagas 2004|92}}</ref> Pavadinimas apibūdina gyvenvietę, įkurtą nuo medžių išvalytoje vietoje, plintant lydiminei žemdirbystei, kai miškų ir krūmų plotai buvo iškertami, deginami ir paverčiami derlingais laukais.<ref>{{153 mst|212}}</ref>

== Geografija ==
[[Vaizdas:Kelmesmalunas.JPG|thumb|left|Kelmės malūnas]]

Miestas įsikūręs į rytus nuo kelio {{A12}}, 42 km į pietvakarius nuo [[Šiauliai|Šiaulių]], kairiajame [[Kražantė]]s krante. Per miestą teka Kražantės intakas [[Vilbėnas]]. Šiaurinėje miesto dalyje yra [[Kelmės pušynas]], rytinėje – kolektyviniai sodai.

== Istorija ==

Senesnėje mokslinėje literatūroje galima užtikti, kad Kelmė pirmą kartą paminėta [[1294]] ar [[1295]] m. kaip ''Kymel'' ar ''Kimel'' [[Petras Dusburgietis|Petro Dusburgiečio]] „[[Prūsijos žemės kronika|Prūsijos žemės kronikoje]]“ – taip minima pilis, kurią išgriovę [[kryžiuočiai]]. Tačiau lietuviškojo kronikos vertimo leidėjas ir komentatorius [[Romas Batūra]] įrodė, kad ''Kimel'' buvo prie [[Nemunas|Nemuno]] ir tai gali būti dabartinis [[Kaimelis|Kaimelio]] kaimas [[Šakių rajonas|Šakių rajone]]. Pagal kitą versiją, [[Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymai|Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose]] [[1386]] m. minima vietovė ''Stabuncaln'', ''Stabekalne'', [[1395]] m. ''Stabekalmen'', buvusi dabartinės Kelmės apylinkėse ir galėtų būti laikoma pirmu gyvenvietės paminėjimu. Pirmasis šią gyvenvietę su Kelme susiejo [[Teodoras Hiršas]] [[1863]] m. Prūsijos istorijos šaltinių rinkinyje.

Kelmė istorijos šaltiniuose pirmą kartą paminėta [[1416]] m., kai čia buvo pastatyta bažnyčia. [[1511]] m. gavo teisę rengti turgus. [[XV a.]] minimas [[Kelmės dvaras]], kuris nuo [[1591]] m. iki [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] priklausė [[Gruževskiai|Gruževskiams]]. [[1526]] m. minimas miestelis. [[1615]] m. pastatyta [[Kelmės evangelikų reformatų bažnyčia]], prie kurios veikė mokykla. Bažnyčios mecenatais buvo dvi giminės – Gruževskiai ir Urbanavičiai. Šių giminių iškilūs atstovai buvo laidojami bažnyčios koplyčioje. [[1655]] m. ir [[1701]] m. miestą sudegino [[Švedijos kariuomenė]].

[[1830]] m. įsteigta spirito varykla, [[1833]] m. – odų apdirbimo įmonė, [[1860]] m. – alaus darykla. Veikė [[kahalas]]. [[1831]] m. dvarininkas [[Julius Gruževskis]] sudarė sukilėlių I ulonų pulką (550 žmonių), sukilėliai buvo užėmę Kelmę. Miestas pradėjo sparčiai plėstis per jį [[1858]] m. nutiesus plentą [[Ryga]]–[[Tilžė]]. Kelmė tapo stambia pašto [[diližanas (karieta)|diližanų]] stotimi, prekyviete, ypač garsėjo arklių turgumis. [[1860]] m. įkurta [[Kelmės ješiva]]. [[1863]] m. [[birželio 19]] d. prie Kelmės [[Povilas Šimkevičius|P. Šimkevičiaus]] ir [[Robertas Krasauskas|R. Krasausko]] sukilėlių būriai kovėsi su [[Rusijos imperijos kariuomenė]]s daliniais. Draudžiamąją lietuvišką spaudą Kelmėje platino D. Gotautas, S. Samuilis, K. Stanaitytė ir kiti knygnešiai. [[1866]] m. pradėjo veikti realinė dviklasė mokykla, [[1904]] m. – mergaičių pradžios mokykla. [[1919]] m. pradinė mokykla pertvarkyta į progimnaziją, ši [[1938]] m. – į vidurinę.

[[XIX a.]] pabaigoje Kelmė buvo dvaras Raseinių, iš dalies – Šiaulių apskrityje,<ref>{{SGKP|4|34|Kielmy}}</ref> veikė dvi odų dirbtuvės, dvare – vandens ir garo malūnai, spirito varykla. [[1905]] m. vyko mitingai ir demonstracijos, išvaikyta carinė valsčiaus valdyba, uždarytos degtinės varyklos, reikalauta leisti vaikus mokyti [[lietuvių kalba]]. Per [[Pirmasis pasaulinis karas|I pasaulinį karą]] [[1915]] m. Kelmė sudegė. Karo metais buvo nutiestas 600 mm pločio vėžės ir 78 km ilgio [[Lauksargių–Kelmės siaurasis geležinkelis]], eksploatuotas kaip vokiečių karinis lauko bėgių kelias ({{de|Heresfeldbahn}}).<ref>[http://eisenbahn-gumbinnen-goldap.de/feldbahn/laugszargen-kielmy/ Die Heeresfeldbahn Laugszargen–Kielmy] ''eisenbahn-gumbinnen-goldap.de''</ref> 

XX a. tarpukariu miestelis vystėsi – [[1921]] m. atidaryta progimnazija, [[1936]] m. įkurtas šaulių muziejus, [[1937]] m. įkurta [[Kelmės biblioteka]]. [[1941]] m., [[1948]]–[[1949]] m. ir [[1951]] m. [[SSRS]] okupacinė valdžia ištrėmė 45 Kelmės gyventojus. 1941 m. [[liepos 26]] d. [[Paverpenis|Paverpenio]] kaime prie Kelmės vokiečių okupacinės valdžios nurodymu nužudyta ir užkasta apie 480 miesto ir apylinkių gyventojų žydų. Kelmė nukentėjo per [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinį karą]] – po karo liko 15-20 proc. pastatų.

[[1945]] m. [[liepos 19]] d. Kelmės valsčiaus Virtukų miške įvyko [[Virtukų mūšis]] – Lietuvos partizanų [[Žebenkšties rinktinė]]s (54 žmonių) kautynės su [[NKVD]] kariniu daliniu. Vėliau apylinkėse veikė [[Kęstučio apygarda|Kęstučio apygardos]] [[Birutės rinktinė (Jūros)|Birutės rinktinės]], [[Jūros sritis|Jūros srities]] partizanai. [[1953]] m. [[sausio 17]] d. netoli Kelmės sunaikintas Jūros srities štabas, [[Antanas Bakšys]], A. Jurkūnas, E. Gendrolytė-Jurkūnienė nusišovė.<ref>{{VLE|9|714|[[Vincas Brazauskas]], [[Kazys Misius]]|Kelmė}}</ref>

[[1947]] m. Kelmei suteiktos miesto teisės. Sovietmečiu veikė trikotažo ir linų fabrikai, pieninė, pastatytas prekybos centras (archit. E. Beinortas), daug liaudies meistro [[Juozas Liaudanskas|J. Liaudansko]] skulptūrų („Skalbėja“ miesto centre ir kitos). [[1949]] m. mieste atidarytas [[Kelmės kultūros centras]]. [[1966]] m. įkurta [[Kelmės muzikos mokykla]], [[1970]] m. – vaikų ir jaunimo sporto mokykla. [[1978]] m. įsteigti nauji Kelmės kultūros centro rūmai.<ref>[https://kelmeskc.lt/apie-mus/ Apie mus]</ref>

1990 m. spalio 3 d. Kelmės 2-ojoje vidurinėje mokykloje buvo įkurta skautų skiltis, kurios pagrindu įsteigta Didžiūno Mansto skautų draugovė. Ji vykdė skautišką veiklą iki 1993 m. birželio mėn. 1995 m. rugsėjo 14 d. Kelmės rajono savivaldybės švietimo skyriaus vedėjo Giedriaus Vaičiulio iniciatyva, Moksleivių kūrybos centre buvo įsteigta skautų tuntininko pareigybė. Įsteigus minėtą pareigybę, buvo atkurta Didžiūno Mansto skautų draugovė ir buvo suformuotos 5-ios skautų skiltys Kelmės ir Kražių vidurinėse mokyklose. Didžiūno Mansto skautų draugovė baigė skautišką veiklą 1996 m. rugpjūčio 18 d.

[[1998]] m. patvirtintas dabartinis [[Kelmės herbas]].

[[2023]] m. [[sausio 12]] d. kilo gaisras [[Kelmės kultūros centras|Kelmės kultūros centre]] dėl netvarkingos elektros instaliacijos.<ref name=lrt>{{cite web |title=Po gaisro Kelmės kultūros centre – milijoniniai nuostoliai: renginiai atšaukti neribotam laikui |url= https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1866358/po-gaisro-kelmes-kulturos-centre-milijoniniai-nuostoliai-renginiai-atsaukti-neribotam-laikui |website=lrt.lt |publisher=[[Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija]] |language=lt |date= 2023 m. sausio 14 d. |access-date=2023 m. sausio 14 d.}}</ref> Miestas patyrė 1 mln. [[euras|eurų]] žalą.<ref name=lrt />

{{adm2|4}}
{{admr|[[1528]]–[[1567]] m.|[[Kelmės valsčius|Kelmės valsčiaus]] centras|r3=2|[[Žemaičių seniūnija]]}}
{{admr|[[1567]]–|[[Kražių valsčius]]|}}
{{admr|XIX a. pabaiga – [[1915]] m.|r2=3|[[Kelmės valsčius|Kelmės valsčiaus]] centras|[[Raseinių apskritis]]}}
{{admr|[[1915]]–[[1917]] m.|[[Kelmės apskritis|Kelmės apskrities]] centras}}
{{admr|[[1919]]–[[1947]] m.|[[Raseinių apskritis]]}}
{{admr|[[1947]]–[[1950]] m.|apskrities pavaldumo miestas, [[Kelmės valsčius|Kelmės valsčiaus]] centras|[[Kelmės apskritis|Kelmės apskrities]] centras}}
{{admr|[[1950]]–[[1953]] m.|r2=2|rajoninio pavaldumo miestas|r3=2|[[Kelmės rajonas|Kelmės rajono]] centras|[[Šiaulių sritis]]}}
{{admr|[[1953]]–[[1995]] m.|}}
{{admr|[[1995]]–[[2019]] m.|[[Kelmės seniūnija]]|r3=2|[[Kelmės rajono savivaldybė]]s centras|r4=2|[[Šiaulių apskritis]]}}
{{admr|[[2019]]–|[[Kelmės seniūnija]], [[Kelmės apylinkių seniūnija|Kelmės apylinkių seniūnijos]] centras}}
|}

== Gyventojai ==
[[Vaizdas:Kelme cemetery.jpg|thumb|Kelmės kapinės]]

{{dem|kolon=9|till=12000|inc=5000|incmin=1000
|past=* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
|1833|385
|1861|1303
|1865|1303|r1865=*<ref name="GSSRI">{{GSSRI|2|561|Кельмы}}</ref>
|1883|1800
|1897|3914
|1923|2900|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref>
|1939|3700
|1959|5140|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|2|119||Kelmė}}</ref>
|1970|6934|r1970=<ref>{{1959-70sur}}</ref>
|1974|8000|r1974=<ref name="LTE">{{LTE|5|432||Kelmė}}</ref>
|1976|8800|r1976=<ref name="TLE">{{TLE|2|287-288|Vincas Brazauskas, Kazys Misius|Kelmė}}</ref>
|1979|9073|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref>
|1989|11557|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref>
|2001|10900|r2001=<ref>{{2001sur(Šiauliai)}}</ref>
|2011|9150|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref>
|2017|8206
|2021|7688|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref>
}}

=== Tautinė sudėtis ===
{|
|valign=top|
[[2011]] m. gyveno 9 150 žmonės: <ref>[http://www.osp.stat.gov.lt/web/guest/2011-m.-surasymas 2011 m. surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150402091713/http://www.osp.stat.gov.lt/web/guest/2011-m.-surasymas |date=2015-04-02 }}</ref>
* [[Lietuviai]] – 98,44% (9007)
* [[Rusai]] – 1,03% (94)
* Kiti – 0,5% (46)
|valign=top|
[[2001]] m. gyveno 10 900 žmonės: <ref>[http://www.osp.stat.gov.lt/web/guest/pagrindiniai-rezultatai 2001 m. surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150924063048/http://www.osp.stat.gov.lt/web/guest/pagrindiniai-rezultatai |date=2015-09-24 }}</ref>
* [[Lietuviai]] – 98,32% (10717)
* [[Rusai]] – 1,08% (118)
* [[Čigonai]] – 0,15% (16)
* Kiti – 0,45% (49)
|}

=== Žymūs žmonės ===
* [[Julius Gruževskis]] (1808–1865), bajoras, pulkininkas, 1830 m. sukilimo Raseinių apskrities slapto susirinkimo narys ir 1 -ojo ulonų pulko vadas.
* [[Vladas Putvinskis]]-Pūtvis (1873–1929), Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjas, palaidotas Kelmės kapinėse.
* [[Bronius Laucevičius-Vargšas]] (1884–1916), rašytojas. Jo vardo gatvėje tebestovi buvusios pradinės mokyklos pastatas, kuriame jis mokėsi. Pastatytas akmens paminklas rašytojui atminti (skulptorius J. Liaudanskas).
* [[Icchokas Meras]] (1934–2014), prozininkas, scenaristas. Jo vardu pavadinta aikštė.<ref>[http://www.skrastas.lt/?data=2014-09-27&rub=1144745056&id=1411746917 Dalia KARPAVIČIENĖ Žydų genocido dieną prisimintas rašytojas Icchokas Meras. skrastas.lt]</ref>
* [[Jonas Dainius Ručinskas]] (1938–2020), žurnalistas, publicistas.
* [[Antanas Račas]] (1940–2014)<ref>[http://www.kelme.lt/lit/Garbes-pilieciai- Kelmės garbės piliečiai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180619190045/http://www.kelme.lt/lit/Garbes-pilieciai- |date=2018-06-19 }}</ref>, pedagogas, Lietuvos ir Kelmės rajono politinis bei visuomenės veikėjas, signataras.
* [[Juozas Rimkus (1945)|Juozas Rimkus]] (1945–2021), krepšininkas.
* [[Rimas Tuminas]] (1952–2024), teatro režisierius, pedagogas.

== Ekonomika ==

Pramonės svarbiausios šakos – duonos ir pyrago gaminių (bendrovė „Kelmės duona“), pieno („Kelmės pieninė“), mėsos, linų pluošto („Kelmės akcinė linų apdirbimo bendrovė“) gamyba, medienos apdirbimo ir baldų („Nuošalė“) pramonė.

== Švietimas ir kultūra ==
{{col3}}
* [[Kelmės meno mokykla]]
* [[Kelmės Jono Graičiūno gimnazija]]
* [[Kelmės Aukuro pagrindinė mokykla]]
* [[Kelmės suaugusiųjų mokymo centras]]
* [[Kelmės Kražantės progimnazija]]
* [[Kelmės specialioji mokykla]]
* 2 darželiai: „Ąžuoliukas“ ir „Kūlverstukas“
* [[Kelmės profesinio rengimo centras]]
* [[Kelmės mažasis teatras]], įsteigtas [[1993]] m.
* [[Kelmės krašto muziejus]], įkurtas [[Kelmės dvaras|Kelmės dvaro]] ansamblyje
* [[Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka]]
* Turizmo ir verslo informacijos centras
</div>

Mieste vyksta šie tarptautiniai renginiai: festivalis „Kelmės scena“, Tradicinė liaudies meno šventė. Leidžiami laikraščiai [[Bičiulis (Kelmė)|„Bičiulis“]] (nuo [[1948]] m.), „[[Šiaulių kraštas]]“ (nuo [[1990]] m.), „Kelmės kraštas“ (nuo [[2000]] m.) Šiaurinėje miesto dalyje yra Kelmės pušynas, rytinėje – kolektyviniai sodai.

== Miestų partnerystė ==
{{col3}}
* {{flagicon|POL}} [[Bilgorajus]], [[Lenkija]]
* {{flagicon|GER}} [[Lynenas]], [[Vokietija]]
* {{flagicon|GER}} [[Vartburgas]], Vokietija
* {{flagicon|AUT}} [[Vaitensfildas]], Austrija
* {{flagicon|POL}} [[Šventainis]], Lenkija
* {{flagicon|LAT}} [[Uogrė]], Latvija
* {{flagicon|UKR}} [[Novovolynskas]], Ukraina
* {{flagicon|POL}} [[Miastkas]], Lenkija
* {{flagicon|NOR}} [[Flora]], Norvegija
* {{flagicon|SWE}} [[Estra Jongė]], Švedija
* {{flagicon|HUN}} [[Hodmezėvašarhėjus]], Vengrija
</div>

[[Lynenas|Lynene]] (Vokietija) veikia [[Partnerystės su Kelme sąjunga]].<ref>http://www.lienen-kelme-verein.de</ref>

== Sportas ==
=== Futbolas ===
* [[Kelmės miesto stadionas]].
* [[Kelmės FK-VJSM]], futbolo klubas, veikiantis nuo [[2006]] m.
* [[FK Kražantė Kelmė|Kelmės futbolo klubas „Kražantė“]], buvęs futbolo klubas (1926–2006 m.).
* [[Joginta Kelmė|Kelmės futbolo klubas „Joginta“]], buvęs moterų futbolo klubas (1994–1997 m.).

=== Krepšinis ===
* [[Kelmės krepšinio klubas "Kelmė"]]. Nuo 2012 metų RKL (Regioninėje krepšinio lygoje) žaidžia reprezentacinė miesto komanda.

=== Laisvosios imtynės ===
* [[Kelmės vaikų ir jaunimo sporto mokyklos laisvųjų imtynių skyrius]]
Laisvųjų imtynių skyrius atidarytas 1976 m.
* [[Kelmės imtynių sporto klubas]]
Klubas įsteigtas 2011 01 04. Steigėjai: Nerijus Peleckis, Saulius Jurčys, Kęstutis Kuoris, Vytautas Leščiauskas. Klubo pirmininkas Nerijus Peleckis. Treneriai Nerijus Peleckis ir Saulius Jurčys. Kelmės imtynių sporto klubas organizuoja ir rengia laisvųjų imtynių sportininkus, ruošia laisvųjų imtynių varžyboms. Taip pat užsiima imtynių sporto populiarinimu Kelmės rajone ir Lietuvos valstybėje.

=== Tinklinis ===
* Vyrų tinklinio komanda „Etovis“.
* 1991 m. Įkurtas tinklinio sporto klubas „Rūta“.
* Nuo 1992 m. Komanda žaidžia aukščiausioje Lietuvos vyrų tinklinio lygoje.
* Pasiekimai aukščiausioje vyrų tinklinio lygoje:
** I vieta: 2005 m. ir 2013 m.
** II vieta: 2000 m., 2004 m., 2006 m., 2009 m., 2014 m. ir 2018 m.
** III vieta: 1999 m., 2002 m., 2003 m., 2007 m., 2008 m., 2010 m. ir 2012 m.

== Šaltiniai ==
{{Išnašos|2}}
* Kelmė: fotonovelės (sud. Ona Jautakienė, Jonas Danauskas). – Vilnius: Standartų spaustuvė, 2006. – 80 p.: iliustr. – ISBN 9955-488-15-8

== Nuorodos ==
* {{ML|4|524|Kelmė}}
* [https://www.youtube.com/watch?v=u7wLX-uZLwY Virtualus Kelmės turas YouTube kanale]
* [https://www.youtube.com/watch?v=s_S0kTebZ94 Video klipas apie Kelmės kraštą]

{{KELgyv}}
{{ltcity}}

[[Kategorija:Kelmė| ]]