Peržiūrėti šaltinį Ispanija

{{ŠaliesLentelė|
 pavadinimas = Ispanija|
 ilgas_pavadinimas = Ispanijos Karalystė|
 vietinis_pavadinimas = {{es|Reino de España}}<br>{{Collapsible list
| titlestyle = background:transparent;text-align:center;font-weight:normal;
| title      = 4 kiti pavadinimai
| liststyle  = background:transparent;text-align:left;font-weight:normal;font-size:90%;
| {{ca|Regne d’Espanya}}
| {{eu|Espainiako Erresuma}}
| {{gl|Reino de España}}
| {{oc|Reiaume d’Espanha}}
}}|
 kilm=Ispanijos|
 žemėlapis=EU-Spain.svg|
 vėliava=Bandera de España.svg|
 herbas=Escudo_de_España_(mazonado).svg|
 himnas = „[[Ispanijos himnas|Karališkasis maršas]]“|
 kalbos=[[Ispanų kalba|ispanų]]{{efn|Kai kuriuose autonominiuose regionuose [[katalonų kalba|katalonų]], [[galisų kalba|galisų]], [[baskų kalba|baskų]] ir [[oksitanų kalba|oksitanų]] kalbos yra oficialios.}}|
 sostinė=[[Madridas]]|
 didžiausiasMiestas=[[Madridas]]|
 valdovų=2|
 titulas1=[[Ispanijos karalius|Karalius]]|
 pavardė1=[[Pilypas VI]]|
 titulas2=[[Ministras pirmininkas]]|
 pavardė2=[[Pedro Sánchez]]|
 plotoVieta=51|
 plotas=505&nbsp;990<ref>{{cite web|title=Anuario estadístico de España 2008. 1ª parte: entorno físico y medio ambiente|url=http://www.ine.es/prodyser/pubweb/anuario08/anu08_01entor.pdf|website=Instituto Nacional de Estadística (Spain)|access-date=14 April 2015|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20150924144913/http://www.ine.es/prodyser/pubweb/anuario08/anu08_01entor.pdf|archive-date=24 September 2015}}</ref>|
 vandens=0,89 %<ref>{{cite web|title=Surface water and surface water change|access-date=11 October 2020|publisher=[[Organisation for Economic Co-operation and Development]] (OECD)|url=https://stats.oecd.org/Index.aspx?DataSetCode=SURFACE_WATER#}}</ref>|
 gyvMetai=[[2021]]|
 gyventojuVieta=30|
 gyventoju= {{increase}} 47 450 795<ref>{{Cite web|url=https://www.ine.es/dyngs/INEbase/es/operacion.htm?c=Estadistica_C&cid=1254736177012&menu=ultiDatos&idp=1254734710990|title=INEbase / Demografía y población /Padrón. Población por municipios /Estadística del Padrón continuo. Últimos datos datos|website=ine.es|access-date=11 February 2021}}</ref>|
 gyventojuTankis=94|
 tankumoVieta=120|
 BVPMetai=[[2021]]|
 BVPVieta=13|
 BVP= {{increase}} 1&nbsp;461,552<ref name="IMFWEOES">{{cite web |url=https://www.imf.org/en/Publications/WEO/weo-database/2020/October/weo-report?c=512,914,612,614,311,213,911,314,193,122,912,313,419,513,316,913,124,339,638,514,218,963,616,223,516,918,748,618,624,522,622,156,626,628,228,924,233,632,636,634,238,662,960,423,935,128,611,321,243,248,469,253,642,643,939,734,644,819,172,132,646,648,915,134,652,174,328,258,656,654,336,263,268,532,944,176,534,536,429,433,178,436,136,343,158,439,916,664,826,542,967,443,917,544,941,446,666,668,672,946,137,546,674,676,548,556,678,181,867,682,684,273,868,921,948,943,686,688,518,728,836,558,138,196,278,692,694,962,142,449,564,565,283,853,288,293,566,964,182,359,453,968,922,714,862,135,716,456,722,942,718,724,576,936,961,813,726,199,733,184,524,361,362,364,732,366,144,146,463,528,923,738,578,537,742,866,369,744,186,925,869,746,926,466,112,111,298,927,846,299,582,487,474,754,698,&s=PPPPC,&sy=2020&ey=2020&ssm=0&scsm=1&scc=0&ssd=1&ssc=0&sic=0&sort=country&ds=.&br=1= |title=World Economic Outlook Database, October 2020 |publisher=[[International Monetary Fund]] |website=IMF.org |access-date=11 February 2021}}</ref>|
 BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]]|
 BVPGyventojui= {{increase}} 31&nbsp;178<ref name="IMFWEOES"/>|
 BVPGyventojuiVieta=26|
 valiuta=[[Euras]] ([[€]]) ([[ISO 4217|EUR]])|
 laikoJuosta=[[UTC]]±0 iki +1 ([[vakarų Europos laikas|WET]] ir [[Vidurio Europos laikas|CET]]){{efn|Ispanija naudoja CET/CEST laiko juostas, išskyrus [[Kanarų salos|Kanarų salas]], kurios naudoja WET/WEST laiko juostas.}}|
 vasarosLaikas=[[UTC]]+1 iki +2 ([[Vakarų Europos vasaros laikas|WEST]] ir [[Centrinės Europos vasaros laikas|CEST]])|
 nepriklausomybėsĮvykis=&nbsp;|
 nepriklausomybėsDatos=[[1492]] m.|
 nepriklausomybėsPavadinimas=Suvienijimas|
 TLD=[[es]]|
 telKodas=+34
|kirčiavimas=''Ispãnija''<ref>{{Citeweb|url=https://vlkk.lt/aktualiausios-temos/svetimvardziai/valstybiu-ir-ju-sostiniu-pavadinimai|work=[[Valstybinė lietuvių kalbos komisija]]|title=Valstybių ir jų sostinių pavadinimai|access-date=2022-06-23|archive-date=2022-10-06|archive-url=https://web.archive.org/web/20221006043722/https://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/svetimvardziai/valstybiu-ir-ju-sostiniu-pavadinimai|url-status=dead}}</ref>}}

'''Ispanija''' ({{es|España}}, {{small|tariama}} {{smaller|{{audio|Es-España.ogg|[esˈpaɲa]}}}}), oficialiai '''Ispanijos Karalystė''' ({{es|Reino de España}}) – valstybė [[Pietų Europa|Pietvakarių Europoje]]. Užima didžiąją dalį (85 %) [[Pirėnų pusiasalis|Pirėnų pusiasalio]], [[Kanarų salos|Kanarų salas]] [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenye]] ir [[Balearų salos|Balearų salas]] [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūroje]]. Ispanijai taip pat priklauso du [[Ispanijos autonominiai regionai#Autonominiai miestai|autonominiai miestai]] [[Afrika|Afrikoje]] – [[Seuta]] ir [[Melilja]]. Šiaurės rytuose ribojasi su [[Prancūzija]] ir [[Andora]], vakaruose – su [[Portugalija]], pietuose – su [[Gibraltaras|Gibraltaru]] ([[JK]]). Šiaurėje Ispanija prieina prie [[Biskajos įlanka|Biskajos įlankos]], šiaurės vakaruose, vakaruose ir pietvakariuose – prie [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyno]], pietryčiuose ir rytuose – prie [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]].

Šalies sostinė ir didžiausias miestas – [[Madridas]]. Kiti didieji miestai: [[Barselona]], [[Valensija]], [[Saragosa]], [[Sevilija]], [[Malaga]], [[Mursija]], [[Maljorkos Palma]], [[Gran Kanarijos las Palmas|Las Palmasas]] ir [[Bilbao]].

== Istorija ==
{{main|Ispanijos istorija}}

Seniausieji [[Pirėnų pusiasalis|Pirėnų pusiasalio]] gyventojai buvo [[iberai]], kurių vardu pavadintas ir pusiasalis. IX a. m. e. pradžioje, iš dabartinės Prancūzijos, į Pirėnų pusiasalį persikėlė baskų gentys.

XI a. pr. m. e. pietinėje Iberijos pakrantėje savo prekybines kolonijas ėmė steigti [[Finikija|finikiečiai]]. Žymiausia jų buvo Gadiras (dabartinio Kadiso vietoje). [[VIII a. pr. m. e.]] Viduržemio jūros pakrantėse pusiasalio rytuose įkurtos pirmosios graikų kolonijos (žymiausia jų – Emporion). [[VI a. pr. m. e.]] prasidėjo kovos tarp graikų ir kartaginiečių dėl dominavimo Viduržemio jūros vakarinėse pakrantėse.

[[III a. pr. m. e.|III]] – [[II a. pr. m. e.]] kartaginiečiai įsikūrė beveik visoje Ispanijos Viduržemio jūros pakrantėje ir [[III a. pr. m. e.]] pabaigoje didesnė pusiasalio teritorija pakliuvo į Kartaginos valdžią. [[209 m. pr. m. e.]], po antrojo [[Pūnų karai|Pūnų karo]] vakarinė ir pietinė pusiasalio dalis atiteko [[Romos imperija]]i. Nepaisant atkaklaus kai kurių keltiberų genčių pasipriešinimo (ypatingai reikšmingas arevakų genties sostinės [[Numancija|Numancijos]] pasipriešinimas), [[I a. pr. m. e.]] pabaigoje visa Pirėnų pusiasalio teritorija buvo užimta romėnų.

Vakarų Romos imperijos gyvavimo pabaigoje į Galiją atsikraustė vestgotai, kurie ten įkūrė Vestgotų karalystę, apėmusią ir didelę dalį Iberijos. Skaudžiai pralaimėję frankams vestgotai pasitraukė iš Galijos į Iberiją, [[Toledas]] tapo jų sostine.

[[711]] metais [[maurai]], persikėlę per [[Gibraltaras|Gibraltarą]], sutriuškino vestgotų valstybę ir užėmė visą Pirėnų pusiasalį. Maurams nepavyko ilgai išlaikyti šiaurinės kalnuotos pusiasalio dalies. Ten nuo [[VIII a.]] suklestėjo keletas krikščioniškų karalysčių, tokių, kaip [[Astūrija]], [[Leonas (regionas)|Leonas]], [[Kastilija]], [[Aragonas]]. Likusioje pusiasalio dalyje susiformavo musulmoniškas regionas [[Al-Andalusija]], kuris išsilaikė iki pat [[XV a.]] Krikščioniškosios valstybės lėtai plėtė savo teritorijas į pietus, vykdydami [[rekonkista|rekonkistą]], arba Pirėnų pusiasalio krikščionizaciją. Procesas užtruko ilgai, bet [[XIII a.]] viduryje krikščioniškos karalystės valdė didžiąją dalį Pirėnų pusiasalio, išskyrus [[Andalūzija|Andalūziją]], kur buvo įsitvirtinęs musulmoniškas Granados emyratas.

Krikščioniškoji Ispanija suvienyta valdant karaliui [[Ferdinandas II Katalikas|Ferdinandui II Aragoniečiui]] ir karalienei Izabelei I. [[1492]] metais pasidavė paskutinė maurų valstybė Pirėnuose – [[Granados emyratas]]. Nuo to laiko Ispanija tapo vieninga valstybe ir po [[Kristupas Kolumbas|Kristupo Kolumbo]] atradimų pradėjo kurti savo kolonijinę imperiją. [[XV a.]] pagal [[Popiežius|popiežiaus]] nurodymą sukurta [[Inkvizicija]], kurios veikla buvo nukreipta prieš maurus ir žydus, vėliau – prieš protestantus. Ji šalyje gyvavo iki [[XIX a.]]

[[XVI a.]] susikūrė Ispanijos kolonijinė imperija, daugiausia dėl užkariavimų [[Amerika|Amerikoje]]. Nuo [[XVI a.]] vidurio prasidėjo Ispanijos ekonominis nuosmukis. „Nenugalimosios armados“ žūtis mūšyje su [[Anglija]] reiškė, kad Ispanijos viešpatavimas jūrose baigėsi. [[XVII a.]] dėl didelio skaičiaus karų Ispanijos ekonominė padėtis dar labiau pablogėjo, ji pradėjo prarasti savo teritorijas – [[Portugalija|Portugaliją]] [[1640]] metais, [[Olandija|Nyderlandus]] [[1648]] metais. [[1659]] metais užleido [[Prancūzija]]i Artua ir Rusijono provincijas.

XVIII a. Ispanijos karūna perėjo [[Burbonai|Burbonų dinastijai]], įsiplieskė kova tarp [[Europa|Europos]] dinastijų dėl Ispanų karūnos. Ispanija ir toliau praradinėjo savo teritorijas. [[Napoleonas Bonapartas|Napoleonas]], įsiveržęs į Ispaniją, jos karūną [[1808]] metais atidavė savo broliui Žozefui. Prasidėjo nepriklausomybės karas, kuris tęsėsi iki [[1814]] metų.

Pilietiniai karai, kurie baigėsi kolonijų pasiskelbimu nepriklausomomis, ir toliau sekino Ispaniją. Kare su [[JAV]] [[1898]] metais Ispanija prarado savo paskutines užjūrio kolonijas – [[Kuba|Kubą]] ir [[Filipinai|Filipinus]].

[[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu Ispanija laikėsi neutraliteto. 1936–1939 metais vyko Ispanijos pilietinis karas, kurį laimėjo fašistinis generolo [[Francisco Franco|Fransisko Franko]] režimas, bet [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu Ispanija vėl laikėsi oficialaus neutraliteto. Fransisko Franko diktatūra truko beveik 40 metų, iki 1974 m. Nuo tada Ispanija pradėjo demokratinės raidos etapą.

[[1982]] m. įstojo į NATO, [[1986]] m. tapo Europos Sąjungos nare.

[[2017]] m. po prieštaringo balsavimo Katalonijos parlamente, [[Katalonija]] paskelbė nepriklausomybę nuo Ispanijos ir [[Katalonijos Respublika|Katalonijos Respublikos]] suformavimą.{{faktas}} Tačiau nepaisant to, [[Katalonija]] vis dar yra tiesiogiai valdoma Ispanijos.

== Politinė sistema ==
{{main|Ispanijos politinė sistema}}

Ispanija – konstitucinė monarchija, valdžią šalyje dalijasi [[karalius]], dviejų rūmų [[parlamentas]] ir Nacionalinis susirinkimas. Šalies vykdomąją valdžią sudaro Ministrų Taryba, kurią kontroliuoja Vyriausybės prezidentas (tapatinamas Ministrui pirmininkui), kurio kandidatūrą pasiūlius Karaliui išrenka Nacionalinis susirinkimas.

== Administracinis suskirstymas ==
[[Vaizdas:Autonomous communities of Spain with other countries-no.svg|thumb|400px|Ispanijos autonominiai regionai]]

{{main|Ispanijos administracinis suskirstymas}}

Ispanija yra suskirstyta į 50 provincijų, kurios sugrupuotos į 17 autonominių regionų ir 2 autonominius miestus.

Autonominiai regionai (''comunidades autónomas'') ir provincijos (skliausteliuose – administraciniai centrai):
* [[Andalūzija]] (''Andalucía''; [[Sevilija]])
** [[Almerijos provincija]] ([[Almerija]])
** [[Chaeno provincija]] ([[Chaenas]])
** [[Granados provincija]] ([[Granada]])
** [[Huelvos provincija]] ([[Huelva]])
** [[Kadiso provincija]] ([[Kadisas]])
** [[Kordobos provincija (Ispanija)|Kordobos provincija]] ([[Kordoba (Ispanija)|Kordoba]])
** [[Malagos provincija]] ([[Malaga]])
** [[Sevilijos provincija]] ([[Sevilija]])
* [[Aragonas]] (''Aragón''; [[Saragosa]])
** [[Hueskos provincija]] ([[Hueska]])
** [[Saragosos provincija]] ([[Saragosa]])
** [[Teruelio provincija]] ([[Teruelis]])
* [[Astūrija]] (''Principado de Asturias''; [[Ovjedas]])
** [[Astūrijos provincija]] ([[Ovjedas]])
* [[Balearų salos]] (''Illes Balears,'' ''Islas Baleares''; [[Maljorkos Palma]])
** [[Balearų provincija]] ([[Maljorkos Palma]])
* [[Baskija]] (''Euskadi, País Vasco''; [[Vitorija-Gasteisas]])
** [[Alavos provincija]] ([[Vitorija-Gasteisas]])
** [[Biskajos provincija]] ([[Bilbao]])
** [[Gipuskoa provincija]] ([[San Sebastianas]])
* [[Estremadūra]] (''Extremadura''; [[Merida (Ispanija)|Merida]])
** [[Badachoso provincija]] ([[Badachosas]])
** [[Kasereso provincija]] ([[Kaseresas (Ispanija)|Kaseresas]])
* [[Galisija]] (''Galicia''; [[Santjago de Kompostela]])
** [[La Korunjos provincija]] ([[La Korunja]])
** [[Lugo provincija]] ([[Lugas]])
** [[Orensės provincija]] ([[Orensė]])
** [[Pontevedros provincija]] ([[Pontevedra]])
* [[Kanarų salos]] (''Islas Canarias''; [[Tenerifės Santa Krusas]] ir [[Gran Kanarijos las Palmas]])
** [[Las Palmo provincija]] ([[Gran Kanarijos las Palmas]])
** [[Tenerifės Santa Kruso provincija]] ([[Tenerifės Santa Krusas]])
* [[Kantabrija]] (''Cantabria''; [[Santanderas]])
** [[Kantabrijos provincija]] ([[Santanderas]])
* [[Kastilija ir La Manča]] (''Castilla-La Mancha''; [[Toledas]])
** [[Albasetės provincija]] ([[Albasetė]])
** [[Gvadalacharos provincija]] ([[Gvadalachara (Ispanija)|Gvadalachara]])
** [[Kuenkos provincija]] ([[Kuenka (Ispanija)|Kuenka]])
** [[Siudad Realio provincija]] ([[Siudad Realis]])
** [[Toledo provincija]] ([[Toledas]])
* [[Kastilija ir Leonas]] (''Castilla y León''; [[Valjadolidas]])
** [[Avilos provincija]] ([[Avila]])
** [[Burgoso provincija]] ([[Burgosas]])
** [[Leono provincija]] ([[Leonas (Ispanija)|Leonas]])
** [[Palensijos provincija]] ([[Palensija]])
** [[Salamankos provincija]] ([[Salamanka]])
** [[Samoros provincija]] ([[Samora]])
** [[Segovijos provincija]] ([[Segovija]])
** [[Sorijos provincija]] ([[Sorija]])
** [[Valjadolido provincija]] ([[Valjadolidas]])
* [[Katalonija]] (''Catalunya''; [[Barselona]])
** [[Barselonos provincija]] ([[Barselona]])
** [[Leridos provincija]] ([[Lerida]])
** [[Taragonos provincija]] ([[Taragona]])
** [[Žironos provincija]] ([[Žirona]])
* [[Madrido regionas]] (''Madrid''; [[Madridas]])
** [[Madrido provincija]] ([[Madridas]])
* [[Mursijos regionas]] (''Murcia''; [[Mursija]])
** [[Mursijos provincija]] ([[Mursija]])
* [[Navara]] (''Navarra, Nafarroa''; [[Pamplona]])
** [[Navaros provincija]] ([[Pamplona]])
* [[La Riocha (Ispanija)|La Riocha]] (''La Rioja''; [[Logronjas]])
** [[La Riocha (Ispanija)|La Riochos provincija]] ([[Logronjas]])
* [[Valensijos regionas]] (''Comunitat Valenciana''; [[Valensija]])
** [[Alikantės provincija]] ([[Alikantė]])
** [[Kasteljono provincija]] ([[Kasteljon de la Plana]])
** [[Valensijos provincija]] ([[Valensija]])

Be to, yra du autonominiai miestai:
* [[Melilja]]
* [[Seuta]]

== Geografija ==
{{main|Ispanijos geografija}}

Ispanija – valstybė pietvakarių [[Europa|Europoje]]. Ji užima beveik devynis dešimtadalius [[Pirėnai|Pirėnų]] pusiasalio teritorijos. Šalies krantus skalauja Atlanto vandenynas – pietvakarinėje ir šiaurės dalyje, Viduržemio jūra – rytinėje ir pietinėje Ispanijos dalyje. Visas žemyninės kranto linijos ilgis yra 4872 km.

Visas sausumos sienų ilgis yra 1945 km. Ispanija ribojasi su Prancūzija, Andora, Portugalija ir Gibraltaru; taip pat su Maroku.

=== Reljefas ===

Ispanijos reljefas labai įvairus. Jame dominuoja kalnų sistemos ir aukštikalnių plynaukštės. Kalnai ir plynaukštės užima apie 90 proc. teritorijos. Beveik pusę šalies ploto užima plati, didžiausia Europoje [[Meseta|Mesetos]] plynaukštė (vidutinis aukštis 660 m). Centrinė Kordiljera dalina Mesetą į dvi dalis – šiaurinę ir pietinę.

Iš šiaurės Mesetą supa aukšti [[Kantabrijos kalnai]], kurie tęsiasi palei [[Biskajos įlanka|Biskajos įlankos]] pakrantę 600 km ir atskiria vidinius šalies rajonus nuo jūros poveikio. Kantabrijos kalnai yra didžiausios Ispanijos kalnų sistemos – Pirėnų – tęsinys. Jų centrinėje dalyje yra Pikos-de-Europa masyvas, kurio viršūnės siekia iki 2648 m.

[[Pirėnai|Pirėnus]] sudaro keletas paralelinių kalnų grandinių, besitęsiančių iš vakarų į rytus 450 km.

== Gyventojai ==
[[Vaizdas:EspDens2.jpg|thumb|right|250px|Ispanijos žemėlapis pagal gyventojų tankumą]]
{{main|Ispanijos demografija}}

Ispanijos gyventojų tankumas yra 91 žm./km² – mažesnis nei daugelio vakarų Europos valstybių. Gyventojai po šalies teritoriją yra pasiskirstę labai netolygiai: išskyrus šalies sostinę Madridą ir jį supantį regioną, daugelis tankiai apgyvendintų teritorijų yra išsidėsčiusios palei krantą.
[[Vaizdas:Population pyramid of Spain (2005).png|thumb|230px|right|Ši 2005 m. gyventojų amžiaus piramidė atspindi demografinį sprogimą septintame ir aštuntame dešimtmečiuose bei vėlesnį gimstamumo sumažėjimą: 25-45 metų žmonės sudaro neįprastai didelę visos populiacijos dalį]]
Per [[XX amžius|XX a.]] Ispanijos gyventojų skaičius padvigubėjo. Tam daugiausiai įtakos turėjo didžiulis demografinis sprogimas [[XX amžiaus 7-as dešimtmetis|septintame]] ir [[XX amžiaus 8-as dešimtmetis|aštuntame]] praeito amžiaus dešimtmečiuose. Dėl migracijų šalies viduje (daugiausiai iš kaimų į miestus) populiacijos augimas skirtingose šalies dalyse vyko labai nevienodai. Iš penkiasdešimties Ispanijos provincijų vienuolikoje populiacija per XX a. netgi sumažėjo. Kai [[XX amžiaus 9-as dešimtmetis|devintame dešimtmetyje]] gimstamumas krito, žmonių skaičius vėl pradėjo augti, bet šį kartą dėl daugybės ispanų, emigravusių į kitas Europos šalis aštuntame dešimtmetyje, sugrįžimo. Vėliau prie jų prisidėjo dar ir daugybė imigrantų iš [[lotynų Amerika|Lotynų Amerikos]] (39 %), [[Rytų Europa|Rytų Europos]] (15 %) bei [[šiaurės Afrika|Šiaurės Afrikos]] (16 %). 2005 m. Ispanijoje buvo surengta trijų mėnesių amnestijos programa, kurios metu tam tikriems iki tol nelegaliems imigrantams buvo suteikti leidimai gyventi. Taip pat nemažas kiekis gyventojų – 21 % užsieniečių populiacijos – atvykę iš kitų ES šalių. Ypač daug jų yra Viduržemio jūros pakrantėse ir [[Balearų salos]]e, kur daug europiečių atsikrausto išėję į pensiją arba dirba namuose. Tai daugiausiai [[anglai]], [[prancūzai]], [[vokiečiai]], [[olandai]] ir, iš ne ES šalių, [[norvegai]].

=== Kalbos ===
[[Ispanų kalba]] yra gimtoji 89 % gyventojų ir antroji kalba dar 10 % populiacijos.<ref name = "Ekalbos"/> Ji yra oficiali visoje Ispanijoje, bet keletas kalbų tam tikruose regionuose yra paskelbtos oficialiomis kartu su ispanų:
* [[Katalonų kalba]] yra oficiali [[Katalonija|Katalonijoje]], [[Balearų salos]]e. Atskiras katalonų kalbos variantas yra oficialus [[Valensija (regionas)|Valensijos regione]]. Iš viso kataloniškai kalba maždaug 17 %<ref>(Angliškai)[http://www.ethnologue.com/show_country.asp?name=ES Languages of Spain] (Pastaba: Duomenys yra iš 1996 m., nuo to laiko galėjo ženkliai pakisti)</ref> gyventojų ir 9 % ji yra gimtoji.<ref name = "Ekalbos">(Angliškai)[http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_243_en.pdf Europeans and their Languages] (8 ir 13 psl.)</ref>
* [[Baskų kalba]] yra oficiali [[Baskija|Baskų krašte]] ir [[Navara|Navaroje]]. Ši kalba yra gimtoji 1 % Ispanijos gyventojų.<ref name = "Ekalbos"/>
* [[Galisų kalba]] yra oficiali [[Galisija|Galisijoje]]. Galisų kalba yra gimtoji 5 % šalies populiacijos.<ref name = "Ekalbos"/>

Taip pat šalyje yra kalbama keletu [[romanų kalbos|romanų kalbų pogrupiui]] priklausančių kalbų, bet jos neturi oficialaus statuso ir jomis kalba mažesnis procentas gyventojų. Turistų gausiai lankomose teritorijose prie Viduržemio jūros krantų turistai, kitų šalių piliečiai ir turizmo sferos darbuotojai dažnai vartoja [[anglų kalba|anglų]] ir [[vokiečių kalba|vokiečių]] kalbas. Iš viso angliškai susišnekėti gali 27 % gyventojų. Antra populiariausia užsienio kalba yra [[prancūzų kalba|prancūzų]], kurią moka 12 % Ispanijos populiacijos.<ref name="Ekalbos"/>

=== Imigracija ===
{| class="toc" cellpadding=0 cellspacing=0 width=25% style="float:right; text-align:center;clear:all; margin-left:8px; font-size:90%;"
!bgcolor=green colspan=20 style="color:white;"|Užsienio piliečių populiacijos kitimas
|-bgcolor=#efefef
!width=15% |Metai
!width=60% |Populiacija
!width=25% |visos pop. %
|-
|1986 ||align=center|241 971||align=right|0,63%
|-
|1991 ||align=center|360 655||align=right|0,91%
|-
|1996 ||align=center|542 314||align=right|1,37%
|-
|1998||align=center|637 085||align=right|1,60%
|-
|2000||align=center|923 879||align=right|2,28%
|-
|2001||align=center|1 370 657||align=right|3,33%
|-
|2002||align=center|1 977 946||align=right|4,73%
|-
|2003||align=center|2 664 168||align=right|6,24%
|-
|2004||align=center|3 034 326||align=right|7,02%
|-
|2005||align=center|3 730 610||align=right|8,46%
|-
|2006||align=center|4 144 166||align=right|9,27%
|-
|2007||align=center|4 519 554||align=right|9,99%
|-
|2008||align=center|5 220 600||align=right|11,3%
|-
|}
Kaip galima matyti iš lentelės dešinėje, 1998–2008 m. imigrantų skaičius Ispanijoje augo labai sparčiai. 1998 m. kitų šalių piliečiai sudarė tik 1,6 % visos populiacijos, o 2008 m. – net 11,3 %. 2005 m. Europos Sąjungoje Ispanija buvo antra pagal imigrantų ir emigrantų skirtumą tūkstančiui gyventojų po [[Kipras|Kipro]] ir buvo antra pasaulyje po JAV pagal bendrą imigruojančių asmenų skaičių.<ref>(Angliškai){{cite web|url=http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cache/ITY_OFFPUB/KS-NK-06-001/EN/KS-NK-06-001-EN.PDF|publisher=Eurostat|title=Population in Europe in 2005|format=PDF|accessdate=2009-06-22}}</ref> 2008 m. duomenimis, didžiausias tautines grupes tarp imigrantų Ispanijoje sudaro iš šių valstybių kilę žmonės: <ref>(Ispaniškai)http://www.ine.es/prensa/np503.pdf</ref>
* [[Rumunija]] – 728 967
* [[Marokas]] – 644 688
* [[Ekvadoras]] – 420 110
* [[Kolumbija]] – 280 705
* [[Bolivija]] – 239 942
* [[Vokietija]] – 180 650
* [[Italija]] – 157 435
* [[Bulgarija]] – 153 664
* [[Argentina]] – 145 315

Yra daug priežasčių, kodėl tiek daug imigrantų pasirenka Ispaniją: kultūriniai ryšiai su Lotynų Amerika, geografinė šalies padėtis, tolerantiškai nusiteikusi visuomenė, didelė [[juodoji rinka]] bei stiprūs [[žemės ūkis|žemės ūkio]] ir statybų sektoriai, reikalaujantys daug sąlyginai pigios darbo jėgos, kurią imigrantai gali pasiūlyti. Taip pat daug ES piliečių atsikrausto į Ispanijos Viduržemio jūros pakrantę išėję į pensiją.

2007 m. imigrantų nedarbo lygis staigiai pakilo net iki 67,1 %.<ref name="time">(Angliškai)[http://www.time.com/time/world/article/0,8599,1852000,00.html Spain Tries to Buy Out Immigrants ] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090514104433/http://www.time.com/time/world/article/0,8599,1852000,00.html |date=2009-05-14 }}</ref> Šalies politika imigrantų atžvilgiu pasikeitė ir buvo netgi pradėta imigrantams siūlyti dideles pinigines išmokas su sąlyga, kad jie paliks šalį trejiems metams<ref>(Lietuviškai)http://www.marketnews.lt/naujiena/ispanija_imigrantai_stai_jums_2_metu_alga_vaziuokit_namo</ref><ref name="time"/>, bet programa sėkmės nesusilaukė – per pirmuosius du mėnesius tik 1 400 žmonių priėmė pasiūlymą.<ref>(Angliškai) [http://online.wsj.com/article/SB123275552359911807.html Wall Street Journal: Spain’s Jobs Crisis Leaves Immigrants Out of Work]</ref>

=== Religijos ===
Nors [[katalikybė]] dabar nebeturi oficialaus statuso, ji jau ilgą laiką yra pagrindinė šalies religija. Maždaug 76 % populiacijos laiko save krikščionimis, 4 % yra kitų tikėjimų nariai ir 19 % yra nereligingi. Pasak 2006 m. tyrimo, 54 % tikinčių ispanų į bažnyčią vaikšto retai arba niekada, 15 % apsilanko bažnyčioje kelis kartus per metus, 10 % – kelis kartus per mėnesį ir 19 % – kiekvieną sekmadienį arba kelis kartus per savaitę. Bendrai paėmus, 22 % visos Ispanijos populiacijos lankosi bažnyčioje bent kartą per mėnesį.<ref>(Ispaniškai)[http://mas.lne.es/documentos/archivos/20-11-06-cis.pdf BARÓMETRO DE OCTUBRE] (32 ir 32a klausimai)</ref> Nors ispanų bendruomenė paskutiniais dešimtmečiais tapo mažiau religinga, stipriai tikintys imigrantai iš Lotynų Amerikos padėjo katalikų bažnyčiai atsigauti.{{bar box
|title=Pasiskirstymas pagal religijas
|titlebar=#ddd
|float=right
|bars=
{{bar percent|[[Krikščionybė|Krikščionys]]|green|76}}
{{bar percent|Nereligingi|gray|19}}
{{bar percent|[[Islamas|Musulmonai]]|red|2.3}}
{{bar percent|[[Judaizmas|Judėjai]]|purple|0.1}}
{{bar percent|Kiti|black|1.7}}
}}
=== Didžiausi miestai ===
[[Vaizdas:Malaga.JPG|thumb|right|290px|Malagos panorama]]
Pasak 2003 m. statistikos didžiausi Ispanijos miestai yra:
{{main|Sąrašas:Ispanijos miestai}}
# [[Madridas]] 3 092 759
# [[Barselona]] 1 621 537
# [[Valensija]] 780 653
# [[Sevilija]] 709 975
# [[Saragosa]] 626 081
# [[Malaga]] 568 305
# [[Mursija]] 391 146
# [[Gran Kanarijos las Palmas]] 377 600
# [[Maljorkos Palma]] 367 277
# [[Bilbao]] 353 567

== Ekonomika ==
{{Plačiau|Ispanijos ekonomika}}

== Kultūra ==
{{main|Ispanijos kultūra|UNESCO pasaulio paveldo sąrašas}}

Ispanija yra žinoma dėl savo įvairiapusio kultūrinio paveldo, kuriam įtakos turėjo daugybė tautų ir asmenybių. Ispanijos kultūros ištakos yra [[Iberija|Iberijos]], [[Lotynai|lotynų]], [[Vestgotai|vestgotų]], [[Romos katalikai|Romos katalikų]], ir [[Islamas|islamo]] kultūrose. Tautinės Ispanijos kultūros savitumas buvo formuojamas tarp centrinės Ispanijos, kurioje paskutiniais amžiais dominuoja [[Kastilija]], ir kitų regionų tvyrančios įtampos. Tautos istorija ir Viduržemio bei Atlanto regiono aplinka turėjo daug įtakos kultūros formavimuisi. Po Italijos, Ispanija yra antra pagal į [[UNESCO pasaulio paveldo sąrašas|UNESCO pasaulio paveldo sąrašą]] įtrauktų objektų skaičių, 40 objektų.

=== Mokyklos ===
[[Vaizdas:Cervantes Jáuregui.jpg|thumb|170px|[[Don Kichotas|Don Kichoto]] autorius [[Miguel de Cervantes|Migelis de Servantesas]]]]
Švietimas Ispanijoje yra nemokamas ir privalomas nuo 6 iki 16 metų. Dabartinė švietimo sistema buvo įvesta Švietimo įsakymu 1990-aisiais, Ley Orgánica de Ordenación General del Sistema Educativo – Bendras Švietimo sistemos organizavimo įsakymas.

=== Literatūra ===
Terminas „Ispanų literatūra“ apima ne tik kūrinius, sukurtus rašytojų iš Ispanijos, bet visus, parašytus [[ispanų kalba]]. Dėl istorinės, geografinės ir kartų įvairovės, ispanų literatūra yra paveikta daugelio dalykų ir yra labai įvairi.

Migelis de Servantesas ([[Miguel de Cervantes]]) yra bene žymiausias ispanų rašytojas. Jo romanas „[[Don Kichotas]]“ yra žymiausias kūrinys ispanų literatūroje ir vienas reikšmingiausių Europos renesanso kultūros rašytinių paminklų.

XVII a. garsiausiu baroko laikotarpio dramaturgu minimas [[Lopė de Vega]]. XX a. tarptautinio žinomumo pasiekė ispanų poetas [[Federikas Garsija Lorka]].

=== Vaizduojamieji menai ===
Pirmuoju reikšmingu Ispanijos dailininku Europos kultūroje tapo iš Graikijos kilęs XVI a. vėlyvojo renesanso tapytojas [[El Grekas]]. XVII a. suklestėjo Ispanijos natūralistinė tapybos mokykla. Šio [[barokas|baroko]] laikotarpio tapytojas [[Diegas Velaskesas]] laikomas vienu iškiliausių kūrėjų ir jo paveikslas ''„[[Meninos|Las Meninas]]“'' − vienu žinomiausių Europos dailės istorijoje. Kiti garsūs  XVII a. ispanų tapytojai: [[Franciskas de Surbaranas]], [[Bartolomė Estebanas Muriljas]] ir Italijoje kūręs [[Chosė de Ribera]]. Garsiausiu Ispanijos romantizmo tapytoju buvo [[Fransiskas Goja]] (1746−1828). XIX a. pabaigoje Ispanijos Barselonos mieste kūrė vienu garsiausių Europos architektų įvardijamas [[Antoni Gaudi]] (1852−1926). XX a. iš Ispanijos iškilo grupė kūrėjų, kurie laikomi vienais reikšmingiausių [[modernizmas|modernistinėje]] dailėje. Tai [[Pablas Pikasas]], [[Salvadoras Dali]], [[Choanas Miro]], [[Chuanas Grisas]], [[Eduardas Čiljida]], [[Antoni Tapiesas]] ir kiti. 
<gallery>
Vaizdas:Alhambra Granada desde Albaicin.jpg| [[Alhambra]] Granadoje − Ispanijos musulmonų valdymo palikimas
Vaizdas:Las Meninas (1656), by Velazquez.jpg| Diego Velaskeso paveikslas „[[Meninos|Las Meninas]]“
Vaizdas:Vista aerea del Monasterio de El Escorial.jpg| [[Eskorialas]] − istorinė Ispanijos karalių rezidencija
Vaizdas:Sagrada Familia 01.jpg| [[Antoni Gaudi]] projektuota Šv. Šeimos bažnyčia Barselonoje
</gallery>

Madride įsikūręs vienas garsiausių pasaulio muziejų − [[Prado muziejus]]. Kiti populiarūs muziejai: [[Karalienės Sofijos muziejus]] ir [[Thyssen-Bornemisza muziejus]] Madride.

=== Sportas ===
[[1964]] m. Ispanijoje vyko [[II Europos futbolo čempionatas]], [[1982]] m. – [[XII pasaulio futbolo čempionatas]].

== Taip pat skaitykite ==
* [[Ispanijos ryšiai]]
* [[Ispanijos transportas]]
* [[Ispanijos karinės pajėgos]]
* [[Ispanijos tarptautiniai santykiai]]
* [[Ispanijos šventės]]


== Pastabos ==
{{notelist}}

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
{{Commons|Category:Spain}}
{{vikižodynas}}
Bendros nuorodos:
* [http://es.mfa.lt/ Lietuvos ambasada Ispanjoje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100501161605/http://es.mfa.lt/ |date=2010-05-01 }}
* [http://www.lituanos.net/ Ispanijos lietuvių bendruomenė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081204094729/http://www.lituanos.net/ |date=2008-12-04 }}
* [http://www.biblioteka.lt/metai/Ispanija1/Ispanija2.html biblioteka.lt apie Ispaniją] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20051026011915/http://www.biblioteka.lt/metai/Ispanija1/Ispanija2.html |date=2005-10-26 }}
* [http://www.vynai.com/salis.php?salis=11&name=Ispanija Ispanijos vynai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060322063328/http://www.vynai.com/salis.php?salis=11&name=Ispanija |date=2006-03-22 }}
* [http://www.supertravelnet.com/maps/?country=259_0_4 supertravel.net apie Ispaniją]
* [http://tiempo.growiktionary.org orų prognozė]{{Neveikianti nuoroda|date=sausio 2023 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}
* [https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/sp.html Spain (cia.gov)]{{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090513080105/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/sp.html |date=2009-05-13 }}
* [http://www.bbc.co.uk/news/world-europe-17941641 Spain profile (bbc.co.uk)]
* [https://www.facebook.com/pages/España/103683426341641 España (facebook.com)]
* [https://www.google.co.uk/search?q=Latest+news+and+comment+on+Spain&ie=utf-8&oe=utf-8&rls=org.mozilla:en-US:official&client=firefox-a&channel=rcs&gws_rd=cr#bav=on.2,or.r_qf.&channel=rcs&fp=907352271d5e5052&q=Latest+news+and+comment+on+Spain&rls=org.mozilla:en-US%3Aofficial Paskutinės naujienos ir komentarai apie Ispaniją ir jos ryšius su užsienio valstybėmis]
Žemėlapiai:
* [http://www.ezilon.com/maps/images/europe/Spain-physical-map.gif Ispanijos fizinis žemėlapis]
* [http://www.ezilon.com/maps/images/europe/political-map-of-Spain.gif Ispanijos administracinis žemėlapis]
* [http://www.ezilon.com/maps/images/europe/Spainsh-road-map.gif Ispanijos svarbesnių kelių žemėlapis]
* [http://goo.gl/maps/PVZnq Ispanija googlemaps žemėlapyje]
Laikas ir orai:
* [http://www.timeanddate.com/worldclock/fullscreen.html?n=141 Madrido laikas]
* [http://www.aemet.es/en/eltiempo/prediccion/espana Ispanijos orai], (''[[ispanų kalba]]''), [http://goo.gl/maps/AtcjL Ispanijos orai per google žemėlapį]

{{Europa}}
{{ES_šalys}}
{{NATO}}
{{Monarchijos}}

[[Kategorija:Ispanija| ]]
[[Kategorija:Valstybės]]