Peržiūrėti šaltinį Demografija

[[Vaizdas:World population.PNG|miniatiūra|300px|Gyventojų tankumo žemėlapis]]
[[Vaizdas:AgeMap-World.png|miniatiūra|300px|Gyventojų amžiaus žemėlapis]]
[[Vaizdas:Death rate world map CIA 2009.PNG|miniatiūra|300px|Gyventojų mirtingumo žemėlapis 2009 m.]]
[[Vaizdas:Population growth rate world 2005-2010 UN.PNG|miniatiūra|300px|Gyventojų skaičiaus kaitos 2005-2010 m. žemėlapis]]
[[Vaizdas:EU NUTS 2 population density 2007.svg|thumb|300px|Europos šalių gyventojų tankumas 2007 m.:
{{legend|#EEEED1|iki 50 gyventojų viename km²}}
{{legend|#FFD700|nuo 50 iki 100 gyv. viename km²}}
{{legend|#FFC125|nuo 100 iki 150 gyv. viename km²}}
{{legend|#EEAD0E|nuo 150 iki 300 gyv. viename km²}}
{{legend|#CD853F|nuo 300 iki 1000 gyv. viename km²}}
{{legend|#8B4726|daugiau  kaip 1000 gyv. viename km²}}
{{legend|#DCDCDC|nėra duomenų}}]]
{{vikižodynas}}
{{commonscat|Demography}}
'''Demografija''' ({{gr|δέμος}} 'liaudis' + ''γράφω'' 'rašau') – [[mokslas]], tiriantis [[Gyventojai|gyventojų]] skaičių, sudėtį, teritorinį pasiskirstymą, jų pokyčius, pokyčių priežastis bei padarinius, analizuojantis demografinius procesus ([[gimstamumas]], [[mirtingumas]], [[migracija]]) ir jų sąveiką su [[ekonomika|ekonominiais]], socialiniais, [[politika|politiniais]], [[ekologija|ekologiniais]] ir kitais veiksniais. Kartais visuomenėje demografija vadinama tik [[gyventojų statistika|gyventojų skaičiaus statistika]].

== Istorija ==
Demografijos pradininkas – [[XVII a.]] anglų ekonomistas Džonas Grauntas, kuris apibrėžė demografijos objektą, tikslus ir metodą, atkreipė dėmesį į dėsnius, atliko mirtingumo biuletenių analizę ir sudarė pirmąsias mirtingumo lenteles. Demografijos terminą [[1855]] m. pirmasis pavartojo prancūzų ekonomistas A. Gijardas. [[XX a.]] pradžioje susiformavo du požiūriai į demografiją – kaip į demografinę analize ir kaip gyventojų tyrimus:
* Demografinė analizė – mokslas, tiriantis gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, vedybinį statusą ir kita, šių charakteristikų kitimą, kurį lemia gimstamumo, mirtingumo ir migracijos procesai. Šis požiūris paplitęs [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Italija|Italijoje]], [[Rusija|Rusijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]]. 
* Gyventojų tyrimai apima demografinius procesus (gimstamumas, mirtingumas ir migracija), demografinę elgseną bei jų sąsają su socialinėmis, ekonominėmis, politinėmis ir kitomis sąlygomis. 
Amerikiečiai demografiją priskiria pagalbinėms [[Valstybės statistika|statistikos]] disciplinoms. XX a. trečiame - ketvirtame dešimtmetyje demografija susiformavo kaip savarankiška mokslo šaka: sukurti specifiniai demografinės analizės metodai bei terminai, įsteigti demografinių tyrimų centrai.

== Lietuvoje ==
[[Lietuva|Lietuvoje]] nuodugnesni demografiniai tyrimai, pirmiausia demografinės statistikos, pradėti [[XX a.]] pirmoje pusėje, pradininkai: [[Albinas Rimka]], [[Kazys Oželis]], S. Kakliauskas. Tokio pobūdžio tyrimai buvo atliekami iki [[XX a.]] aštunto dešimtmečio. Nuo devinto dešimtmečio tiriami demografinių procesų ir sąlygų priežastiniai ryšiai, demografinės nuostatos bei elgsena, atliekami gyventojų politikos tyrimai. Svarbiausius demografinius tyrimus [[1984]]–[[1992]] m. atliko [[Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos institutas|Ekonomikos institutas]], [[1992]]–[[1995]] m. [[Filosofijos ir sociologijos institutas|Lietuvos filosofijos, sociologijos ir teisės institutas]], [[1995]]–[[2002]] m. [[Filosofijos ir sociologijos institutas]], nuo [[2002]] m. – [[Socialinių tyrimų institutas|Socialinių tyrimų instituto]] Demografijos skyriai.<ref>{{VLE|IV|606|[[Aiva Jonkarytė, Vlada Stankūnienė]]|Demografija}}</ref> 

== Mokslo objektas ==
Demografija susijusi su kitais mokslais: [[sociologija]], [[ekonomika]], [[geografija]], [[istorija]], [[kultūrinė antropologija]], [[epidemiologija]], [[ekologija]], [[genetika]], fizinė [[antropologija]]. Faktinius duomenis demografiniams tyrimams teikia – [[demografinė statistika]], tiksliausius ir išsamiausius – [[gyventojų surašymas]]. Demografiniai tyrimai atliekami remiantis [[matematika|matematikos]], [[statistika|statistikos]], [[sociologija|sociologijos]] mokslų metodais. Demografija tiria tokius reiškinius, kaip [[gyvenimo ciklas]], [[gyventojų skaičius]], [[gyvenimo lygis]], [[gyventojų geografija]], [[gyventojų tankumas]], [[gyventojų migracija]], [[gyventojų politika]], [[raštingumas]]. Tyrimams apibendrinti sudaromi [[gyventojų žemėlapiai]], [[gyventojų piramidė]]s, išvedamas [[migracijos indeksas]], sudaroma [[demografinė prognozė]]. 

== Kiti straipsniai ==
* [[Demografinė raida]]
* [[Demografinis jaunėjimas]]
* [[Demografinis senėjimas]]
* [[Demografinis sprogimas]]
* [[Depopuliacija]]
* [[Gyventojų perteklius]] 
* [[Kartų kaita]]
* [[Kūdikių mirtingumas]]
* [[Suburbanizacija]]
* [[Šeimos planavimas]]
* [[Urbanizacija]]

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Demografija| ]]