Žanas Žakas Ruso: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
S →Kitos |
||
(nerodoma 43 tarpinės versijos, sukurtos 9 naudotojų) | |||
1 eilutė:
'''''[[
[[Image:Jean-Jacques_Rousseau_%28painted_portrait%29.jpg|thumb
==Sentencijos==
===Apie auklėjimą===
# Didžiausia [[auklėjimas|auklėjimo]] [[klaida]] – per didelis [[skubotumas]].
# Pradinis [[auklėjimas]] visų svarbiausias, ir tas pradinis auklėjimas neginčijamai priklauso [[moteris|moterims]].
# Tikrasis [[auklėjimas]] – ne tiek [[taisyklė]]s, kiek [[pratybos]].
# Žmogaus [[auklėjimas]] prasideda vos gimus; jis dar nekalba; dar neklauso, o jau mokosi. [[Patirtis]] ankstesnė už mokymąsi.
===Apie darbą===
# Apgailėtina [[klaida]] – manyti, kad fiziniai [[pratimai]] kenkia protiniam [[darbas|darbui]]. Tarytum šie du dalykai neturėtų eiti kartu, tarytum vienas neturėtų vadovauti kitam.
# Beveik visų [[darbas|darbų]] sunkiausia [[pradžia]].
# Geri [[darbas|darbai]] taurina sielą ir nuteikia ją dar geresniems darbams.
# Norint pažinti [[žmogus|žmones]], reikia matyti jų [[darbas|darbus]].
# [[Nuosaikumas]] ir [[darbas]] – štai du tikri žmogaus gydytojai: darbas didina apetitą, o nuosaikumas trukdo juo piktnaudžiauti.
eilutė 23 ⟶ 24:
===Apie gyvenimą===
# Be [[judėjimas|judėjimo]] [[gyvenimas]] tik letargo sapnas.
#
# Labiausiai rūpinamės [[gyvenimas|gyvenimu]] jam prarandant savo [[vertė|vertę]]; seni žmonės labiau jį apgailestauja negu jauni.
# Norėdami [[gyvenimas|gyventi]] [[dorovė|dorai]], mes visuomet turime kovoti patys su savimi.
# Pats [[gyvenimas]] nieko nereiškia; jo [[vertė]] priklauso nuo to, kaip jis vartojamas.
===Apie išmintį===
# [[Išmintis|Išmintingam]]
# [[Išmintis|Išmintingas]] [[įstatymas|įstatymų]] leidėjas pradeda ne nuo įstatymų leidybos, o nuo jų tinkamumo konkrečiai visuomenei tyrimo.
# [[Jaunystė]] – laikas kaupti [[išmintis|išmintį]], [[senatvė]] – laikas ją taikyti.
eilutė 47 ⟶ 48:
# Apskritai paėmus, [[moteris|moterys]] nemėgsta [[menas|meno]], neišmano jokios meno srities, o genialumo neturi nė kruopelės... Visa moterų [[literatūra]] yra šalta, tačiau patraukli kaip ir jos pačios. Kad ir kaip dvasingai ji būtų parašyta, tačiau joje nėra sielos ir nėra gyvybės...
# Kai [[moteris]] esti tik moteris, ji vertingesnė nei vaidinanti [[vyras|vyro]] rolę. Ugdyti vyriškus moters bruožus, nepaisant jai būdingų savybių, – tolygu didžiai jai kenkti.
# [[Moteris]] turi daugiau drąsos, o [[vyras]] – daugiau genijaus.
# [[Moteris|Moters]] karalystė – švelnumo, subtilumo ir kantrybės karalystė.
# Pats svarbiausias [[moteris|moters]] bruožas – [[nuolankumas]].
===Apie protą===
eilutė 58 ⟶ 61:
# [[Akcentas]] – [[kalba|kalbos]] siela, jis teikia jai ne tik jausmo, bet ir tikrumo.
# [[Pasitikėjimas]] išaukština mūsų [[siela|sielą]].
# Vienas iš
===Apie teisingumą===
# Būk [[teisingumas|teisingas]] ir būsi [[laimė|laimingas]].
eilutė 64 ⟶ 67:
# Pavojingiausia [[teisingumas|teisingumo]] povandeninė uola – išankstinis nusistatymas.
===Apie vaikystę===
# Leiskite
# Mylėkite [[vaikystė|vaikystę]], būkite dėmesingi jos žaidimams ir pramogoms, jos mažam instinktui! Kas iš jūsų neapgailestavo to amžiaus, kai lūpos nepaliauja šypsotis, kai siela nuolat džiaugiasi pasauliu?
# Tik viena [[dorovė|dorovingumo]] pamoka tinka [[vaikystė|vaikystei]] ir nepaprastai svarbi kiekvienam amžiui – niekam nedaryti bloga.
eilutė 72 ⟶ 75:
# Niekuomet nereikia pirma laiko kalbėti su [[vaikas|vaikais]] apie abstrakčius dalykus, pamokslauti. Netikiausi tie vaikai, kuriems buvo sakomi pamokslai. [[Protas]] vystosi vėliau už visus kitus gabumus, ir pradėti nuo jo – reiškia pradėti nuo galo. Jeigu vaikams būtų suprantamos visų dalykų priežastys ir argumentai, nereikėtų jų nė [[auklėjimas|auklėti]].
===Apie žinojimą===
# Daug [[kalbėjimas|kalba]] tie žmonės, kurie mažai [[žinojimas|žino]], o tie, kurie žino daug, kalba mažai.
# Kuo mažiau žmonės [[žinojimas|žino]], tuo platesnės jiems atrodo jų [[žinia|žinios]].▼
# Mažai [[žinojimas|žinantys]] žmonės daug [[kalbėjimas|kalba]], o daug žinantys – mažai.
# [[Žinojimas|Žinoti]] tai, kas gera, svarbiau negu daug žinoti.
# [[Žmogus|Žmonės]] klysta ne dėl to, kad nežino, bet dėl to, kad vaizduojasi viską [[žinojimas|žiną]].
===Apie žmogų===
# Blogiausias [[žmogus]] tas, kuris visiškai atsiskiria nuo kitų ir gražiausius širdies lūkesčius skiria sau.▼
# [[Girtavimas]] žemina [[žmogus|žmogų]], atima, bent jau laikinai, iš jo [[protas|protą]] ir galiausiai paverčia gyvuliu.▼
# Mes prisirišame prie [[žmogus|žmogaus]], parodžiusio mums [[gerumas|gerumą]].
# [[Žmogus]] labai stiprus, jei nori būti tik tuo, kuo yra, ir labai silpnas, jei nori pakilti aukščiau [[žmonija|žmonijos]].
eilutė 84 ⟶ 86:
# [[Žmogus|Žmonės]] klysta ne dėl to, kad nežino, bet dėl to, kad vaizduojasi viską žiną.
===Kitos===
# Blogai pasielgę mes imame kankintis ne tuoj pat, o ilgainiui tai prisiminę, nes tas [[atsiminimas]] negęsta.
▲#
# Didžiausi [[dora|dorybingumo]] žygdarbiai atlikti iš meilės tėvynei.
# [[Draugystė]], net ir išblėsusi, vis tiek turi savo teises, ir jas privalu gerbti.
# Eikvokite [[jėga]]s apdairiai, kad vėliau padarytumėt daugiau, tik jokiu būdu ne mažiau.
eilutė 90 ⟶ 94:
# [[Gamta]] niekados mūsų neapgaudinėja; tik mes patys nuolat apsigauname.
# [[Gimdymas|Gimdydamas]] ir maitindamas [[vaikas|vaikus]], [[tėvas]] atlieka tik trečdalį užduoties. Jam privalu [[žmogus|žmonių]] giminei duoti žmonių, visuomenei – visuomeniškų žmonių, valstybei – piliečių. Kiekvienas žmogus, galintis mokėti tą trigubą skolą ir to nedarantis, nusikalsta; ir galbūt nusikalsta dar labiau, temokėdamas jos tik pusę. Kas negali įvykdyti tėvo pareigų, tas neturi teisės juo būti.
▲# [[Girtavimas]] žemina
# Gryna [[sąžinė]] slopina lengvabūdiškų [[pramoga|pramogų]] potroškį.
# [[Iškalba]] veikia stipriai, tačiau trumpai. Lengvai sujaudinami žmonės lengvai ir nurimsta. Šaltas ir tvirtas
# [[Įstatymas|Įstatymų]] leidybos [[valdžia]] – [[valstybė]]s širdis, vykdomoji valdžia – jos smegenys.
# [[Įžeidimas|Įžeidinėjimai]] – neteisiųjų argumentai.
# Jei nebūtų tokių taškų, kuriuose sutaptų visų [[interesas|interesai]], negalėtų būti nė kalbos apie kokią nors [[visuomenė|visuomenę]].
# Jeigu bent vieną sykį nuslėpsi ką nors nuo to, kurį myli, tai netrukus nebejausi [[sąžinė]]s graužimo taip darydamas ir visais atvejais.
# Jums niekuomet nepavyks išugdyti [[išminčius|išminčių]], jei slopinsite
# Kai nesiskaitoma su [[žodis|žodžiais]], visi nesmagiai jaučiasi.
# [[Kantrybė]] karti, bet jos vaisiai saldūs.
# [[Keiksmažodis|Keiksmažodžiai]] – argumentai tų, kurie neteisūs.
# Kiekviena [[sutartis]] yra veikiau laikinas atokvėpis negu tikra [[taika]].
# Kiekvienas nedirbantis [[pilietis]] yra [[vagis]].
# Kiekvienas [[pyktis]] yra [[silpnumas|silpnumo]] išdava.
# Kitas nueina į kapą šimto metų, nors [[mirtis|mirė]] vos gimęs.
▲# Kuo mažiau žmonės žino, tuo platesnės jiems atrodo jų [[žinia|žinios]].
# [[Kvailys|Kvailiai]] nebūna drovūs, nors [[drovumas]] ir įgauna visus kvailybės pavidalus.
# [[Liūdesys]], [[ilgesys]], [[gailestis]], [[neviltis]] – tai praeinančios, sieloje neįsišaknijančios [[neganda|negandos]]; ir [[patirtis]] moko, kokia apgaulinga kartėlio persmelkta mintis, kad mūsų [[nelaimė|nelaimės]] amžinos.
# Matyti [[neteisybė|neteisybę]] ir tylėti – reiškia pačiam būti jos dalininku.
# [[Melas|Meluoti]] pačiam sau savo naudai – [[klastotė]], meluoti kito naudai – [[falsifikacija]], meluoti siekiant pakenkti – [[šmeižtas]]; tai žalingiausias
# Nekaitaliokime [[amžius|amžių]], kaip ir metų laikų: reikia būti savimi kiekviename amžiuje ir nekovoti prieš [[prigimtis|prigimtį]], nes bergždžios pastangos iššvaisto [[gyvenimas|gyvenimą]] ir trukdo mums juo naudotis.
# Nepaperkama garbingo žmogaus [[akis]] visada kelia [[nerimas|nerimą]] [[sukčius|sukčiams]].
# Nereikia painioti [[drąsa|drąsos]] su [[įžūlumas|įžūlumu]] ir [[šiurkštumas|šiurkštumu]]: jie skiriasi tiek savo ištakomis, tiek ir rezultatais.
# Neteisūs tie, kurie skirsto
# Niekada neviršykite savo [[teisės|teisių]], ir netrukus jos vėl taps neribotos.
# Niekas nemėgsta bendrauti su [[sukčius|sukčiais]], nebent pats būtų sukčius.
eilutė 118 ⟶ 123:
# Piktnaudžiavimas [[skaitymas|skaitymu]] žlugdo [[mokslas|mokslą]]. Besaikis skaitymas ugdo tik pernelyg savimi pasitikinčius nemokšas.
# [[Pinigas|Pinigai]], kuriuos turi, – [[laisvė]]s įrankis; tie, kurių vaikaisi, – [[vergija|vergijos]] įrankis.
# Prakeikiu tą dieną, kai ėmiausi [[plunksna|plunksnos]]. Iki tol turėjau tik draugų, dabar – vien priešų.
# [[Prievarta]] sukūrė pirmuosius [[vergas|vergus]], [[bailumas]] juos įamžino.
# Rūpinkis savo [[gerovė|gerove]] kuo mažiau kitam pakenkdamas.
# Sąžiningas smulkių kasdieninių [[pareiga|pareigų]] vykdymas reikalauja ne mažiau [[valia|valios]] negu herojiški žygiai.
# [[Sąžiningumas]] padoriems žmonėms daug brangesnis negu [[mokytumas]] išsilavinusiems.
# [[Šmeižtas]] yra labai patogus dalykas: užsipuolama vienu žodžiu, o apsigynimui reikia ištisų puslapių.
# Tas, kuris nori būti [[laisvė|laisvas]], iš tikro yra laisvas.
eilutė 131 ⟶ 138:
# Visa, kas yra [[dorovė|dorovinis]] [[blogis]], yra blogis ir [[politika|politikoje]].
# Viskam galima atsispirti, tik ne [[gerumas|gerumui]].
# [[Žinojimas|Žinoti]] tai, kas gera, svarbiau negu daug žinoti.
==Nuorodos==▼
▲==Nuorodos==
[[Kategorija:Prancūzai|Ruso Žanas Žakas]]▼
{{Vikipedija}}
[[Kategorija:Filosofai|Ruso Žanas Žakas]]▼
[[Kategorija:Rašytojai|Ruso Žanas Žakas]]▼
[[Kategorija:Politikai|Ruso Žanas Žakas]]▼
[[Kategorija:1712|G Ruso Žanas Žakas]]▼
[[Kategorija:1778|M Ruso Žanas Žakas]]▼
[[Kategorija:Copyright|Ruso Žanas Žakas]]▼
{{DEFAULTSORT:Ruso, Žanas Žakas}}
[[Kategorija:Švietėjai]]
|