Vikipedija

Visžalė sekvoja

Sequoia sempervirens
Visžalė sekvoja
Visžalių sekvojų (Sequoia sempervirens)
miškas
Visžalė sekvoja (Sequoia sempervirens)
Nykstanti rūšis (EN),
gresia labai didelė rizika išnykti gamtoje
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Pušūnai
( Pinophyta)
Klasė: Pušainiai
( Pinopsida)
Šeima: Kiparisiniai
( Cupressaceae)
Pošeimis: Sequoioideae
( Sequoioideae)
Gentis: Sekvoja (gentis)
( Sequoia)
Rūšis: Visžalė sekvoja
( Sequoia sempervirens)
Binomas
Sequoia sempervirens
(D.Don) Endl., 1847

Sekvojinių (Sequoioideae) pošeimio rūšių savaiminis paplitimo arealas Kalifornijoje (JAV):

visžalės sekvojos – žalsva spalva
didžiojo mamutmedžio – rausva spalva

Visžalė sekvoja (lot. Sequoia sempervirens) – pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos Medis. Tai vienintelė išlikusi sekvojų (Sequoia) genties rūšis.

Visžalių sekvojų lapeliai
Visžalių sekvojų rūšies „Del Norte Titan“ medis ir žmogus
Rūkas visžalių sekvojų miške

Paplitimas

redaguoti

Savaime auga Šiaurės Amerikos žemyno vakaruose (JAV vakarai). Savaiminio paplitimo arealas nedidelis – šiaurinė arealo dalis yra p.v. Oregono valstijos Kario apygardoje ir palei Didžiojo vandenyno pakrantę siauru ruožu per vakarinę Kalifornijos valstijos dalį tęsiasi iki p.v. Kalifornijoje esančios San Luis Obispo apygardos.

Auginimas Lietuvoje

redaguoti

Visžalės sekvojos dėl joms nepalankių klimatinių sąlygų, kaip dekoratyvinis augalas Lietuvoje neauginamos.

Augavietės

redaguoti

Visžalės sekvojos išplitusios virš jūros lygio (1-)30–750(-920) m aukščiuose.

Požymiai

redaguoti

Visžalė sekvoja nemaišytina su gimininga ir kitur Kalifornijoje augančia mamutmedžių (Sequoiadendron) gentimi.[1] Jos žievė stora (30 cm), bet gan minkšta. Spygliai plokšti, 15–25 mm ilgio. Kankorėžiai 15–32 mm ilgio, turi 15–25 sėklalizdes, kurių kiekvienoje yra 3–7 sėklos. Visžalės sekvojos – ilgaamžiai medžiai, jų amžius gali siekti 2200 metų.

Dauginimasis

redaguoti

Visžalės sekvojos yra vienanamiai augalai. Natūraliai dauginasi keliais būdais:

  • Iš kankorėžio iškritusiomis sėklomis. Jos apie 3–4 mm ilgio.
  • Esant gyvam medžiui iš šaknų sistemos išdygstant daigeliams.
  • Atlankomis, kada nukritusios ar nusvirusios šakos ar šakelės turi kontaktą su dirvožemiu.
  • Ima leisti daigelius iš nuvirtusio ar nukirsto medžio kelmo ar ant kamieno esančios ruplės.

Amžius

redaguoti

Visžalės sekvojos – ilgaamžiai medžiai. Jos augdamos savo arealo natūralioje aplinkoje gyvena 1200–1800 metų. Žinomiems seniausiems šios rūšies individams buvo nustatyta atitinkamai 2200 ir 2267 metai[2].

Matmenys

redaguoti

Visžalės sekvojos – itin aukšti, masyvūs medžiai. Vidutiniškai visžalės sekvojos perauga 60 metrų ribą, ir dažnai pasitaiko 90 m aukščio medžių. Kaip teigia istoriniai šaltiniai, 1886 metų lapkričio mėnesį, Humboldto apygardoje (š. Kalifornija), buvo nukirsta 129,26 m aukščio visžalė sekvoja. Teoriškai manoma, kad jos gali užaugti iki 122–130 m aukščio.

Aukščiausios visžalės sekvojos

redaguoti

Aukštesnių nei 110 m visžalių sekvojų yra 41:

  1. „Hyperion“ medžio aukštis 115,92 m, kamieno skersmuo 4,84 m. Auga Redvudo nacionaliniame parke. Šiuo metu tai aukščiausias planetos medis. 2006 metų vasarą šį medį rado Chris Atkins ir Michael Taylor.
  2. „Helios“ aukštis 114,58 m, kamieno skersmuo 4,96 m. Auga Redvudo nacionaliniame parke. Aukščiausiu tituluotas buvo 2006/01/07 – 2006/08/25.
  3. „Icarus“ aukštis 113,14 m, kamieno skersmuo 3,78 m. Auga Redvudo nacionaliniame parke. Surastas 2006/07/01. Dabar nudžiuvusi jo viršūnė.
  4. „Stratosphere Giant“ aukštis 113,11 m, kamieno skersmuo 5,18 m. Auga Redvudo nacionaliniame parke. Aukščiausiu tituluotas buvo 2000–2006 m.
  5. „Orion“ aukštis 112,83 m, kamieno skersmuo 4,33 m. Auga Redvudo nacionaliniame parke.
  6. „National Geographic Society“ aukštis 112,71 m, kamieno skersmuo 4,39 m. Auga Redvudo nacionaliniame parke. Aukščiausiu titulavo 1994–1995 m.
  7. „Lauralyn“ aukštis 112,62 m, kamieno skersmuo 4,54 m. Auga Redvudo nacionaliniame parke.
  8. „Rockefeller“ aukštis 112,01 m, kamieno skersmuo 4,84 m. Auga Redvudo nacionaliniame parke. Anksčiau titulavo aukščiausiu medžiu.
  9. „Paradox“ aukštis 112,56 m, kamieno skersmuo 3,90 m. Auga Redvudo nacionaliniame parke. Aukščiausiu tituluotas 1995–1996 m.
  10. „Mendocino“ aukštis 112,20 m, kamieno skersmuo 4,19 m. Auga Montgomery Woods valstybiniame draustinyje (Mendocino apygarda). Aukščiausiu tituluotas 1996–2000 m.

Masyviausios visžalės sekvojos

redaguoti

Išskyrus didžiuosius mamutmedžius (Sequoiadendron giganteum), tai dabar augančių masyviausių medžių rūšis Žemėje. Bet, anot senų istorinių šaltinių, 1926 metais buvo nupjautas 1794 m³ tūrio visžalės sekvojos medis. Kitas visžalės sekvojos medis, žinomas kaip „Crannell Creek Giant“, buvo apie 1700-1980 m³ tūrio (archyve yra ir nuotrauka). Pati masyviausia visžalė sekvoja, tik be archyvinių nuotraukų, žinoma kaip „Lindsey Creek tree“, buvo 2548 m³ tūrio, ir tai gerokai masyvesnis medis už dabar masyviausiu pasaulyje medžiu laikomą didįjį mamutmedį „General Sherman“, kurio tūris yra 1,487 m³[3].

Dabar masyviausi visžalės sekvojos individai auga Redvudo nacionaliniame parke, kai kurių medžių duomenys, įskaitant tūrį:

  1. „Lost Monarch“ medžio tūris 1206 m³, aukštis 97,8 m, kamieno skersmuo 7,92 m.
  2. „Melkor“ medžio tūris 1109 m³, aukštis 106,3 m, kamieno skersmuo 6,82 m.
  3. „Iluvatar“ medžio tūris 1064 m³, aukštis 91,4 m, kamieno skersmuo 6,25 m.
  4. „Del Norte Titan“ medžio tūris 1055 m³, aukštis 93,6 m, kamieno skersmuo 7,22 m.
  5. „El Viejo Del Norte“ medžio tūris 1002 m³, aukštis 98,7 m, kamieno skersmuo 7,01 m.
  6. „Howland Hill Giant“ medžio tūris 953 m³, aukštis 100,6 m, kamieno skersmuo 6,02 m.
  7. „Sir Isaac Newton“ medžio tūris 942 m³, aukštis 91,1 m, kamieno skersmuo 6,85 m.
  8. „Terex Titan“ medžio tūris 919 m³, aukštis 82,3 m, kamieno skersmuo 6,49 m.
  9. „Adventure Tree“ medžio tūris 912 m³, aukštis 101,8 m, kamieno skersmuo 4,95 m.
  10. „Bull Creek Giant“ medžio tūris 882 m³, aukštis 102,7 m, kamieno skersmuo 6,79 m.

Pavojai

redaguoti

Nors visžalių sekvojų populiacija yra gana didelė, bet dėl neteisingai tvarkomos miškininkystės, pastebimas brandžių medžių mažėjimas. Populiacijos fragmentiškos[4].

Pavadinimas ir sinonimai

redaguoti

Sekvojų (Sequoia) genčiai lotynų kalba pavadinimas buvo suteiktas pagerbiant čerokių rašto kūrėjo indėnų kilmės Sekvojos atminimą. Visžalės sekvojos antras lotyniškas žodis sempervirens yra sudurtinis žodis – semper reiškia visada, o virens reiškia žalias.

Žemiau naudotų lotyniškų sinonimų sąrašas[5]:

  • Condylocarpus sempervirens Salisb. ex Carrière
  • Gigantabies taxifolia J.Nelson
  • Schubertia sempervirens (Lamb.) Spach
  • Sequoia pyramidata Carrière
  • Sequoia religiosa C.Presl
  • Sequoia sempervirens var. adpressa Carrière
  • Sequoia sempervirens f. adpressa (Carrière) Beissn.
  • Sequoia sempervirens var. albospica G.Nicholson
  • Sequoia sempervirens var. glauca R.Sm.
  • Sequoia sempervirens f. glauca (R.Sm.) Rehder
  • Sequoia sempervirens var. nana-pendula Hornibr.
  • Sequoia sempervirens f. pendula (Rovelli) Rehder
  • Sequoia sempervirens var. pendula (Rovelli) C.K.Schneid.
  • Sequoia taxifolia K.Koch
  • Steinhauera sempervirens (D.Don) Voss
  • Taxodium nutkaense Lamb. ex Endl.
  • Taxodium sempervirens D.Don

Anglų kalboje be įprasto pavadinimo Coast redwood, dažnai vadinama Coastal redwood, California redwood.

Taip pat skaityti

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
 
Vikiteka: Visžalė sekvoja – vaizdinė ir garsinė medžiaga
  1. ↑ fs.fed.us / USDA Forest Service – Sequoia National Forest
  2. ↑ conifers.org / Sequoia sempervirens
  3. ↑ mdvaden.com / Coast Redwoods Facts
  4. ↑ iucnredlist.org / Sequoia sempervirens
  5. ↑ theplantlist.org / Sequoia sempervirens (D.Don) Endl.

Nuorodos

redaguoti

Galerija

redaguoti
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Visžalė_sekvoja&oldid=6592179"