Velnio akmuo (Druskininkai)
Kitos reikšmės – Velnio akmuo.
53°59′6.95″ š. pl. 23°55′44.4″ r. ilg. / 53.9852639°š. pl. 23.929000°r. ilg.
| Velnio akmuo (Druskininkai) | ||
|---|---|---|
| Vieta | Druskininkai | |
| Seniūnija | Viečiūnų seniūnija | |
| Aukštis | 3,23 m | |
| Plotas | 7,61 x 5,21 m | |
| Žvalgytas | 1974, 1998, 1999 m. | |
| Registro Nr. | u. k. 13037 / A207P / AR1551 | |
1.jpg)
Švendubrės akmuo, vadinamas Velnio akmeniu (nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paminklas: unikalus kodas 13037,[1] senas registro kodas A207P, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1551; valstybės saugomas geologinis paminklas) – mitologinis akmuo ir dešimtas pagal dydį Lietuvos riedulys, stūksantis pietvakarinėje Druskininkų savivaldybės teritorijos dalyje, šiauriniame Švendubrės kaimo pakraštyje, dešiniajame Nemuno krante.
Aprašas
redaguotiRiedulys natūralus, pilkai rausvo stambiagrūdžio granito, pailgas šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, apskaldytas, netaisyklingos trikampės piramidės nupjauta viršūne pavidalo. Virš žemės paviršiaus esančios akmens dalies aukštis – 3,23, ilgis – 7,61, plotis – 5,21, didžiausia horizontali apimtis – 18,55 m.
Akmens rytiniame šone, nuolaidžioje plokštumoje yra 9 duobutės, iš kurių dvi sunkiai matomos. Mažiausia duobutė 2,5 cm skersmens ir 0,3 cm gylio, o didžiausia – 4,5 cm skersmens ir 0,5 cm gylio.[2]
Akmens viršuje iškalta duobutė, į kurią 1936 m. pirmą kartą buvo įstatytas metalinis kryžius.[1]
Saugomos teritorijos plotas – 0,07 ha.
Istorija
redaguotiAkmuo stūkso vietovėje, kuri vadinama Ažugojais, Pagojais. Istorinėje literatūroje minimas nuo 1923 m. Pasakojama, kad akmenį apie 1841 m. norėta suskaldyti ir panaudoti Druskininkų bažnyčios, o apie 1905 m. – Ratnyčios bažnyčios statybai, bet vietos gyventojai, laikę akmenį šventu, neleido jo sunaikinti. Tiesa, vėliau apylinkės ūkininkai savo reikmėms akmenį apskaldė.
1972 m. akmuo paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu (AR1551),[3] 1993 m. įrašytas į kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą (A207), 1998 m. paskelbtas kultūros paminklu A207P, 2005 m. pripažintas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.[1]
2004 m. šalia akmens legendų motyvais pastatytos medinės skulptūros „Varpininkas“, „Raigardo legenda“, „Piemenaitė“ (autoriai V. Dabrukas, A. Lastauskas, J. Videika).
Akmens kryžius
redaguoti1936 m. per gegužines pamaldas iš Gardino atvykę dvasininkai atlaikė prie akmens pamaldas ir pašventino atsivežtą metalinį kryžių, kuris buvo įstatytas į akmens viršūnę. Sovietmečiu, apie 1956 m. kryžius buvo nulaužtas. Apie 1989 m. jis buvo atstatytas, kuris po kokio dešimtmečio vėl nulaužtas. 2017 m. jau kitoje vietoje, akmens šiaurės vakariniame gale vėl įtvirtintas kryžius.[1]
Padavimai
redaguoti- Akmenį Velnias nešęs užtvenkti Nemuną, tačiau rytmetį gaidžiams pragydus jį pametė.[4]
- Akmenį Velnias nešė per Nemuną norėdamas baigti mūryti Liškiavos pilį, tačiau užgiedojus gaidžiui, akmuo iškrito.[5]
- Velnias nešė milžinišką akmenį norėdamas sudaužyti legendinę Raigardo bažnyčią, bet gaidžiams pragydus jį išmetė.[6]
Tyrimai
redaguotiŠvendubrės akmenį „Lietuvos archeologijos medžiagoje“ (1928 m.) paminėjo Petras Tarasenka, remdamasis Zigmanto Gliogerio darbu (neaišku kuriuo) ir Vinco Krėvės padavimais. 1962 m. akmenį aplankė Istorijos instituto žvalgomoji ekspedicija, kuri pažymėjo jį „nearcheologiniu paminklu“.[7]
1974 m. žvalgė Juozas Markelevičius.[8] 1988 m. ekspedicija (vad. Jonas Balčiūnas) padarė svarbų atradimą – pastebėjo duobutes ant akmens šono. Tai leido priskirti jį šventų akmenų grupei.
1998–1999 m. žvalgė Vykintas Vaitkevičius. Per 1998 m. žvalgymus 24 m į pietus nuo akmens dirvoje užfiksuota 15-oji Švendubrės akmens amžiaus radimvietė.[9]
Vykintas Vaitkevičius akmenį priskiria apeiginių akmenų su dubenėliais grupei, kurie datuojami žalvario ir ankstyvojo geležies amžiaus laikotarpiu.[10]
Galerija
redaguoti-
Velnio akmuo iš šiaurės vakarų pusės -
Velnio akmuo nuo skulptūrų pusės -
Velnio akmuo be kryžiaus, 2016 m. -
Velnio akmuo su kryžiumi, 2024 m. -
Kryžius ant Velnio akmens
2.jpg)
.jpg)
Šaltiniai
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 „Švendubrės akmuo su dubenėliais, vad. Velnio akmeniu (kodas 13037)“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Duobutės ant Švendubrės akmens (Druskininkų sav.). – Aruodai.lt
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 428, eil. Nr. 1551
- ↑ Legenda užrašyta stende prie akmens
- ↑ Padavimas apie Velnio pamestą Švendubrės akmenį. – Aruodai.lt
- ↑ A.Mikalauskas. Ten kur Raigardas prasmego.//Mokslas ir gyvenimas. 1961 m. Nr. 6. P.23-24.
- ↑ Archeologinių žvalgymų Raigardo slėnyje ir apylinkėse (Varėnos rajonas) 1998 metais ataskaita, 16 p.
- ↑ Švendubrės Velnio akmuo. – Aruodai.lt
- ↑ Linas Kvizikevičius, Tomas Ostrauskas, Vykintas Vaitkevičius. Žvalgomoji ekspedicija Raigardo slėnyje.// Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. – Vilnius, 2000. – P. 42
- ↑ Ar tikrai Raigardas prasmego? – Geologijos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus dailės akademija. – 2001
