Varpotoji glaudenė

Phyteuma spicatum
Varpotoji glaudenė (Phyteuma spicatum)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai ( Plantae) Skyrius: Magnolijūnai ( Magnoliophyta) Klasė: Magnolijainiai ( Magnoliopsida) Poklasis: Astražiedžiai ( Asteridae) Šeima: Katilėliniai ( Campanulaceae) Gentis: Glaudenė ( Phyteuma) Rūšis: Varpotoji glaudenė ( Phyteuma spicatum)
Binomas
Phyteuma spicatum L.

Varpotoji glaudenė, arba miškinė glaudenė (Phyteuma spicatum) – katilėlinių (Campanulaceae) šeimos glaudenių (Phyteuma) genties augalas. Liaudyje dar žinomas kaip kiškio ropė, ropunkulas, trukis, vaikdara.

Augalas minimas Plinijaus ir Dioskorido raštuose.

Biologija

Iliustracija iš Flora von Deutschland, Österreich und der Schweiz (1885)

Tai daugiametis, 20–90 cm aukščio žolinis augalas. Šaknis stora, verpstiška, siekia iki 50 cm gylį. Stiebas status, briaunotas, be plaukelių, nešakotas, lapuotas. Apatiniai lapai ilgakočiai, širdiškai kiaušiniški, viršutiniai bekočiai, linijiški, visi smailiaviršūniai, karbuotai dantyti.

Iki 100 smulkių žiedų susitelkę tankioje, pailgai kiaušiniškoje, vėliau beveik cilindriškoje, 4–9 cm ilgio varpoje, su linijiškomis, smailiomis pažiedėmis. Pažiedės linijiškos, lygiakraštės, smailios. Taurelė gerokai trumpesnė už vainikėlį, penkianarė, linijiškai lancetiška. Vainikėlis apie 10 mm ilgio, balsvas, gelsvas, rečiau melsvas, skiltelių viršūnės žalsvai gelsvos, žiedui skleidžiantis pradeda nuo pamato skirtis ir linkti į šonus, bet viršūnės išlieka suaugusios į vamzdelį. Turi penkis kuokeliius ir dvi purkas. Liemenėlio viršutinė dalis plaukuota, ilgesnė už vainikėlį.

Pražysta gegužės pabaigoje, žydi visą birželį. Vaisius – rutuliška, apie 5 mm ilgio dėžutė, jos atsiveria dvi šoninės angelės. Sėklos dirvožemyje išlieka daigios iki 1 metų. Jas platina vėjas.

Kartu auga ir sudaro hibridus su kitomis glaudenėmis. Žinomi du hibridai:

• Phyteuma × adulterinum Wallr. (P. nigrum × P. spicatum)
• Phyteuma × pyrenaeum Sennen (P. ovatum × P. spicatum)

Paplitimas ir augavietės

Varpotoji glaudenė kilusi iš Vidurio Europos, vėliau išplito į Rytų Europą. Randama visoje Lietuvoje, retesnė šiauriniuose rajonuose.

Auga plačialapiuose ir mišriuose miškuose, lapuotynuose, krūmuose, pamiškėse, drėgnokuose, puveninguose dirvožemiuose.

Naudojimas

Lapus galima valgyti kaip salotas. Valgomos ir virtos šaknys. Raštuose minimas kaip afrodiziakas.

Galerija

• 
  Žiedynas
• 
  Hibrido P. × adulterinum žiedynas
• 
  Jaunas žiedynas
• 
  Lapo viršutinė pusė
• 
  Lapo apatinė pusė
• 
  Šaknis

Nuorodos

• Varpotosios glaudenės mokslinis lotynų kalba pavadinimas ir sinonimai per Theplantlist.org (anglų k.)
• Nature Gate (anglų k.)
• Wilde planten in Nederland en België Archyvuota kopija 2014-06-28 iš Wayback Machine projekto. (olandų k.)

Literatūra

• Vasarą žydintys augalai, Ramunėlė Jankevičienė, Vilnius, Mokslas, 1987, 72 p.
• Enciklopedinė miško knyga, Gediminas Isokas, Vilnius, Mintis, 2001, 273 p. ISBN 5-417-00831-1
• Lietuvos TSR Flora, Lietuvos TSR mokslų akademija (dab. Lietuvos mokslų akademija), Vilnius, Mokslas, 1980, VI tomas, 22 p.