Tigrajus

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Tigrajus (gezas: ትግራይ) – istorinis Etiopijos regionas šiaurinėje dab. Etiopijos dalyje (atitinka šiuolaikinį Tigrajų regioną) ir centrinėje Eritrėjoje (Debubas ir aplinkinės teritorijos). Tai taip pat administracinis Etiopijos vienetas, provincija, egzistavusi 1943–1995 m. Regione daugumą sudaro etniniai tigrajai, bet yra ir kitų etninių grupių – agavai (bilenai), sahai (irobai) ir kt.

Tigrajus ትግራይ Tigray
← 1943 – 1995 →   →
Valstybė	Etiopija
Administracinis centras	Maekelis
Avradžos	8

Geografija

Tigrajų gyvenamas regionas apima šiauriausią Etiopijos kalnyno dalį. Į pietus nuo jo yra amharų gyvenami regionai Begmenderis, Vagas ir kiti. Rytuose regionas susisiekia su afarų gyvenamomis žemėmis, o vakaruose – su Sudano gentimis. Šiaurėje regionas pereina į klajoklių tigrių gyvenamas aukštumas.

Regiono centras, jos dvasinė sostinė nuo seno yra Aksumo miestas. Tradiciškai Tigrajaus istorinis regionas dalijamas į 13 senovinių provincijų, egzistavusių feodalinio susiskaldymo laikais. Tai yra Tembienas, Širė, Serajė, Hamasienas, Akelė Guzaj (Buras), Sama, Agamė, Amba Senajtas, Garalta, Enderta, Saharti ir Abergalė

Istorija

Etiopijos istorinis regionas: Tigrajus ትግራይ
Šalis	Tigrajų regionas
Tautos	tigrajai
Valstybės	Damotas, Aksumo imperija
Miestai	Aksumas, Hintalas, Maekelis

Tigrajus – vienas seniausių Etiopijos regionų, kuriame formavosi seniausios Etiopijos valstybės Damotas (VIII a. pr. m. e.), Aksumo imperija (I–X a.). Čia formavosi klasikinė Etiopijos kultūra, kalba (gezas) ir semitų tauta habešai, tapusi amharų ir tigrajų protėviais.

Tigrai mekonenas

Netgi po to, kai po X a. Etiopijos civilizacijos politinis ir kultūrinis centras persikėlė į pietus, t. y. į amharų gyvenamas žemes, tigrajų gyvenamos sritys išlaikė savo ypač aukštą statusą, o čia buvęs Aksumo miestas buvo laikomas Etiopijos sostine iki pat XVII a.

Administraciškai tigrajų gyvenamas regionas buvo padalintas nuo viduramžių. Sąlygine skiriamąja riba buvo Merebo upė. Šiaurinės teritorijos buvo vadinamos Midi Bahri ir valdomos imperijos vietininkų Bahr negus. Piečiau upės buvusios tigrajų žemės buvo kontroliuojamos Etiopijos imperatoriui pavaldaus vietininko Tigrai mekoneno. Jo kontroliuojamos sritys beveik atitiko dabartinį Etiopijos Tigrajų regioną. Šis administracinis suskaldymas vedė į skirtingai susiklosčiusias socialines ir politines struktūras.

Po XVII a. nusilpus Bahr negusų linijai, Tigrai mekoneno kontroliuojamos teritorijos kartais išsiplėsdavo toliau į šiaurę, ir apimdavo visas tigrajų gyvenamas sritis. Tačiau nuo XVIII a. II pusės tigrai mekoneno titulas tapo daugiau formalus, čia ėmė valdyti vietiniai kunigaikščiai rasai, suskaldę kraštą į daugybę smulkių valdų. Jos buvo suvienytos tik XIX a. iš Endertos regiono.

1872 m. Tigrajaus atstovas Johanes IV užėmė Etiopijos imperijos sostą. Kuomet sostą 1889 m. po jo mirties paveldėjo Ševos karalius Menelikas II, Tigrajus galutinai prarado politinę įtaką šalyje. Tuo metu italai šiaurinę dalį Tigrajaus prisijungė prie Italijos Eritrėjos, padalindami istorinį regioną pusiau.

Provincija

1936 m. Italijai užėmus Etiopiją, visas Tigrajaus regionas administraciškai suvienytas ir atiteko Eritrėjos kolonijai. Po kolonijos žlugimo, ir po 1943 m. administracinių reformų, vėl įteisintas regiono padalinimas: teritorijos į šiaurę tapo Eritrėja (iš pradžių Eritrėjos autonomija, vėliau Eritrėjos provincija), pietinėse teritorijose suformuota Tigrajaus provincija. Jai, be tigrajų etninių žemių taip pat priskirtos afarų gyvenamos teritorijos.

Ši provincija buvo panaikinta 1995 m. Rytinės jos teritorijos atskirtos suformuojant Afarų regioną, o vakarinės – naujai įsteigtą Tigrajų regioną. Prie pastarojo taip pat prijungtos iš Eritrėjos atkovotos tigrajų gyvenamos žemės.