Stabligė
Stabligė (lot. tetanus) – ūminė infekcinė liga, kurią sukelia anaerobinė lazdelė Clostridium tetani, esanti dirvožemyje, užterštame gyvulių mėšlu.[1] Patekusi į žaizdą, ji sekretuoja specifiniu veikimu pasižyminčius toksinus, kurie paveikia nugaros ir pailgąsias smegenis.[1]
Ligoniui pasireiškia skersaruožių raumenų traukuliai.[1] Ligos inkubacinis periodas – nuo 1 iki 21 dienos, paprastai 6–14 dienų.[1] Užsikrečiama per nešvaraus daikto pradurtą žaizdą, kurioje ligos sukėlėjui susidaro anaerobinės sąlygos.[1] Užkratas taip pat gali pateikti per dideles nešvarias žaizdas, atsiradusias po traumų, atvirų kaulų lūžių, nudegimų, nušalimų, abortų, operacijų.[1]
Efektyviausias gydymo būdas – vakcinacija.[2]
Pirmasis V a. pr. m. e. ligą aprašė Hipokratas. Kas sukelia ligą, 1884 m. nustatė Antonio Carle ir Giorgio Rattone (Turino universitetas), o vakcina sukurta 1924 m.[3]
Klinika
redaguotiEsant stabligei, gali pasireikšti karščiavimas, galvos skausmas, ligonis greitai pavargsta, jį pila prakaitas, būna ryškūs sausgyslių refleksai, prasideda traukuliai.[1] Būdingas trizmas – kramtomųjų raumenų spazmai, kuomet neįmanoma praverti burnos; grimasinga veido išraiška.[1]
Epidemiologija
redaguoti2015 m. stablige pasaulyje užsikrėtė apie 209 000 žmonių, apie 59 000 iš jų mirė.[4][5] Palyginus su 1990 m., kai mirė 356 000 žmonių, mirčių sumažėjo.[6] JAV per metus registruojama apie 30 stabligės atvejų (beveik visuomet asmenys nebūna pasiskiepiję).[7]
2010–2023 m. Lietuvoje užregistruoti 22 stabligės atvejai, 8 užsikrėtusieji mirė.[8]
Išnašos
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 1,7 „Stabligė“. Ligos.lt. Nuoroda tikrinta 2024-12-27.
- ↑ „Stabligė“. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Nuoroda tikrinta 2024-12-27.
- ↑ Atkinson, William (2012-05). Tetanus Epidemiology and Prevention of Vaccine-Preventable Diseases (12 leid.). Public Health Foundation. pp. 291–300. ISBN 9780983263135. Suarchyvuota iš originalo 2015-02-13. Nuoroda tikrinta 2015-02-12.
{{cite book}}
: Patikrinkite date reikšmes:|date=
(pagalba) - ↑ Vos T, Allen C, Arora M, Barber RM, Bhutta ZA, Brown A, et al. (GBD 2015 Disease and Injury Incidence and Prevalence Collaborators) (2016-10). „Global, regional, and national incidence, prevalence, and years lived with disability for 310 diseases and injuries, 1990-2015: a systematic analysis for the Global Burden of Disease Study 2015“. Lancet. 388 (10053): 1545–1602. doi:10.1016/S0140-6736(16)31678-6. PMC 5055577. PMID 27733282.
{{cite journal}}
: Patikrinkite date reikšmes:|date=
(pagalba) - ↑ Wang H, Naghavi M, Allen C, Barber RM, Bhutta ZA, Carter A, et al. (GBD 2015 Mortality and Causes of Death Collaborators) (2016-10). „Global, regional, and national life expectancy, all-cause mortality, and cause-specific mortality for 249 causes of death, 1980-2015: a systematic analysis for the Global Burden of Disease Study 2015“. Lancet. 388 (10053): 1459–1544. doi:10.1016/S0140-6736(16)31012-1. PMC 5388903. PMID 27733281.
{{cite journal}}
: Patikrinkite date reikšmes:|date=
(pagalba) - ↑ Naghavi M, Wang H, Lozano R, Davis A, Liang X, Zhou M, et al. (GBD 2013 Mortality and Causes of Death Collaborators) (2015-01). „Global, regional, and national age-sex specific all-cause and cause-specific mortality for 240 causes of death, 1990-2013: a systematic analysis for the Global Burden of Disease Study 2013“. Lancet. 385 (9963): 117–71. doi:10.1016/S0140-6736(14)61682-2. PMC 4340604. PMID 25530442.
{{cite journal}}
: Patikrinkite date reikšmes:|date=
(pagalba) - ↑ „About Tetanus“. Centers for Disease Control and Prevention. United States Government. Nuoroda tikrinta 2019-08-04.
- ↑ „Kokias grėsmes kelia stabligė ir difterija: kaip to išvengti“. Mano daktaras. 2024-06-09. Nuoroda tikrinta 2024-12-27.