Vikipedija

Sifilis

   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Sifilis – lytiniu būdu perduodama liga, kurią sukelia bakterija Treponema pallidum.[1] Tai labai sunki ir alinanti liga, kuri nustatoma atlikus kraujo mėginius. Skiriamos trys sifilio stadijos:

  • Pirminė stadija. Apsikrėtus atsiranda kietasis šankeris,[2] t. y. opinės žaizdos su kietais kraštais.
  • Antrinė stadija. Visame kūne atsiranda išbėrimų.[2] Jų būna net ant delnų bei padų.
  • Tretinė stadija. Liga gali paveikti širdies ir kraujagyslių ar net nervų sistemą.[2] Apsikrėtęs žmogus gali tapti protiškai atsilikęs, aklas, vaikščioti šlubuodamas arba jam atsiranda psichozės požymių. Ant odos ir vidaus organuose išsivysto irstančios opos.[2]
Pirminė sifilio stadija – ant lytinių organų atsiranda opinė žaizda kietu krašteliu – šankeris
Antrinė sifilio stadija – išbėrimai ant viso kūno

Sifilio užkratas veikia placentą, dėl to gimsta apsigimę arba negyvi kūdikiai.[2]

Epidemiologija

redaguoti

2015 m. sifiliu buvo užsikrėtę apie 45 mln. žmonių,[3] 6 mln. iš jų užsikrėtė naujai.[4] 2015 m. nuo šios ligos mirė apie 107 000 žmonių (1990 m. mirčių būta daugiau – 202 000).[5][6] Pradėjus vartoti peniciliną, XX a. 5-ajame dešimtmetyje užsikrėtimų smarkiai sumažėjo, tačiau nuo XXI a. pradžios daugelyje šalių jų padaugėjo, neretai drauge su ŽIV.[1][7] Manoma, kad tai iš dalies lėmė nesaugus narkotikų vartojimas, išaugęs prostitucijos mastas, sumažėjęs prezervatyvų naudojimas.[8][9][10]

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje 2021 m. užregistruota 117 sifilio atvejų, sergamumo rodiklis siekė 4,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų (kaip ir 2019 m.).[11] 2018–2022 m. laikotarpiu neužregistruotas nė vienas įgimto sifilio atvejis.[11] 2013–2023 m. sergamumo rodiklis šalyje sumenko trigubai – nuo 9,1 iki 2,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.[12]

Išnašos

redaguoti
  1. ↑ 1,0 1,1 Kent ME, Romanelli F (February 2008). „Reexamining syphilis: an update on epidemiology, clinical manifestations, and management“. Annals of Pharmacotherapy. 42 (2): 226–36. doi:10.1345/aph.1K086. PMID 18212261. S2CID 23899851.
  2. ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Sifilis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 148 psl.
  3. ↑ GBD 2015 Maternal Mortality Collaborators (October 2016). „Global, regional, and national incidence, prevalence, and years lived with disability for 310 diseases and injuries, 1990–2015: a systematic analysis for the Global Burden of Disease Study 2015“. Lancet. 388 (10053): 1545–1602. doi:10.1016/S0140-6736(16)31678-6. PMC 5055577. PMID 27733282.
  4. ↑ Newman, L; Rowley, J; Vander Hoorn, S; Wijesooriya, NS; Unemo, M; Low, N; Stevens, G; Gottlieb, S; Kiarie, J; Temmerman, M (2015). „Global Estimates of the Prevalence and Incidence of Four Curable Sexually Transmitted Infections in 2012 Based on Systematic Review and Global Reporting“. PLOS ONE. 10 (12): e0143304. Bibcode:2015PLoSO..1043304N. doi:10.1371/journal.pone.0143304. PMC 4672879. PMID 26646541.
  5. ↑ GBD 2015 Mortality and Causes of Death Collaborators (October 2016). „Global, regional, and national life expectancy, all-cause mortality, and cause-specific mortality for 249 causes of death, 1980-2015: a systematic analysis for the Global Burden of Disease Study 2015“. Lancet. 388 (10053): 1459–1544. doi:10.1016/s0140-6736(16)31012-1. PMC 5388903. PMID 27733281.
  6. ↑ Lozano, R (2012-12-15). „Global and regional mortality from 235 causes of death for 20 age groups in 1990 and 2010: a systematic analysis for the Global Burden of Disease Study 2010“. Lancet. 380 (9859): 2095–128. doi:10.1016/S0140-6736(12)61728-0. hdl:10536/DRO/DU:30050819. PMC 10790329. PMID 23245604. S2CID 1541253. Suarchyvuota iš originalo 2020-05-19 ž. Nuoroda tikrinta 2020-04-09. {{cite journal}}: Patikrinkite date reikšmes: |archive-date= (pagalba)
  7. ↑ Franzen, C (December 2008). „Syphilis in composers and musicians – Mozart, Beethoven, Paganini, Schubert, Schumann, Smetana“. European Journal of Clinical Microbiology & Infectious Diseases. 27 (12): 1151–57. doi:10.1007/s10096-008-0571-x. PMID 18592279. S2CID 947291.
  8. ↑ Coffin, L.S.; Newberry, A.; Hagan, H.; Cleland, C.M.; Des Jarlais, D.C.; Perlman, D.C. (January 2010). „Syphilis in Drug Users in Low and Middle Income Countries“. The International Journal on Drug Policy. 21 (1): 20–27. doi:10.1016/j.drugpo.2009.02.008. PMC 2790553. PMID 19361976.
  9. ↑ Gao, L.; Zhang, L.; Jin, Q (September 2009). „Meta-analysis: prevalence of HIV infection and syphilis among MSM in China“. Sexually Transmitted Infections. 85 (5): 354–58. doi:10.1136/sti.2008.034702. PMID 19351623. S2CID 24198278.
  10. ↑ Karp, G.; Schlaeffer, F.; Jotkowitz, A.; Riesenberg, K. (January 2009). „Syphilis and HIV co-infection“. European Journal of Internal Medicine. 20 (1): 9–13. doi:10.1016/j.ejim.2008.04.002. PMID 19237085.
  11. ↑ 11,0 11,1 „Užmiršta, tačiau neišnykusi liga – sifilis: kokia situacija Lietuvoje?“. Lrt.lt. 2023-01-13. Nuoroda tikrinta 2024-12-20.
  12. ↑ „Sifilis – išgydoma lytiškai plintanti infekcija: kaip apsisaugoti?“. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 2024-07-29. Nuoroda tikrinta 2024-12-20.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Sifilis&oldid=7454334"