Naugardo sritis (arba Novgorodo sritis, rus. Новгоро́дская о́бласть) – sritis Rusijos europinės dalies vakaruose, Šiaurės Vakarų federalinėje apygardoje.

Naugardo sritis
Новгородская область
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Federalinė apygarda Šiaurės Vakarų federalinė apygarda
Ekonominis regionas Šiaurės Vakarų
Administracinis centras Didysis Novgorodas
Oficialios kalbos rusų
Vadovas Andrejus Nikitinas
Gyventojų (2006) 665 400 (69)
Plotas 54 500 km² (51)
  - vandens % 1,5 %
Tankumas (2006) 12 žm./km²
Vikiteka Naugardo sritisVikiteka

Novgorodo sritis sudaryta 1944 m. liepos 5 d. Srities plotas – 54 500 km². Gyventojų – 665 400 (2006). Administracinis centras – Didysis Novgorodas. Srities gubernatorius – Andrejus Nikitinas (Андрей Никитин).

Geografija

redaguoti

Novgorodo srities vakaruose yra pelkėta Pailmenės žemuma, pietryčiuose − moreninės Valdajaus aukštumos dalis (Ryžochos kalnas, 296 m), šiaurės rytuose − Tichvino kalvagūbrio atšakos (iki 280 m aukščio).

Didžiausios srities upės yra Lovatė, Mologa, Msta, Pola, Šelonė, Volchovas. Daug ežerų, didžiausias − Ilmenis.

Administracinis suskirstymas

redaguoti

Novgorodo sritis suskirstyta į 21 rajoną:

  1. Bateckio rajonas (Батецкий район)
  2. Borovičių rajonas (Боровичский район)
  3. Cholmo rajonas (Холмский район)
  4. Chvoinajos rajonas (Хвойнинский район)
  5. Čiudovo rajonas (Чудовский район)
  6. Demiansko rajonas (Демянский район)
  7. Krestcų rajonas (Крестецкий район)
  8. Liubytino rajonas (Любытинский район)
  9. Malaja Višeros rajonas (Маловишерский район)
  10. Marevo rajonas (Марёвский район)
  11. Mošenskojės rajonas (Мошенской район)
  12. Novgorodo rajonas (Новгородский район)
  13. Okulovkos rajonas (Окуловский район)
  14. Parfino rajonas (Парфинский район)
  15. Pestovo rajonas (Пестовский район)
  16. Podorės rajonas (Поддорский район)
  17. Solcų rajonas (Солецкий район)
  18. Staraja Rusos rajonas (Старорусский район)
  19. Šimsko rajonas (Шимский район)
  20. Valdajaus rajonas (Валдайский район)
  21. Voloto rajonas (Волотовский район)

Gyventojai

redaguoti

Didžiausi miestai (tūkst. gyv., 2005 m.):

Nuorodos

redaguoti


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos  
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Krymas* | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Žemutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas