Nafta
Nafta (gr. ναφθα, turk. neft; kilmė siejama su akad. napatum 'užsiliepsnoti, užsižiebti') – Žemės plutoje susidaręs aliejaus konsistencijos degus skystis. Randama nuosėdinės kilmės akytose uolienose, įsisunkusi į smėlį, smiltainį, klintį. Vienas iš svarbiausių gamtinių išteklių.[1]
Istorija
redaguotiNaftą žmonės atrado jau seniausiais laikais, nes tam tikromis sąlygomis nafta iškyla į žemės paviršių. Atliekant archeologinius tyrimus prie Eufrato upės, buvo rasta naftos gavybos pėdsakų, kurių amžius siekė 4000–6000 m. pr. m. e. Nafta tuo metu naudota kaip kuras, o bitumai statybose ir kelių tiesimui. Kinijoje nafta buvo išgaunama išgręžus bambukinius gręžinius. Nafta buvo naudota kaitinti sūrymą ir taip gaminti druską. Plutarchas ir Dioskoridas rašė apie naftą, kuri buvo naudota kurui Senovės Graikijoje.
Moderni naftos panaudojimo istorija prasideda 1853 m., kai lenkų mokslininkas Ignacy Lukasiewicz išgavo žibalą iš žalios naftos.
Pirmas komercinis naftos gręžinys buvo išgręžtas Kanadoje 1858 m. Vėliau buvo atrasti dideli naftos telkiniai JAV, Azerbaidžane, Venesueloje, Artimuosiuose Rytuose.
Iki XX a. 6-ojo dešimtmečio akmens anglis pasaulyje buvo pagrindinis energijos šaltinis. Vėliau labiau pradėta naudoti naftą. Dabar net 90 % transportui reikalingos energijos išgaunama iš naftos.
Kainos
redaguotiNuo 1980-ųjų metų vidurio iki 2003 m. rugsėjo mėnesio vidutinė infliacijos koreguojama naftos kaina, Niujorko prekių biržoje buvo žemesnė nei 25 JAV doleriai už barelį 2008 m. sausio 2 d. buvo peržengta psichologinė 100 dolerių riba, o 2008 m. liepos 11 d. pasiektas visų laikų rekordas – 147 doleriai už barelį.[2]
Naftos kainų šuolį išprovokavo keli veiksniai: augantis naftos produktų poreikis sparčiai augančių Azijos valstybių tarpe, nepakankamai sparčiai augusi naftos gavyba pasaulyje, sukūrusi didėjantį skirtumą tarp paklausos ir pasiūlos, naftingų regionų destabilizacija, JAV Energijos departamento bei kitų organizacijų pranešimus apie JAV naftos atsargų sumažėjimą, rūpesčiai, jog gali būti pasiektas naftos gavybos maksimumas, įtampa Vidurio rytuose, bei įvairios spekuliacijos. Kainų šuoliui taip pat turėjo įtakos tokie politiniai įvykiai kaip Šiaurės Korėjos raketų bandymai, konfliktas tarp Izraelio ir Libano, įtampa tarp JAV ir Irako bei kiti trumpalaikius kainos šuolius sukėlę įvykiai.
Pasiekusi 147 dolerių už barelį rekordą, naftos kaina ėmė kristi. 2008 m. rugsėjo viduryje dėl lėtėjančios pasaulinės ekonomikos ir mažėjančios paklausos kaina vėl sumažėjo iki 100 dolerių už barelį. Reaguodama į krentančias naftos kainas, naftą eksportuojančių valstybių susivienijimas OPEC paskelbė, jog yra pasirengęs imtis veiksmų, tam, kad sustabdytų kainų kritimą ir išlaikytų kainą 70–100 dolerių už barelį intervale, tačiau blogėjant pasaulinei ekonomikai, kaina ir toliai krito. 2008 m. lapkričio 20 d. naftos barelis kainavo kiek mažiau nei 50 dolerių. Gruodžio 17 d. OPEC paskelbė apie rekordinį naftos gavybos mažinimą 2,2 milijonais barelių per dieną, tačiau nepaisant to 2009 m. vasario 13 d. naftos barelio kaina svyravo 35 dolerių riboje, tačiau gegužę pakilo iki 55 JAV dolerių.
Manoma, kai tai buvo viena iš 2008–2009 m. pasaulio ekonominės krizės priežasčių. Nuosmukio metu pasiūla viršijo paklausą, atsargų buvo sukaupta daugiausiai nuo 1990 m. 2011–2014 m. naftos kainos laikėsi apie 100 dolerių už barelį kainos ribose dėl arabų protestų krizės Viduriniuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje (Egipto revoliucija, Libijos civilinis karas, taip pat sankcijos prieš Iraną didino įtampą regione). 2014–2015 m. rinka buvo užtvindyta, dėl žymiai patobulėjusių naftingųjų skalūnų gavybos technologijų JAV. 2016 m. gale kainos pasiekė 26 dolerių ribą.[3]
2020 m. balandžio 20 d., įsismarkavus COVID-19 pandemijai naftos kaina dargi tapo neigiama: -37,63 dolerio tam kas ima barelį naftos (išgautos naftos sandėliavimas brangiai kainuoja, taip pat buvo didelis neapibrėžtumas). Vėliau ji visgi šiek tiek pakilo, svyruodama ties maždaug 30 JAV dolerių už barelį riba.[4] 2022 m. po Rusijos invazijos į Ukrainą naftos kaina pakilo virš 100 JAV dolerių už barelį.[5]
Naftos fizinės savybės
redaguotiSpalva
redaguotiNaftos spalva pasitaiko labai įvairi. Gamtoje labiausiai paplitusi tamsiai rudos ir juodos spalvos su žalsvu atspalviu, tokios spalvos būna beveik visų žemynų nafta. Rečiau pasitaiko šviesiai rudos ir geltonos spalvos nafta.
Tankis
redaguotiTankis yra svarbus naftos fizikinis rodiklis. Jį sąlygoja asfalto ir dervų kiekis, angliavandenilių molekulinis svoris, ištirpusių dujų kiekis ir vanduo. Naftos tankis gali kisti nuo 0,65 iki 1,00 g/cm³. Mažo tankio nafta susideda iš lengvųjų angliavandenilių ir mineralinės alyvos. Pagal tankį nafta skirstoma į:
- lengvąją (tankis iki 0,87 g/cm³),
- vidutinio tankio (0,87–0,91 g/cm³),
- sunkiąją (daugiau nei 0,91 g/cm³).
Tirpumas
redaguotiNaftos tirpumas vandenyje labai silpnas, tačiau atskiri jos komponentai tirpsta pakankamai gerai. Aromatiniai angliavandeniliai tirpsta geriau už metano junginius. Blogiausiai vandenyje tirpsta mineralinės alyvos frakcija. Aukštesnės temperatūros nafta tirpsta geriau. Pagrindiniai naftą sudarantys komponentai, išskyrus parafiną, gerai tirpsta chloroforme, benzene, anglies tetrachloride, etilo eteryje, anglies sulfide ir kai kuriuose kituose skysčiuose. Nafta gerai tirpina jodą, sierą, kaučiuką, įvairios sudėties dervas ir augalinės kilmės riebalus.
Liuminescencija
redaguotiDaugelis naftą sudarančių komponentų pasižymi liuminescencija. Šią savybę galima gauti apšvitinus monochromatine ar polichromatine šviesa, radioaktyvia spinduliuote arba nuo staigaus ir stipraus smūgio bei trinties. Ypač gerai švyti mineralinės alyvos frakcija (melsvai), dervos (rudai, gelsvai, oranžiniai) ir asfaltenai (geltonai). Pagal švytėjimą galima spręsti apie naftos sudėtį.
Naftos sudėtis
redaguotiNafta susideda iš įvairių komponentų:
A grupė. Angliavandeniliniai junginiai.
- Lengvoji angliavandenilių frakcija
- Mineralinės alyvos
- Kietieji angliavandeniliai
B grupė. Neangliavandeniliniai junginiai.
- Dervos:
- Benzolinės sudėties
- Spirito-benzolinės sudėties
- Asfaltenai
- Karbonai
- Karboidai
Naftos elementinė sudėtis:
- Anglis (C): 82–87 %
- Vandenilis (H): 12–15 %
- Siera, azotas, deguonis (S,N,O): 0,5–2 %
Frakcinis distiliavimas
redaguotiFrakcinis distiliavimas taikomas perdirbant naftą, kai iš jos norima gauti įvairių produktų:
- Dujiniai angliavandeniliai – lengviausios naftos frakcijos, distiliuojant išgaruoja pirmiausiai. Tai daugumoje propano ir butano dujos.
- Benzinas – gaunamas didesnėje nei 30 °C;
- Žibalas – gaunami 30–200 °C temperatūroje;
- Dyzelinis kuras – gaunami 150–250 °C temperatūroje;
- Tepalai/alyvos – gaunami 250–400 °C temperatūroje;
- Mazutas arba krosnių/katilų kuras – vakuuminio distiliavimo, katalitinio krekingo likutis su pašalinta asfaltenų frakcija;
- Gudronas – sunkiausias naftos perdirbimo likutis, normalioje temperatūroje kietėjantis;
- Siera – pašalinis produktas, gaunamas nusierinant naftos produktus.
Naftos kilmės teorijos
redaguotiYra kelios naftos kilmės teorijos. Populiariausios yra dvi, biogeninė – iš organizmų ir nebiogeninė (abiogeninė) – iš Žemės mantijos, transformuojantis metanui į kitus organinius junginius.
Biogeninė naftos kilmės teorija
redaguotiŠi teorija sako, kad nafta, kaip ir dujos ar akmens anglis, susidarė dėl slėgio ir karščio iš jūros organizmų, kurie žuvę grimzdo į jūros dugną. Po nugrimzdimo šie iš organinių medžiagų susidarę sedimentai per ilgą laiką buvo veikiami slėgio ir aukštos temperatūros, dėl ko susidarė nafta, kuri kaupėsi taip vadinamuose kolektoriuose (vietose su nelaidžiu viršutiniu sluoksniu).
Nebiogeninė naftos kilmės teorija
redaguotiDaug rusų ir ukrainiečių geologų palaiko nebiogeninę naftos susidarymo teoriją. Ji sako, kad žemėje, kaip ir kitose saulės sistemos planetose yra ir buvo tam tikras angliavandenilių kiekis. Laikui bėgant dėl angliavandenilių tankio, jie kilo į žemės paviršių. Kartu veikiami šilumos ir slėgio virto nafta.
Naftos pavadinimai
redaguotiNaftos industrijoje ar prekyboje nafta dažniausiai vadinama pagal išgavimo vietą. Taip pat pavadinime būna nurodyta kokio santykinio tankio ar klampumo nafta (light, heavy). Kartais pavadinimuose nurodomas sieringumas (sieros kiekis naftoje) (sweet – mažai sieros, sour – didelis sieros kiekis).
Kai kurie naftos pavadinimai (WTI ir Brent dažniausiai cituojami žiniasklaidoje):
- Brent Blend – iš 15 Europos naftos telkinių išgautos naftos pavadinimas
- Ural – Rusijoje išgauta nafta
- West Texas Intermediate (WTI) – Šiaurės Amerikos nafta
- Dubai – daugiausia Artimųjų Rytų nafta
- Tapis – Malaizijos nafta
- Minas – Indonezijos nafta
- Arab Light – Saudo Arabijos nafta
- Bonny Light – Nigerijos nafta
- Fateh – Dubajaus regiono nafta
- Isthmus – Meksikos nafta
- Saharan Blend – Alžyro nafta
- Tia Juana Light – Venesuelos nafta
Gavyba
redaguotiŠiais laikais nafta iš Žemės plutos išgaunama daugiausiai gręžiniais. Nafta – svarbus energijos šaltinis, ji yra pagrindinė žaliava naftos chemijos pramonei, gaminant benziną, skystą kurą, žibalą, tepalus, asfaltą, vazeliną ir kt.
Naftą buities reikmėm pradėta naudoti XIX a. pabaigoje. Iš pradžių iš jos buvo išgaunamas žibalas, o vėliau, atsiradus vidaus degimo varikliams, ji naudota benzino ir dyzelino gamybai.
Gaminant naftos produktus naudojami trys perdirbimo būdai:
Daugiausia naftos per dieną išgaunančios šalys
redaguotiLentelėje nurodytas 2017 m. trisdešimtyje šalių išgautos naftos kiekis bareliais per dieną.[7]
Naftos išgavimas bareliais per dieną: | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
1 | Jungtinės Amerikos Valstijos | 15 566 000 | ||||||||||||||
2 | Saudo Arabija | 12 090 000 | ||||||||||||||
3 | Rusija | 11 200 000 | ||||||||||||||
4 | Kanada | 4 987 000 | ||||||||||||||
5 | Kinija | 4 779 000 | ||||||||||||||
6 | Iranas | 4 669 000 | ||||||||||||||
7 | Irakas | 4 462 000 | ||||||||||||||
8 | Jungtiniai Arabų Emyratai | 3 721 000 | ||||||||||||||
9 | Brazilija | 3 363 000 | ||||||||||||||
10 | Kuveitas | 2 928 000 | ||||||||||||||
11 | Meksika | 2 260 000 | ||||||||||||||
12 | Venesuela | 2 174 000 | ||||||||||||||
13 | Kataras | 2 068 000 | ||||||||||||||
14 | Nigerija | 2 037 000 | ||||||||||||||
15 | Norvegija | 1 979 000 | ||||||||||||||
16 | Kazachstanas | 1 880 000 | ||||||||||||||
17 | Angola | 1 707 000 | ||||||||||||||
18 | Alžyras | 1 641 000 | ||||||||||||||
19 | Jungtinė Karalystė | 1 047 000 | ||||||||||||||
20 | Indija | 1 003 000 | ||||||||||||||
21 | Omanas | 980 000 | ||||||||||||||
22 | Indonezija | 913 000 | ||||||||||||||
23 | Kolumbija | 875 000 | ||||||||||||||
24 | Libija | 852 000 | ||||||||||||||
25 | Azerbaidžanas | 799 000 | ||||||||||||||
26 | Malaizija | 723 000 | ||||||||||||||
27 | Argentina | 674 000 | ||||||||||||||
28 | Egiptas | 653 000 | ||||||||||||||
29 | Ekvadoras | 531 000 | ||||||||||||||
30 | Tailandas | 501 000 | ||||||||||||||
- | Iš viso | - |
Palyginimui, 2016 m. Lietuvoje buvo išgaunama 2 000 barelių naftos į dieną[8].
Pasauliniai naftos rezervai
redaguotiNaftos rezervai pagal valstybes (bareliais) | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
1 | Venesuela | 296 500 000 000 | ||||||||||||||
2 | Saudo Arabija | 264 600 000 000 | ||||||||||||||
3 | Kanada | 175 200 000 000 | ||||||||||||||
4 | Iranas | 150 600 000 000 | ||||||||||||||
5 | Irakas | 143 500 000 000 | ||||||||||||||
6 | Meksika | 139 020 000 000 | ||||||||||||||
7 | Kuveitas | 104 000 000 000 | ||||||||||||||
8 | Jungtiniai Arabų Emyratai | 97 800 000 000 | ||||||||||||||
9 | Rusija | 74 200 000 000 | ||||||||||||||
10 | Libija | 47 000 000 000 | ||||||||||||||
11 | Nigerija | 37 200 000 000 | ||||||||||||||
12 | Kazachstanas | 30 000 000 000 | ||||||||||||||
13 | Kataras | 25 410 000 000 | ||||||||||||||
14 | Kinija | 20 350 000 000 | ||||||||||||||
15 | Jungtinės Amerikos Valstijos | 19 120 000 000 | ||||||||||||||
16 | Brazilija | 14 240 000 000 | ||||||||||||||
17 | Azerbaidžanas | 14 000 000 000 | ||||||||||||||
18 | Angola | 13 500 000 000 | ||||||||||||||
19 | Alžyras | 12 200 000 000 | ||||||||||||||
20 | Sudanas | 6 800 000 000 | ||||||||||||||
21 | Norvegija | 6 680 000 000 | ||||||||||||||
22 | Ekvadoras | 6 542 000 000 | ||||||||||||||
23 | Indija | 5 800 000 000 | ||||||||||||||
24 | Omanas | 5 500 000 000 | ||||||||||||||
— | Europos Sąjunga | 5 453 000 000 | ||||||||||||||
25 | Gana | 5 000 000 000 | ||||||||||||||
26 | Vietnamas | 4 700 000 000 | ||||||||||||||
27 | Egiptas | 4 300 000 000 | ||||||||||||||
28 | Indonezija | 4 050 000 000 | ||||||||||||||
29 | Gabonas | 3 700 000 000 | ||||||||||||||
30 | Australija | 1 100 000 000 | ||||||||||||||
31 | Jungtinė Karalystė | 3 000 000 000 | ||||||||||||||
32 | Jemenas | 3 000 000 000 | ||||||||||||||
33 | Malaizija | 2 900 000 000 | ||||||||||||||
34 | Sirija | 2 500 000 000 | ||||||||||||||
35 | Argentina | 2 386 000 000 | ||||||||||||||
36 | Kolumbija | 1 900 000 000 | ||||||||||||||
37 | Kongo Respublika | 1 600 000 000 | ||||||||||||||
38 | Čadas | 1 500 000 000 | ||||||||||||||
39 | Brunėjus | 1 100 000 000 | ||||||||||||||
40 | Pusiaujo Gvinėja | 1 100 000 000 | ||||||||||||||
41 | Danija | 1 060 000 000 | ||||||||||||||
42 | Trinidadas ir Tobagas | 728 300 000 | ||||||||||||||
43 | Rumunija | 600 000 000 | ||||||||||||||
44 | Turkmėnija | 600 000 000 | ||||||||||||||
45 | Uzbekija | 594 000 000 | ||||||||||||||
46 | Rytų Timoras | 553 800 000 | ||||||||||||||
47 | Peru | 470 800 000 | ||||||||||||||
48 | Bolivija | 465 000 000 | ||||||||||||||
49 | Pakistanas | 436 200 000 | ||||||||||||||
50 | Tailandas | 430 000 000 | ||||||||||||||
51 | Tunisas | 425 000 000 | ||||||||||||||
52 | Italija | 423 700 000 | ||||||||||||||
53 | Ukraina | 395 000 000 | ||||||||||||||
54 | Vokietija | 276 000 000 | ||||||||||||||
55 | Turkija | 262 200 000 | ||||||||||||||
56 | Dramblio Kaulo Krantas | 250 000 000 | ||||||||||||||
57 | Kamerūnas | 200 000 000 | ||||||||||||||
58 | Albanija | 199 100 000 | ||||||||||||||
59 | Baltarusija | 198 000 000 | ||||||||||||||
60 | Kongo Demokratinė Respublika | 180 000 000 | ||||||||||||||
61 | Kuba | 178 900 000 | ||||||||||||||
62 | Papua Naujoji Gvinėja | 170 000 000 | ||||||||||||||
63 | Filipinai | 168 000 000 | ||||||||||||||
64 | Čilė | 150 000 000 | ||||||||||||||
65 | Ispanija | 150 000 000 | ||||||||||||||
66 | Bahreinas | 124 600 000 | ||||||||||||||
67 | Prancūzija | 101 200 000 | ||||||||||||||
68 | Mauritanija | 100 000 000 | ||||||||||||||
69 | Nyderlandai | 100 000 000 | ||||||||||||||
70 | Marokas | 100 000 000 | ||||||||||||||
71 | Lenkija | 96 380 000 | ||||||||||||||
72 | Austrija | 89 000 000 | ||||||||||||||
73 | Gvatemala | 83 070 000 | ||||||||||||||
74 | Surinamas | 79 600 000 | ||||||||||||||
75 | Serbija | 77 500 000 | ||||||||||||||
76 | Kroatija | 73 350 000 | ||||||||||||||
77 | Naujoji Zelandija | 60 000 000 | ||||||||||||||
78 | Mianmaras | 50 000 000 | ||||||||||||||
79 | Japonija | 44 120 000 | ||||||||||||||
80 | Kirgizija | 40 000 000 | ||||||||||||||
81 | Gruzija | 35 000 000 | ||||||||||||||
82 | Bangladešas | 28 000 000 | ||||||||||||||
83 | Vengrija | 26 570 000 | ||||||||||||||
84 | Bulgarija | 15 000 000 | ||||||||||||||
85 | Pietų Afrikos Respublika | 15 000 000 | ||||||||||||||
86 | Čekija | 15 000 000 | ||||||||||||||
87 | Lietuva | 12 000 000 | ||||||||||||||
88 | Tadžikija | 12 000 000 | ||||||||||||||
89 | Graikija | 10 000 000 | ||||||||||||||
90 | Slovakija | 9 000 000 | ||||||||||||||
91 | Beninas | 8 000 000 | ||||||||||||||
92 | Belizas | 6 700 000 | ||||||||||||||
93 | Taivanas | 2 800 000 | ||||||||||||||
94 | Izraelis | 1 940 000 | ||||||||||||||
95 | Barbadosas | 1 790 000 | ||||||||||||||
96 | Jordanija | 1 000 000 | ||||||||||||||
97 | Etiopija | 430 000 | ||||||||||||||
- | Iš viso | 1 392 461 050 000 |
Nafta Lietuvoje
redaguotiLietuvos teritorija įeina į Baltijos naftingąją sritį. Naftos telkinių surasta vakarinėje šalies dalyje. Naftos telkiniai ir licenziniai plotai yra šie:
- Girkaliai – Girkalių plotas, Kretinga, Nausodis, Plungės plotas (licenziją žvalgyti ir eksploatuoti telkinius turi AB „Geonafta“)
- Genčiai – Šventosios plotas (licencija UAB „Genčių nafta“)
- Ablinga, Šiaurės Vėžaičiai (Antkoptis) ir Vėžaičiai – Klaipėdos plotas (UAB „Manifoldas“)
- Diegliai (Dieglių naftos telkinys), Pociai, Sakučiai, P. Šiūpariai, Šiūpariai, Vilkyčiai – Gargždų plotas (UAB „Minijos nafta“)
- Platelių plotas (UAB „Troba“)
Šiuose telkiniuose nafta susikaupusi kambro periodo smiltainiuose. Kiti Lietuvos telkiniai nėra detaliai išžvalgyti (aprobuoti ištekliai) ir eksploatuojami. Tai Lausargių, Kudirkos, Kybartų, Agluonėnų, Uoksų telkiniai. Taip pat Lietuvos teritoriniuose vandenyse yra perspektyvių naftos kolektorių, tačiau šie galimi telkiniai visiškai neišžvalgyti.
2012 m. Lietuvoje išgauta 102 040 tonų naftos, o 2013 m. – 86 070 tonų.[9]
- Lietuvos naftos telkinių žemėlapis
Literatūra
redaguoti- ŠULČIUS, Algirdas. Organinė chemija. Vilnius: Alma littera, 2009, 108–109 p. ISBN 978-9955-38-341-3.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Nafta. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-10-30.
- ↑ „TIMELINE: Half a century of oil price volatility“. Reuters. 11-20-2008. Nuoroda tikrinta 2018-03-02.
{{cite web}}
: Patikrinkite date reikšmes:|date=
(pagalba) - ↑ „Price of Oil (WTI)“. businessinsider.com. Nuoroda tikrinta 2018-03-02.
- ↑ Weimin Wang (2020). The Decline in Production and Investment in Canada’s Oil and Gas Sector and its Impact on the Economy www150.statcan.gc.ca
- ↑ https://oilprice.com/oil-price-charts/
- ↑ Kvenvolden, K.A. (2006). „Organic geochemistry – A retrospective of its first 70 years“. Org. Geochem. 37: 1–11. doi:10.1016/j.orggeochem.2005.09.001. ISSN 0146-6380.
- ↑ msn.com / The oil kings of the world are not who you might think, by Daniel Coughlin, 2018 May
- ↑ cia.gov / FIELD LISTING :: CRUDE OIL – PRODUCTION Archyvuota kopija 2018-08-21 iš Wayback Machine projekto.. This entry is the total amount of crude oil produced, in barrels per day (bbl/day).
- ↑ „Senka Lietuvos naftos telkiniai“. vz.lt. 2014-01-20. Suarchyvuota iš originalo 2018-01-06. Nuoroda tikrinta 2018-02-12.
Nuorodos
redaguoti- oilprice.com / The Baltic Sea: Europe’s Forgotten $80 Billion Oil Play? By Viktor Katona – Feb 26, 2017
- simmonsco-intl.com / Naftos rinkos ypatumai[neveikianti nuoroda]