Vikipedija

Migrena

   Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Migrena – epizodinis galvos skausmas, lydimas įvairių neurologinių, virškinimo trakto ir autonominės (vegetacinės) nervų sistemos sutrikimų. Ligos pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio ἡμικρανία (hemikrania), reiškiančio skausmą vienoje galvos pusėje.

Dažniausiai migreniniai skausmai jaučiami vienoje galvos pusėje, pasireiškia pulsavimo pojūčiu bei trunka nuo 2 iki 72 valandų. Kiti migrenos simptomai gali būti pykinimas, vėmimas bei jautrumas šviesai, garsui ar kvapui. Migrenos sukeliamą skausmą dažniausiai padidina fizinis aktyvumas. Maždaug trečdalis kenčiančiųjų nuo migrenos išgyvena pojūtį vadinamą aura. Aura – tai laikinas regėjimo, jutimo, kalbos ar judėjimo sutrikimas, kuris nurodo, jog tuojau prasidės migreninis galvos skausmas. Kartais auros pojūtį galima išgyventi ir nepatiriant aurą sekančio galvos skausmo.

Manoma, kad migreną lemia iš dalies aplinkos ir iš dalies genetiniai faktoriai. Maždaug du trečdaliai migrenos atvejų pasireiškia kartose. Svyruojantys hormonų lygiai kraujyje taip gali turėti įtakos migrenos atsiradimui. Antai iki lytinės brandos berniukai dažniau serga migrena negu mergaitės, tačiau po lytinės brandos migrena dažniau paveikia moteris negu vyrus. Rizika susirgti migrena padidėja nėštumo laikotarpiu. Migrenos priežastys nėra iki galo žinomos. Manoma, kad migrena galėtų būti neurologinė-kraujagyslių liga. Taip pat manoma, kad migrenos priežastys gali būti susijusios su padidėjusiu smegenų žievės jautrumu bei sutrikusia skausmo neuronų kontrole trišakio nervo branduolyje.

Migrena dažnai gydoma ibuprofenu ar paracetamoliu (galvos skausmui malšinti), vaistais nuo pykinimo, vengiant migreną provokuojančių situacijų.[1] Tokios medžiagos kaip triptanai arba ergotaminas gali būti skiriamas tiems, kuriems nepadeda įprastiniai vaistai.[2] Apytiksliai 15 % visos populiacijos susiduria su migrena tam tikrame savo gyvenimo tarpsnyje.[3]

Žmogaus smegenų struktūros paveikslėlis.
Žmogaus smegenų sudedamosios dalys ir funkcijos.

Simptomai

redaguoti

Migrena dažniausiai pasireiškia pasikartojančiu labai stipriu galvos skausmu bei kitais autonominiais simptomais. Apie 15–30% žmonių migreną patiria kartu su auros pojūčiu.[1][4] Žmonės, kurie patiria migreną su auros pojūčiu, kartas nuo karto auros pojūčio neišgyvena.[5] Migreninio galvos skausmo stiprumas, trukmė ir dažnumas neretai varijuoja.[6] Migrena, trunkanti ilgiau negu 72 valandas yra įvardijamas kaip migreninė būklė.[7] Yra keturios migrenos fazės, vis dėlto ne visos jos būtinai turi būti patiriamos.[8]

Perspėjamoji (prodromo) fazė

redaguoti

Perspėjamuosius simptomus dažniausiai patiria daugiau negu pusė migrena sergančiųjų. Perspėjamieji simptomai gali prasidėti dvi dienas – dvi valandas prieš prasidedant skausmui ar auros fazei. Perspėjamieji simptomai gali varijuoti nuo pakitusios nuotaikos, dirglumo, depresijos ar euforijos, nuovargio, tam tikrų maisto produktų troškimo iki raumenų sustingimo, vidurių užkietėjimo, viduriavimo ar jautrumo kvapams bei triukšmui.

Auros fazė

redaguoti

Aura – tai trumpalaikis neurologinis reiškinys. Trunka mažiau negu valandą ir pasikartoja kas keletą minučių. Simptomai gali būti susiję su regos, jutimo ar judėjimo sutrikimu (daugelis žmonių patiria keletą).

Skausmo fazė

redaguoti

Dažniausiai galvos skausmas pasireiškia vienoje galvos pusėje pulsuojančiu pojūčiu ir varijuoja nuo vidutinio iki labai stipraus. Skausmas prasideda palaipsniui ir jį sustiprina fizinis aktyvumas. Skausmą dažniausiai lydi pykinimas, vėmimas, jautrumas šviesai, garsui ir kvapams, nuovargis bei susierzinimas.

Sveikimo fazė

redaguoti

Migrenos simptomai gali tęstis keletą dienų net ir pasibaigus pagrindiniam simptomui – galvos skausmui. Ši fazė vadinama sveikimo (prodromo) faze. Daugelis ligonių po skausmo fazės dar keletą dienų jaučia perštėjimą galvos skausmo vietoje arba skundžiasi sutrikusiu mąstymu. Sveikimo fazėje pacientas gali jausti stiprų nuovargį arba išgyventi pagirių simptomus (silpną galvos skausmą, sutrikusią koordinaciją, virškinimo sistemos sutrikimus, nuotaikos pokyčius, bendrą silpnumą). Kai kurie pacientai po migreninio skausmo fazės jaučiasi pailsėję, tuo tarpu kiti pacientai teigia jaučiantys depresiją, nuovargį ir bendrą negalavimą.

Priežastys

redaguoti

Migrenos priežastys iki galo nėra ištirtos. Tačiau manoma, jog migrena susijusi su genetiniais faktoriais bei aplinkos poveikiu. Maždaug du trečdaliai migrenos atvejų pasireiškia kartose, tačiau vieno geno pakitimas retai gali tapti migrenos priežastimi. Migreną gali lemti su sergančiojo aplinka susiję aspektai – fiziologiniai, su dieta ir aplinka susiję. Fiziologiniai veiksniai – tai stresas, alkis, nuovargis, hormonų pokyčiai. Moterims – menstruacijos, hormoninės kontracepcijos naudojimas, nėštumas ar menopauzė. Su mityba susiję veiksniai – tai įvairūs maisto priedai, pavyzdžiui, (sūris, vynas, kava), mononatrio glutamatas(MSG) (vis dėlto šių dirgiklių įtaka migrenos atsiradimui nėra iki galo ištirta). Su aplinka susiję veiksniai taip pat nėra iki galo ištirti, tačiau gali apimti prastą oro kokybę ar apšvietimą.

Patofiziologija

redaguoti

Manoma, kad migrena yra neurologinė-kraujagyslių liga. Teigiama, kad migrena prasideda smegenyse ir iš jų sklinda kraujagyslėmis. Vieni tyrėjai teigia, jog neurologiniai mechanizmai vaidina svarbesnį vaidmenį, tuo tarpu kiti tiki, jog kraujagyslių sutrikimai yra pagrindinė migrenos priežastis. Dideli mediatoriaus seratonino kiekiai, kaip manoma, taip pat gali turėti įtakos migrenos atsiradimui. Esama teorijų, jog migreninis skausmas atsiranda, kai tam tikro dirgiklio paveiktos smegenų ląstelės priverčia trišakį nervą išskirti tam tikras chemines medžiagas, kurios dirgina smegenų paviršiuje esančias kraujagysles ir skatina jų patinimą. Tokios kraujagyslės perduoda impulsus į smegenų kamieną (vietą, kurioje apdorojama informacija apie skausmo pojūtį).

Epidemiologija

redaguoti

Pasauliniu mastu migreną patiria maždaug 15% arba vienas milijardas populiacijos. Migrena dažnesnė tarp moterų negu tarp vyrų. Migrenos dažnis žemesnis Azijoje ir Afrikoje negu Vakarų šalyse. Lėtinė migrena paveikia apytiksliai nuo 1.4 to 2.2% populiacijos.

Istorija

redaguoti

Migrenos simptomus atitinkantis aprašymas aptinkamas Eberso papiruse (1500 m. pr. Kr.), parašytame senovės Egipte.[9] Maždaug 200 m. pr. m. e. Hipokrato medicinos mokyklos raštuose apibūdinta auros fazė bei ją sekantis galvos skausmas ir dalinis skausmo palengvėjimas išsivėmus.[10]

Antrame amžiuje Arataeus iš Kapadokijos galvos skausmą suklasifikavo į tris tipus.[11] Klaudijus Galenas (129–200 m.) panaudojo terminą “hamicrania”, reiškiantį skausmą vienoje galvos pusėje. Iš šio termino kilo migrenos pavadinimas. K. Galenas taip pat teigė, kad tas skausmas atsiranda galvos smegenų dangaluose bei kraujagyslėse. Pirmą kartą migreną į dabar žinomus tipus (migreną su aura bei migreną be auros) 1887 m. suskirstė prancūzas bibliotekininkas Hyacinthe Thomas.[10]

Manoma, kad senovės civilizacijose, jau 7,000 m. pr. m. e., migrena buvo gydoma trepanacija (skylės kaukolės kauluose pragręžimu).[9] XVII a. William Harvey taip pat migrenos gydymui siūlė taikyti trepanaciją. Vis dėlto pirmieji efektyvūs migrenos gydymo būdai atsirado 1868 m. Tuomet buvo pasiūlyta skalsių grybus naudoti kaip vaistus nuo migrenos. 1918 m. iš skalsių grybų buvo išskirtas ergotaminas.[12] Metisergidas buvo susintetintas 1959 m., o sumatriptanas (pirmais triptaninis vaistas) buvo susintetintas 1988 m.[12]

Šaltiniai

redaguoti
  1. ↑ 1,0 1,1 Gilmore B, Michael M (February 2011). „Treatment of acute migraine headache“. American Family Physician. 83 (3): 271–280. PMID 21302868.
  2. ↑ Tzankova V, Becker WJ, Chan TL (January 2023). „Diagnosis and acute management of migraine“. CMAJ. 195 (4): E153–E158. doi:10.1503/cmaj.211969. PMC 9888545. PMID 36717129. Suarchyvuota iš originalo 2023-07-04. Nuoroda tikrinta 2023-08-22.
  3. ↑ Vos T, Flaxman AD, Naghavi M, Lozano R, Michaud C, Ezzati M, et al. (December 2012). „Years lived with disability (YLDs) for 1160 sequelae of 289 diseases and injuries 1990-2010: a systematic analysis for the Global Burden of Disease Study 2010“. Lancet. 380 (9859): 2163–96. doi:10.1016/S0140-6736(12)61729-2. PMC 6350784. PMID 23245607.
  4. ↑ Gutman SA (2008). Quick reference neuroscience for rehabilitation professionals: the essential neurologic principles underlying rehabilitation practice (2nd leid.). Thorofare, NJ: SLACK. p. 231. ISBN 9781556428005. Suarchyvuota iš originalo 12 March 2017.
  5. ↑ Olesen J, Goadsby PJ (2006). „The Migraines: Introduction“. In Olesen J (red.). The Headaches (3rd leid.). Philadelphia: Lippincott Williams & Wilkins. pp. 232–233. ISBN 978-0-7817-5400-2. Suarchyvuota iš originalo 13 March 2017.
  6. ↑ Bartleson JD, Cutrer FM (May 2010). „Migraine update. Diagnosis and treatment“. Minnesota Medicine. 93 (5): 36–41. PMID 20572569.
  7. ↑ Tfelt-Hansen P, Young WB, Silberstein (2006). „Antiemetic, Prokinetic, Neuroleptic and Miscellaneous Drugs in the Acute Treatment of Migraine“. In Olesen J (red.). The Headaches (3rd leid.). Philadelphia: Lippincott Williams & Wilkins. p. 512. ISBN 978-0-7817-5400-2. Suarchyvuota iš originalo 22 December 2016.
  8. ↑ Headache Classification Subcommittee of the International Headache Society (2013). „The International Classification of Headache Disorders: 3rd edition“. Cephalalgia. 33 (9): 644–648. doi:10.1177/0333102413485658. PMID 23771276.
  9. ↑ 9,0 9,1 Miller N (2005). Walsh and Hoyt's clinical neuro-ophthalmology (6 leid.). Philadelphia, Pa.: Lippincott Williams & Wilkins. p. 1275. ISBN 9780781748117. Suarchyvuota iš originalo 2017-03-12.
  10. ↑ 10,0 10,1 Borsook D (2012). The migraine brain : imaging, structure, and function. New York: Oxford University Press. pp. 3–11. ISBN 9780199754564. Suarchyvuota iš originalo 13 March 2017.
  11. ↑ Waldman SD (2011). Pain management (2 leid.). Philadelphia, PA: Elsevier/Saunders. pp. 2122–2124. ISBN 9781437736038. Suarchyvuota iš originalo 23 August 2023. Nuoroda tikrinta 24 September 2016.
  12. ↑ 12,0 12,1 Tfelt-Hansen PC, Koehler PJ (May 2011). „One hundred years of migraine research: major clinical and scientific observations from 1910 to 2010“. Headache. 51 (5): 752–78. doi:10.1111/j.1526-4610.2011.01892.x. PMID 21521208. S2CID 31940152.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Migrena&oldid=7451012"