Esvatinis
Esvatinio Karalystė | |||||
---|---|---|---|---|---|
| |||||
Himnas: „Dievas yra mūsų valdovas, Esvatini“ | |||||
Esvatinis žemėlapyje | |||||
Valstybinė kalba | svazių, anglų | ||||
Sostinė | Mbabanė (administracinė) Lobamba (įstatymų leidyba) | ||||
Didžiausias miestas | Mbabanė | ||||
Valstybės vadovai • Karalius • Ministras Pirmininkas • - |
Msvatis III (Mswati III) Russell Dlamini - | ||||
Plotas • Iš viso • % vandens |
17 364 km2 (157) 0,9 % | ||||
Gyventojų • 2017 • Tankis |
1 320 356 (154) 68.2 žm./km2 (135) | ||||
BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2007 m. 5,91 mlrd. $ (147) 5 500 $ (96) | ||||
Valiuta | Lilangenis | ||||
Laiko juosta • Vasaros laikas |
UTC+2 nėra | ||||
Nepriklausomybė Paskelbta
Pripažinta |
Nuo Jungtinės Karalystės 1968 m. rugsėjo 6 d. | ||||
Interneto kodas | .sz | ||||
Šalies tel. kodas | 268 |
Esvatinio Karalystė, Esvatinis[1], anksčiau Svazilandas, Svazilendas (svazių k. Umbuso weSwatini, angl. Kingdom of eSwatini) – valstybė Pietų Afrikoje. Ribojasi su Pietų Afrikos respublika vakaruose ir Mozambiku rytuose. Esvatinis yra viena mažiausių šalių Afrikoje: iš šiaurės į pietus ji driekiasi ne daugiau kaip 200 km, o iš rytų į vakarus – apie 130 km. Bet šalies geografija ir klimatas labai įvairūs: nuo vėsaus kalnynuose iki karšto lygumose. Dauguma gyventojų yra svaziai, kalbantys svazių kalba. Savo valstybę jie įkūrė valdant karaliui Ngwane III XVIII a. viduryje, o dabartinės valstybės ribos buvo nustatytos 1881 m. Esvatinio ir jo gyventojų – svazių – pavadinimas kilo iš karaliaus Msvačio II, XIX a. šalį suvienijusio ir teritoriją išplėtusio valdovo vardo. Po anglų-būrų karo 1903–1967 m. buvo Didžiosios Britanijos protektoratas; nepriklausomybę paskelbė 1968 m. rugsėjo 3 d.
Šalyje yra monarchija, karalius kartu yra ir valstybės vadovas, skiriantis ministrą pirmininką ir dalį atstovų ir iš aukštutinių, ir iš žemutinių parlamento rūmų. Rinkimai vyksta kas penkerius metus. Dabartinė konstitucija priimta 2005 m.
Šalis yra Pietų Afrikos vystymo bendrijos, Afrikos Sąjungos, tautų Sandraugos, Pietų Afrikos muitų sąjungos, COMESA narė. Nacionalinė valiuta – lilangenis, susietas su PAR randu.
Istorija
redaguotiKraštas gyvenamas nuo anksčiausių paleolito laikų. Yra išlikusi uolų tapyba iš 25 000 m. pr. m. e. Čia ilgą laiką gyveno medžiotojai ir rankiotojai koisanai, kuriuos palaipsniui išstūmė bantai. Nuo IV a. randama žemdirbystės ir geležies naudojimo požymių. Nuo XI a. atsikėlė sotų ir ngunių kalbomis kalbančios tautos. XVIII a., valdant karaliui Ngvanei III, svazių tauta dabartinio Svazilando vietoje įkūrė savo karalystę.
XIX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje svazių vadas Msvatis sukūrė didelę valstybę, dukart didesnę už dabartinį Svazilandą. 1843 m. šalį apsupo Europos kolonijinės valstybės, kurios kėsinosi ir į Svazilandą. Labiausiai stengėsi afrikanai, pusvelčiui supirkę žemes iš vietinių vadų. 1894 m. Svazilandas tapo būrų respublikos Transvalio dalimi. 1903 m., po anglų-būrų karo Svazilendas perėjo į Jungtinės Karalystės priklausomybę. 1968 m. šalis tapo nepriklausoma. 1970 m. karalius Sobuza II atšaukė konstituciją ir perėmė visą valdžią į savo rankas. Sobuza II mirė 1982 m., jo paveldėtoju tapo Msvatis III.
2018 m. balandžio 19 d., Svazilando karalius Msvatis III pranešė, kad oficialus pavadinimas „Svazilando Karalystė“ yra pervadinamas į „Esvatinio Karalystė“, pažymint 50-as svazių valstybės nepriklausomybės metines. Naujas pavadinimas, Esvatinis (eSwatini), svazių kalboje reiškia „svazių žemę“ (t. y., į svazių kalbą išverstas ankstesnis angliškas pavadinimas).[2]
Politinė sistema
redaguotiValstybės galva – karalius, nuo 1986 m. – Msvati III. Karaliaus rankose sutelkta įstatymų leidimo ir įstatymų vykdomoji valdžia.
Administracinis suskirstymas
redaguotiSvazilandas suskirstytas į 4 rajonus – Hoho, Lubombo, Manzinio, Šiselvenio. Kiekviename rajone dar yra inkhundlos, smulkesni administraciniai vienetai – iš viso nacionaliniu lygmeniu 55. Kiekviena inkhundla turi valdžios instituciją – komitetą (bucopho), renkamą 5 m.
Geografija
redaguotiSvazilando kraštovaizdis itin įvairus. Mozambiko pasienyje iškilę Lubombo kalnai, siekiantys 600 m aukštį ir išraižyti upių kanjonų. Centrinėje dalyje plyti lygumos (Veldas), skirstomos į žemąsias (Louveldas, ~250 m) ir vidurines (Midlevelas, ~700 m). Vakaruose yra Aukštasis Veldas, jį sudaro Drakono kalnai. Juose yra aukščiausia šalies vieta – Emlembės kalnas (1862 m aukščio).
Šalį giliais tarpekliais raižo upės. Jos priklauso Indijos vandenyno baseinui – Komatis, Mbuluzis, Usutu, Ngvavuma. Įrengta keletas tvenkinių, pietuose įsiterpia Strijdomo tvenkinio kraštas (Pongolos upė). Upėse krenta daugybė krioklių.
Kalnuose plyti savanos, krūmynai, stepių kraštovaizdžiai, žemiau yra subtropinių miškų ir dygių krūmynų. Yra Hlanės karališkasis nacionalinis parkas.
Klimatas subtropinis, vasaros lietingos, žiemos sausos, vėsios. Žiemą temperatūra nukrenta iki 10–15 °C, kalnuose būna šalčių, vasarą temperatūra pakyla iki 20–25 °C, žemumose gali pasiekti 40 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis nuo 500–900 rytuose iki 1000–2000 vakaruose.
Ekonomika
redaguotiSvazilandas turi išplėtotą žemės ūkį, yra tinkamų gyvulininkystei žemių. Cukranendrės yra šalies pirmaujantis eksporto produktas. Kiti žemės ūkio produktai: citrusiniai vaisiai, ryžiai, medvilnė, kukurūzai, sorgai, ananasai, tabakas. Ekspotuojama daug galvijų, taip pat auginamos ožkos. Svazilando gyventojai pragyvena iš žemės ūkio, kuris yra bendruomenės žemėse paskirstytose genčių vadų.
Svazilando mineralinės iškasenos yra asbestas, akmens anglis, molis, deimantai. Akmenų karjerai svarbūs šalies pramonei. Pagrindinės pramonės šakos – maisto produktų sektorius, drabužių ir nedidelio kiekio plataus vartojimo prekių gamyba. Daugelis Svazilando gyventojų dirba Pietų Afrikos kasyklose.
Pagrindinė šalies mainų partnerė yra Pietų Afrikos Respublika.
Gyventojai
redaguotiDauguma Svazilando gyventojų gyvena Aukštajame ir Viduriniame Velduose, žemumos ir rytiniai kalnai gyvenami retai. 97 % gyventojų sudaro juodaodžiai, daugiausia svaziai, tačiau yra ir zulų, tsongų. Likusieji gyventojai – daugiausia baltieji afrikanai.
Svazių kalba yra valstybinė ir plačiausiai vartojama šalyje, tačiau kaip raštų, oficiali kalba naudojama anglų.
82,7 % šalies gyventojų išpažįsta krikščionybę. Apie 40 % Svazilando gyventojų priklauso protestantiškoms bažnyčiomis (Afrikos sionistų, anglikonų ir kt.), 20 % yra katalikai. 2012 m. liepos 18 d. šalies anglikonų kunige tapo Ellinah Wamukoya – ji tapo pirmąja moterimi kunige visoje Afrikoje. Apie 1 % tikinčiųjų sudaro musulmonai, yra bahajų, hinduistų.
Dauguma mirčių kyla dėl AIDS ir tuberkuliozės. 2004 m. 38,8 % ištirtų besilaukiančių moterų buvo užsikrėtusios AIDS. Vidutinė gyvenimo trukmė nuo 61 m. 2000 m. nukrito iki 32 2009 m.[3] 2013 m. vidutinė gyvenimo trukmė siekė 50 m.
Kultūra
redaguotiPagrindiniu svazių socialiniu vienetu galima laikyti sodybą. Tradiciškai gyvenama avilio formos pastate su stogu, suręstu iš sausos žolės. Poligaminiame namų ūkyje kiekviena žmona turi savo atskirą trobelę ir nendrėmis tvertą kiemą. Yra 3 tipų pastatai – miegoti, maistui gaminti ir sandėliuot. Didesnėse sodybose yra pastatų viengungiams ir svečiams apgyvendinti. Geriausiai žinomas Svazilando kultūrinis renginys – kasmet vykstantis umhlanga nendrių šokis. 8 dienas trunkančioje ceremonijoje mergaitės skabo nendres, įteikia jas karalienei motinai ir šoka.
Kitas svarbus renginys – incvala, pagrindinis ritualas.
Kita informacija
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- ↑ Esvatinis (buv. Svazilandas)
- ↑ „Swaziland king changes the country's name“. BBC News (britų anglų). 2018-04-19. Nuoroda tikrinta 2018-04-19.
- ↑ Swaziland: A culture that encourages HIV/AIDS
Nuorodos
redaguoti- Vyriausybės svetainė
- CŽV statistika Archyvuota kopija 2018-12-24 iš Wayback Machine projekto.
- BBC profilis
- Svazilando turizmas