Dubesaris
Dubesaris (arba Dubosarai) (rumun. Dubăsari, rus. Дубоссары, ukr. Дубоссари) – Moldavijos miestas išsidėstęs kairiajame Dniestro krante; rajono centras. Miestas priklauso nepripažintai Padniestrės valstybei.
Dubesaris Dubăsari, Дубоссары | |
---|---|
Miesto herbas | |
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
Valstybė | Moldavija |
Teritorija/Nepripažinta valstybė | Padniestrė [1] |
Rajonas | Dubesario rajonas |
Įkūrimo data | 1795 m. |
Meras | Igor Mazur |
Gyventojų | 28 500 |
Plotas | 15,52 km² |
Tankumas | 1 836 žm./km² |
Altitudė | 38 m |
Tinklalapis | http://www.dubossary.ru/ |
Vikiteka | Dubesaris |
Kirčiavimas | Dubesãris |
Etimologija
redaguotiMiesto pavadinimas kilo iš totoriško žodžio Tembosarai arba Dembosarai, kurie reiškia „Geltonosios kalvos“.[2]
Kita miesto pavadinimo kilmės versija kildinama iš valčių pavadinimo – dubasov, gaminamų iš ąžuolo.[3]
Istorija
redaguotiMiesto teritorijoje buvo rasti akmens amžiaus paminklai, skitų kurganai (tarp jų ir skitų giminės, valdžiusios VI – IV a. pr. m. e. vadovų kapai), Tripolio ir Černiachovo kultūrų, ankstyvųjų viduramžių paminklai ir slavų-moldavų gyvenvietės liekanos.
Pirmą kartą Dubesaris paminėtas maždaug XVIII a. pradžioje. Į Rusijos imperijos sudėtį gyvenvietė pateko 1791 m., o 1795 m. gavo miesto statusą. Dubesario ekonomikos vystymosi pradžia buvo prekyba mišku ir jo plukdymu.
1912 m. įrengta tabako džiovinimo ir pakavimo vieta, vėliau tapusi tabako-fermentacijos gamykla. Nuo 1924 m. Dubesaris priklausė Moldavijos ATSR. Tarpukariu mieste smarkiai vystėsi pramonė.
1941 m. liepos 27 d., tuoj po Didžiojo Tėvynės karo pradžios, Dubesaris buvo užimtas vokiečių-rumunų karių. Okupantai pradėjo naikinti žydus. Tabako-fermentacijos gamyklos teritorijoje buvo įrengtas žydų getas. Rugpjūčio pabaigoje į miestą atvyko vokiečių baudžiamasis dalinys. 1941 m., nuo rugsėjo 12 iki 28 d. mieste buvo buvo sušaudyta nuo 6 iki 8 tūkst. žmonių, bet be sąrašo nebuvo galima nustatyti tikslaus žuvusių skaičiaus. Po Dubesario išsilaisvinimo, už miesto buvo rasta 12 kapaviečių, kurių ilgis 15 m, ilgis ir plotis po 4 m ir dar viena tokia pati kapavietė prie miesto ligoninės. Pagal apytikrius skaičiavimus, okupacijos metu, mieste buvo nužudyta daugiau kaip 9 tūkst. žmonių. Mieste liko apie 500 gyventojų. Karo metu mieste veikė pogrindinės patriotinės Molčianovo ir Kulikovo, Dešovogo ir Nadvodskio grupės.
1951 m. prasidėjo Dubesario HE statyba. Statybos vadovu buvo Šutikovas, kurio vardu pavadinta miesto gatvė. 1954 m., 48 MW galios elektrinė pradėjo darbą.
Mieste veikia siuvimo fabrikas, gelžbetonio gamykla, fermentacinis tabako kombinatas, vyno kombinatas Vyno aromatas. Miesto apylinkėse veikia klinčių kasyklos. Mieste veikia 5 mokyklos ir 2 pradinės profesinės mokyklos. Tarybiniais laikais miesto apylinkėse buvo sukurtos valstybinės svarbos poilsio zonos. Didelis ekonomikos nuosmukis įvyko 1992 m. Padniestrės konflikto metu.
Sportas
redaguoti- FC Energetic Dubăsari (futbolas)
Taip pat skaitykite
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- ↑ *atsiskyrusi ir visuotinai nepripažinta šalis, laikoma Moldovos Respublikos dalimi
- ↑ Dubesario istorija (rus.)
- ↑ Miestų ir kaimų toponimika Archyvuota kopija 2009-03-07 iš Wayback Machine projekto. (rus.)
Nuorodos
redaguoti- Topografinis žemėlapis (rusų k.)