Danų kalba
| Danų kalba dansk | |
| Kalbama | Danijoje, Farerų salose, Grenlandijoje, Vokietijoje (Šlėzvige-Holšteine); mažumų kalba Kanadoje, JAV, Švedijoje, Argentinoje |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 5,3 mln. (gimtoji kalba), 0,3 mln. dvikalbių |
| Kilmė | Indoeuropiečių germanų skandinavų |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba |  Danija (de facto) Farerai Grenlandija Vokietija mažumos kalba Šlėzvige-Holšteine[1] Europos Sąjunga |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | da |
| ISO 639-2 | dan |
| ISO 639-3 | dan |
| SIL | DAN |
| Geografinis paplitimas | |
 | |
Danų kalba (dan. dansk sprog) – kalba, kilusi iš germanų prokalbės, priklausanti šiaurės germanų (skandinavų kalbų) grupei ir drauge su švedų kalba sudaranti rytinę tos grupės šaką.
Paplitimas
redaguoti Danijoje danų kalba yra gimtoji 5 mln. žmonių. Danų kaip gimtąja taip pat kalbama Grenlandijoje ir Farerų salose (abi teritorijos politiškai priklauso Danijai), Pietų Šlėzvige.
Vokietijoje (Šlėzvige-Holšteine) danų yra oficiali mažumų kalba[2]. Ja kaip gimtąja kalba apie 50 000 gyventojų Šlėzvige-Holšteine, taip pat maždaug tiek pat danų yra persikėlę į Vokietiją pastaraisiais laikais.
Danų kartu su farerų kalba yra oficiali kalba Farerų salose. Daugelis farerų gyventojų moka danų kalbą. Grenlandijoje, kur nuo 2009 m. vienintelė oficiali kalba yra grenlandų kalba, daniškai kalba apie 6,8 tūkst. danų (2005 m. vertinimu).
Danų kalba paplitusi ir danų emigrantų bendruomenėse. Švedijoje pagal oficialią statistiką gyvena 42 602 danai (2005 m.[3]). Anksčiau danų kalbai buvo priskiriami ir dialektai dabartinės Švedijos pietuose (Skonė, Halandas, Blekingė), kurie suartėjo su švedų kalba, kai 1658 m. šios provincijos tapo Švedijos dalimi. JAV 2000 m. surašymo duomenimis namuose daniškai kalbėjo 33 395 asmenys iš 1 430 897 danų kilmės gyventojų. Pagal 2001 m. surašymą Kanadoje namuose daniškai kalbėjo 5295 gyventojai. Didesnės daniškai kalbančių emigrantų bendruomenės taip pat yra Australijoje ir Argentinoje.
Istorija
redaguotiIš pradžių danai gyveno pietinėje dabartinės Švedijos dalyje, Skonės provincijoje ir gretimose srityse, o Jutlandijos pusiasalis tuo metu buvo apgyvendinta kitų germanų genčių, taip pat ir jutų, pagal kuriuos pavadintas ir pats pusiasalis. Ilgainiui danai iš Švedijos persikėlė į tą pusiasalį ir pamažu sudarė danų tautą, kalbėjusia savo sena atsineštine kalba. X a. danų kalba dar mažai kuo tesiskyrė nuo kitų skandinavų tarmių; žymesnis tarminės Danų kalbos skirtumas pasireiškia tik nuo XIII a. pabaigos.
Pradedant nuo XV a. danų kalbos vartojimo plotas žymiai pasikeitė. 1653 m. sutartimi Skonės ir kitas danų valdytąsias sritis galutinai priskyrus Švedijai, ilgainiui iš tų vietų buvo išstumta danų kalba, kurią pakeitė švedų kalba. Bet iš kitos pusės, iš pradžios asmeninės unijos 1397 m., o vėliau administraciniu keliu Norvegiją prijungus prie Danijos, danų kalba palaipsniui įsigalėjo ne tik to krašto literatūroje, bet ir mokyklose, spaudoje, ir kt. Tokia padėtis tęsėsi iki 1814 m., kai pagal Kylio taiką Norvegija buvo atskirta nuo Danijos.
Tarmės
redaguotiBendrine danų kalba (Rigsdanks) kalba Kopenhagoje ir aplinkinėse teritorijose. Praktiškai visos salos turi savo tarmę. Danų kalbos dialektai skirstomi į tris grupes:
- vakarinę (Jutlandijos, jutų), kuri apima Jutlandijos pusiasalio tarmes ir yra skirstoma į pietų, vakarų ir rytų Jutlandijos tarmes;
- salų - Zelandijos, Fiuno ir pietinės Danijos salų tarmės;
- rytų - Bornholmo salos tarmė; anksčiau šiai grupei priklausė ir dabartinės Švedijos pietuose gyvavę dialektai, kurie vėliau tapo pietinėmis švedų kalbos tarmėmis.
Bendrinė danų kalba susiformavo XVIII a. Zelandijos dialektų pagrindu.
Abėcėlė
redaguotiDanų kalbos abėcėlėje yra 28 raidės: W mažai naudojama ir priskiriama prie V.
| Didžiosios raidės | ||||||||||||||||||||||||||||
| A | B | C | D | E | F | G | H | I | J | K | L | M | N | O | P | Q | R | S | T | U | V | w | X | Y | Z | Æ | Ø | Å |
| Mažosios raidės | ||||||||||||||||||||||||||||
| a | b | c | d | e | f | g | h | i | j | k | l | m | n | o | p | q | r | s | t | u | v | w | x | y | z | æ | ø | å |
Gramatika
redaguotiDanų kalboje skiriami ilgi ir trumpi balsiai. Ilgi balsiai yra kirčiuotame skiemenyje, jeigu jie skiemens gale ar atskirti nuo tolimesnio balsio skiemens ne daugiau kaip vienu priebalsiu. Nekirčiuotame skiemenyje ir prieš du ar daugiau priebalsių balsiai yra trumpi.
Danų kalboje yra išskirtinis fonetinis reiškinys – „stabtelėjimas“, trumpas oro srovės sustabdymas tariant balsį, priebalsį ar dvigarsį. Šis fonetinis „stabtelėjimas“ nekeičia žodžio prasmės, o danai puikiausiai supranta kalbančius ir be daniško fonetinio „stabtelėjimo“.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ EUROPA – Education and Training – Europa – Regional and minority languages – Euromosaïc study
- ↑ The Federal Ministry of the Interior of Germany Archyvuota kopija 2008-12-23 iš Wayback Machine projekto. ir Minorities in Germany Archyvuota kopija 2016-09-29 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ [1]
