Chlodionas Ilgaplaukis
Chlodionas Ilgaplaukis | |
---|---|
Salijų Frankų karalius | |
Merovingai | |
Gimė | apie 395 m. |
Mirė | 448 m. (~53 metai) |
Tėvas | Teodomeras |
Valdė | 426-448 m. |
Pirmtakas | Faramondas |
Įpėdinis | Merovingas |
Vikiteka | Chlodionas Ilgaplaukis |
Chlodionas Ilgaplaukis (Chlodio, Cloio, Clodio, Clodius, Chlogio[1], apie 395 m. – 448 m.) – salijų frankų karalius iš Merovingų dinastijos.
Gyveno prie Tiuringijos sienos, vietoje, vadinamoje Dispargu. Iš ten jis 428 m. įsiveržė į Romos imperiją ir įsikūrė šiaurės Galijoje, kur jau gyveno salijų frankų bendruomenės. Nors jį buvo užpuolę romėnai, jis atsilaikė ir 431 m. išplėtė savo karalystės valdas į pietus iki Somos upės. 448 m. romėnų generolas Flavijus Etijus nugalėjo Chlodioną nenustatytoje vietoje, vadinamoje Vicus Helena.
Kaip visi frankų karaliai, jis turėjo ilgus plaukus pagal ritualinę tradiciją. Jo įpėdinis tikriausiai buvo Merovingas, kurio vardu pavadinta dinastija. Viena legenda teigia, kad jo tėvas buvo Faramondas. Vieninteliai Chlodiono istorijos šaltiniai yra Gregorijus iš Tūro ir Sidonijus Apolinaris.
Didysis frankų genčių vienytojas karalius Chlodvigas buvo vadinamas „Le Chevelu” – Ilgaplaukiu (nuo to ir kilęs liaudiškas pavadinimas „ševeliūra”), ir pagal regione vyravusį senovinį germanišką paprotį niekas kitas negalėjo turėti plaukų, ilgesnių nei šio didiko.
Išnašos
redaguoti- ↑ Vardo formos, kurios randamos šaltiniuose.