Arikarai
| Arikarai | |
|---|---|
 Arikaras, apsivilkęs lokio kaliu (1908 m.)
| |
| Gyventojų skaičius | 792 |
| Populiacija šalyse |  Jungtinės Amerikos Valstijos(  Šiaurės Dakota)
|
| Kalba (-os) | anglų, arikarų |
| Religijos | krikščionybė, Indėnų Bažnyčia |
| Giminingos etninės grupės | pauniai, kedai, kičajai, vičitai |
 Vikiteka: |
Arikarai |
Arikarai (Arikara, Arikaree, Ree) – indėnų tauta, priklausanti kadų tautoms, gyvenanti Jungtinių Amerikos Valstijų šiaurėje, Šiaurės Dakotoje, Fort Bertoldo indėnų rezervacijoje prie Misūrio upės. Populiacija – 700–800 žmonių. Gimtoji arikarų kalba (kadų kalbų šeima) dabar nunykusi, dauguma kalba angliškai. Išpažįsta krikščionybę (protestantai), priklauso Indėnų Bažnyčiai.
Manoma, kad arikarų vardas reiškia „ragai“ ir kilo nuo šių indėnų papročio nešioti ant galvos, plaukuose įveltus kaulus.
Arikarų protėviai gyveno dabartinės Nebraskos ir Kanzaso rytuose. Kartu su giminingais pauniais ir vičitais persikėlė į šiaurę, Misūrio vidurupio baseiną. Vėliau dėl sausros ir apačių antpuolių arikarai atsiskyrė nuo paunių ir patraukė į rytus pagal Misūrį. Kartu su mandanais ir hidatsais atrėmė dakotų antpuolį. XVIII a. pab. arikarų populiacija galėjo būti 3000–4000 žmonių.
Arikarų tradicinė kultūra būdinga Didžiųjų lygumų indėnams. Vertėsi kapline-lydimine žemdirbyste, raitąja bizonų medžiokle, rankiojimu, žvejyba upėse. Be įprastinių bizonų medžioklės būdų taikė ir savitą – bizonams brendant per upes, arikarai juos apsupdavo apskritomis valtimis. Iš šajenų ir dakotų mainais už kukurūzus, tabaką, arklius, mulus gaudavo ginklų, kirvių, katilų ir kt.
Arikarų gyvenvietės kūrėsi palei upes. Namai iš velėnos, išsidėstę aplink apeiginę aikštę. Matrilinijinės giminės jungėsi į dvi „puses“. XIX a. pr. sudarė 3 vietines bendrijas. Arikarų bendruomenę valdė senolių taryba, sušaukiama šventikų („šventųjų mazgų sergėtojų“). Karinės bendrijos (didžiausia – Pergalingojo šokio) sutvarkytos pagal amžių skirtumą. Tradicinei tikybai būdingas šamanizmas, tikėjimas dvasiomis–sergėtojomis, „šventaisiais mazgais“ (senovinių migracijų metu surinktų daiktų ryšuliais).
Dabartiniai arikarai išlaikę dalinę savivaldą. Verčiasi gyvulininkyste, fermeriniu ūkiu, smulkia pramone, samdomaisiais darbais.[1]
-
Arikarų mergina (1909 m.) -
Arikarų gydymo apeiga -
Arikaras gydymo trobelėje -
Arikarų skydas (~XIX a. vid.)
.jpg)
