Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Trofimas Denisovičius Lysenko
ukr. Трохи́м Дени́сович Лисе́нко
Gimė 1898 m. rugsėjo 29 d.
Mirė 1976 m. lapkričio 20 d. (78 metai)
Kijevas
Tėvas Denisas
Motina Oksana
Veikla sovietų biologas, XX a. ketvirtajame dešimtmetyje vadovavęs kampanijai prieš genetikos atradimų taikymą žemės ūkyje. Ši kampanija, vėliau pavadinta „lysenkizmu“, Tarybų Sąjungoje tęsėsi iki 7-ojo dešimtmečio vidurio.
Vikiteka Trofimas Lysenka

Trofimas Denisovičius Lysenko (ukr. Трохи́м Дени́сович Лисе́нко, 1898 m. rugsėjo 29 d. – 1976 m. lapkričio 20 d.) – sovietų biologas, XX a. ketvirtajame dešimtmetyje vadovavęs kampanijai prieš genetikos atradimų taikymą žemės ūkyje. Ši kampanija, vėliau pavadinta „lysenkizmu“, Tarybų Sąjungoje tęsėsi iki 7-ojo dešimtmečio vidurio.

Biografija

Trofimas Lysenko, Deniso ir Oksanos Lysenko sūnus, kilęs iš Ukrainos valstiečių šeimos, mokėsi Kijevo Žemės ūkio institute.

1927 m., būdamas 29 metų, kai dirbo eksperimentinėje stotyje Azerbaidžane buvo pagirtas tarybiniame laikraštyje „Pravda“ kaip atradęs naują būdą tręšti laukus be trąšų ar mineralų naudojimo ir įrodęs, kad Azerbaidžane galima gauti žiemos žirnių derlių, „paverčiant žiemą tuščius Užkaukazės laukus žaliais, kad galvijai nevargtų dėl prasto šėrimo, o turkų valstietis per žiemą gyventų nesirūpindamas rytoju“. Tiesa, žieminių žirnių derliai kitais metais neišaugo.

Tokį pasisekimą sovietinėje spaudoje Lysenko turėjo iki 1964 m. – buvo skelbiami stulbinantys (ir neįmanomi) pasiekimai, kuriuos keisdavo pranešimai apie naujas sėkmes, kai paaiškėdavo, kad senosios nepasitvirtino. Svarbiausia spaudai buvo tai, kad T. Lysenka buvo tipiškas „basakojis mokslininkas“ – tikras mitinio sovietų valstiečių genijaus įsikūnijimas.

T. Lysenkos „mokslas“ su tikru mokslu turėjo mažai bendro. Jei jis ir turėjo aiškiai suformuotas teorijas, dažniausiai jos buvo lamarkizmo ir neteisingai interpretuoto darvinizmo mišinys; didžioji dalis T. Lysenkos darbų buvo „praktiniai nurodymai“ žemės ūkiui, pvz., atvėsinti grūdų sėklą prieš sėjant.