Vilniaus rajono savivaldybė
Vilniaus rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas, viena didžiausių savivaldybių Lietuvos pietryčiuose, prie sienos su Baltarusija. Rajonas iš šiaurės, pietų ir rytų supa Vilniaus miestą, kuriame yra savivaldybės centras (pats Vilnius turi atskiros savivaldybės statusą, todėl į Vilniaus rajono teritoriją neįeina).
Gamta ir geografija
Rajono paviršius įvairialypis – rytuose iškilusi Medininkų aukštuma su aukščiausiu šalyje Aukštojo kalnu (293,84 m), pietryčius užima Dainavos žemuma, šiaurės vakarus – Aukštaičių aukštuma, juosta rytuose nusidriekusi Vilnios lyguma.
Pro rajoną teka Neris su intakais Vilnia, Voke. Telkšo 90 ežerų (Vilniaus rajono ežerai; didžiausi – Asveja, Karvys), 9 tvenkiniai. Miškingumas – 36,8 %.[1] Būdingi pušynai, eglynai, yra beržynų, mišriųjų miškų. Didžiausi miškai – Lavoriškių, Nemenčinės, Sudervės. Yra Dubingių kraštovaizdžio, Žeimenos ichtiologinis draustiniai, Alionių spanguolynas, Gėlos geomorfologinis, Kenos hidrografinis draustiniai.
Vanduo užima 2,4 % teritorijos.
Vidutinė sausio temperatūra -5,5 °C, liepos +18,0 °C. Vidutinis kritulių kiekis – 614–665 mm. Vidutinis sniego dangos storis – 30 cm.[2]
-
Dūkštų ąžuolynas -
Neries slėnis -
Istorija
Vilniaus rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Vilniaus apskrities 31 apylinkės, Širvintų apskrities 11 apylinkių ir Trakų apskrities 2 apylinkių. Rajonas 1950–1953 m. priklausė Vilniaus sričiai. 1959 m. prijungtas Naujosios Vilnios rajonas, 1962 m. – didžioji dalis panaikinto Nemenčinės rajono ir Ukmergės rajono 2 apylinkės; dalis teritorijos perduota Švenčionių rajonui (4 apylinkės ir Pabradė) bei Molėtų rajonui (5 apylinkės). 1977 m. šiek tiek keistos ribos, kai kurios apylinkės sujungtos, 1 apylinkė panaikinta.
1995 m. įsteigta Vilniaus rajono savivaldybė. 1999 m. gruodžio 20 d. patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės herbas su vytimi raudoname fone. 2009 m. vasario 27 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-69 įkurta 217 seniūnaitijų, lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 345 įsteigtos dar 11 seniūnaitijų.
| Savivaldybės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1950 (suskirstymas) |
938 | 44 apylinkės | ||
| 1954 (suskirstymas) |
18 apylinkių | |||
| 1959 (suskirstymas) Šablonas:LGS2 |
902,68 | 80264 | 18 apylinkių | |
| 1962 | 1520 | 30 apylinkių | ||
| 1963 (suskirstymas) |
32 apylinkės | |||
| 1967 | 2313 | 97700 | ||
| 1970 Šablonas:LGS2 | 2200 | 92504 | 31 apylinkė |
|
| 1972 (suskirstymas) |
2203,84 | 31 apylinkė |
| |
| 1976 (suskirstymas) |
2230 | 92100 | 31 apylinkė |
|
| 1979 Šablonas:LGS2 | 92472 | 28 apylinkės |
| |
| 1987 | 2206 | 95800 | 27 apylinkės |
|
| 1989 Šablonas:LGS2 | 2206 | 94131 | 23 apylinkės |
|
| 2001 Šablonas:LGS2 | 2129 | 88586 | 22 kaimo seniūnijos |
|
Gyventojai
 | ||||||||||
| 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2005 m.[3] | 2010 m. | 2011 m.sur.[4] | 2012 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 80 264 | 92 504 | 92 472 | 94 131 | 88 586 | 104 161 | 98 786 | 95 348 | 99 779 | ||
| 2013 m. | 2014 m. | 2015 m. | 2016 m. | 2017 m. | 2018 m. | 2019 m.[5] | 2020 m. | - | ||
| 100 049 | 101 404 | 101 410 | 102 014 | 102 268 | 105 109 | 105 109 | 107 337 | - | ||
| ||||||||||
Tautinė sudėtis
|
2011 m. gyveno 95 348 žmonės:[6]
|
2001 m. gyveno 88 586 žmonės:[7]
|
Pagal tikybą (2011 m.)
- Romos katalikai – 80,6 %
- stačiatikiai – 5,5 %
- sentikiai – 1,1 %
- musulmonai – 0,3 %
- evangelikai liuteronai – 0,2 %
- evangelikai reformatai – 0,1 %
- kiti – 0,6 %
- netikintys/nenurodė – 11,5 %
Gyvenvietės
Rajone yra:
- 1 miestas – Nemenčinė;
- 4 miesteliai – Bezdonys, Maišiagala, Mickūnai ir Šumskas;
- 1091 kaimas.
Didžiausios gyvenvietės (2011 m.[8]):
- Nemenčinė – 5054
- Skaidiškės – 4133
- Rudamina – 3981
- Pagiriai – 3451
- Didžioji Riešė – 2520
- Nemėžis – 2498
- Avižieniai – 2125
- Valčiūnai – 1874
- Kalveliai – 1592
- Juodšiliai – 1744
- Zujūnai – 1660
- Maišiagala – 1636
Ekonomika
Rajone vyrauja medienos perdirbimo gamyba, mėsos perdirbimo gamyba, duonos gaminių gamyba.
Švietimas ir ugdymas
Bendrojo lavinimo mokyklos:
- Airėnų pagrindinė mokykla
- Avižienių vidurinė mokykla
- Ažulaukės pagrindinė mokykla
- Bezdonių Julijaus Slovackio vidurinė mokykla
- Bezdonių Saulėtekio pagrindinė mokykla
- Bezdonių vidurinė mokykla
- Buivydiškių pagrindinė mokykla
- Buivydžių vidurinė mokykla
- Čekoniškių vidurinė mokykla
- Dūkštų pagrindinė mokykla
- Egliškių šv. Jono Bosko vidurinė mokykla
- Eitminiškių pagrindinė mokykla
- Eitminiškių vidurinė mokykla
- Juodšilių Šilo gimnazija
- Juodšilių Šv. Uršulės Leduchovskos vidurinė mokykla
- Kalvelių 2-oji vidurinė mokykla
- Kalvelių Stanislavo Moniuškos vidurinė mokykla
- Karvio pagrindinė mokykla
- Keturiasdešimt Totorių pagrindinė mokykla
- Kyviškių pagrindinė mokykla
- Lavoriškių pagrindinė mokykla
- Lavoriškių vidurinė mokykla
- Maišiagalos kun. Juzefo Obrembskio vidurinė mokykla
- Maišiagalos Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo vidurinė mokykla
- Marijampolio vidurinė mokykla
- Medininkų Šv. Kazimiero vidurinė mokykla
- Mickūnų vidurinė mokykla
- Mostiškių pagrindinė mokykla
- Nemenčinės Gedimino gimnazija
- Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazija
- Nemėžio Šv. Rapolo Kalinausko gimnazija
- Paberžės Šv. Stanislavo Kostkos vidurinė mokykla
- Paberžės Verdenės vidurinė mokykla
- Pagirių gimnazija
- Pakenės Česlovo Milošo pagrindinė mokykla
- Pikeliškių pagrindinė mokykla
- Platiniškių pagrindinė mokykla
- Rakonių pagrindinė mokykla
- Rastinėnų pagrindinė mokykla
- Riešės pagrindinė mokykla
- Riešės gimnazija
- Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazija
- Rudaminos Ryto gimnazija
- Rukainių vidurinė mokykla
- Sudervės Mariano Zdziechovskio pagrindinė mokykla
- Sužionių vidurinė mokykla
- Šumsko pagrindinė mokykla
- Tarakonių pagrindinė mokykla
- Valčiūnų vidurinė mokykla
- Vėliučionių pagrindinė mokykla
- Vėliučionių vaikų socializacijos centras
- Visalaukės pagrindinė mokykla
- Zujūnų vidurinė mokykla
Profesinio mokymo įstaigos:
Savivalda
Atstovaujamoji valdžia – Vilniaus rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Vilniaus rajono savivaldybės administracija.
Rajono tarybą sudaro 27 nariai, šiuo metu daugumą sudaro Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai, turintys 16 vietų. Merė – Marija Rekst.
Veikia 6 Tarybos komitetai:
- Teisėtvarkos, etikos ir savivaldos plėtros;
- Ekonomikos ir finansų;
- Kaimo, vietinio ūkio ir teritorijos planavimo;
- Sveikatos, higienos ir socialinių reikalų;
- Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo;
- Kontrolės komitetas.
Seniūnijos
Rajonas suskirstytas į 23 seniūnijas (skliausteliuose – seniūno būstinė):
- Avižienių seniūnija (Avižieniai)
- Bezdonių seniūnija (Bezdonys)
- Buivydžių seniūnija (Buivydžiai)
- Dūkštų seniūnija (Dūkštos)
- Juodšilių seniūnija (Juodšiliai)
- Kalvelių seniūnija (Kalveliai)
- Lavoriškių seniūnija (Lavoriškės)
- Maišiagalos seniūnija (Maišiagala)
- Marijampolio seniūnija (Marijampolis)
- Medininkų seniūnija (Medininkai)
- Mickūnų seniūnija (Mickūnai)
- Nemenčinės seniūnija (Nemenčinė)
- Nemenčinės miesto seniūnija (Nemenčinė)
- Nemėžio seniūnija (Nemėžis)
- Paberžės seniūnija (Paberžė)
- Pagirių seniūnija (Pagiriai)
- Riešės seniūnija (Didžioji Riešė)
- Rudaminos seniūnija (Rudamina)
- Rukainių seniūnija (Rukainiai)
- Sudervės seniūnija (Sudervė)
- Sužionių seniūnija (Sužionys)
- Šatrininkų seniūnija (Vėliučionys)
- Zujūnų seniūnija (Zujūnai)
Partnerystės ryšiai
Pamario vaivadija, Lenkija- Siedlicas, Lenkija
- Reda, Lenkija
- Korotošynas, Lenkija
- Rybnikas, Lenkija
- Koronovas, Lenkija
- Dombrovo Tarnovskas, Lenkija
- Plštynekas, Lenkija
- Opočnas, Lenkija
- Milomlynas, Lenkija
- Sierakovicų valsčius, Lenkija
- Olesnicos valsčius, Lenkija
- Krotošino valsčius, Lenkija
- Vejherovo valsčius, Lenkija
- Olavos valsčius, Lenkija
- Dombrovos Tarnovskos valsčius, Lenkija
- Knyšyno valsčius, Lenkija
- Luktos valsčius, Lenkija
- Dopievo valsčius, Lenkija
- Kosakovo valsčius, Lenkija
- Stavigudos valsčius, Lenkija
- Milomlyno valsčius, Lenkija
- Koronovo valsčius, Lenkija
- Monieckio apskritis, Lenkija
- Bialsko apskritis, Lenkija
- Vengoževo apskritis, Lenkija
- Ščecino apskritis, Lenkija
- Žyvieco apskritis, Lenkija
- Namyslovo apskritis, Lenkija
- Vakarine Varšuvos apskritis, Lenkija
Ašmenos rajonas, Baltarusija
Šaltiniai
- ↑ „Vilniaus rajono savivaldybės administracija - Informacija apie savivaldybę“. vrsa.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-04-24. Nuoroda tikrinta 2016-04-24.
{{cite web}}: Nežinomas parametras|dead-url=ignoruotas (|url-status=suggested) (pagalba) - ↑ Vilniaus rajono savivaldybė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 545
- ↑ Informacija apie Vilniaus rajono savivaldybę
- ↑ Lietuvos statistikos departamentas. http://web.stat.gov.lt/uploads/docs/Gyventojai_gyvenamosiose_vietovese.xls.
- ↑ https://www.vrsa.lt/go.php/lit/IMG/11861
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš archive.today
- ↑ Lietuvos statistikos departamentas. http://web.stat.gov.lt/uploads/docs/Gyventojai_gyvenamosiose_vietovese.xls Archyvuota kopija 2014-01-08 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Savivaldybės svetainė
- Informacija apie Vilniaus rajono savivaldybę Archyvuota kopija 2012-01-04 iš Wayback Machine projekto.