Prieskoniai
|
Dėmesio! Straipsnis šiuo metu yra aktyviai redaguojamas. Prašome nedaryti straipsnio pakeitimų, kol šis pranešimas yra rodomas. Tokiu būdu išvengsime redagavimo konfliktų. Norėdami sužinoti kas dirba prie straipsnio ir kada prasidėjo redagavimo sesija, skaitykite redagavimo istoriją. |
Prieskonis – stipraus savito skonio ar kvapo prieskoninių augalų dalys ir jų mišiniai. Naudojami paryškinti ar papildyti patiekalų ar padažų savybes, suteikti papildomų skonio bei aromato natų, pagyvinti spalvą.
Pagrindinė prieskonių paskirtis – pagerinti maisto skonį ir aromatą, sužadinti apetitą. Kartais naudojami ir siekiant užslėpti nepageidaujamas savybes, suteikti tam tikrą skonį.
Kaip prieskoniai naudojamos įvairios augalų dalys: džiovintos sėklos, vaisiai, šaknys, žievė grūdelių, lapelių, žiedų, šaknų miltelių pavidalais.
Prieskoniams taip pat priskiriami kai kurie aromatizatoriai, garstyčios, krienai, kečupas, sviestas su priedais (pvz., su krapais, pipirais).
Kai kurios grynos cheminės medžiagos irgi gali būti naudojamos kaip prieskoniai: cukrus, druska, actas, citrinos rūgštis, natrio glutamatas, esencijos, eterinis aliejus.
Prieskoniai skiriasi nuo žalumynų. Lapinės, žaliosios augalų dalys taip pat tinka pagardinti maistą, tačiau jos (pvz., krapai) gali būti naudojamos šviežios, o prieskoniai – tik sudžiovinti.
Prieskoniai turi daug biologiškai aktyvių medžiagų, antioksidantų. Kiekvienas augalas veikia skirtingai, gali sukelti alerginių reakcijų, todėl prieš vartojant reikia gerai žinoti jų savybes.
Aliejiniai prieskonių mišiniai ne tik sustiprina patiekalo skonį, bet ir stpriai padidina jo kaloringumą.
Vietinius prieskonius vis labiau papildo prieskoniai atvežti iš egzotiškų šalių, kurie dažnai veikia daug stipriau. Augalai, augę skurdžiomis gamtinėmis sąlygomis, dykumose, kur daug saulės, dažnai turi sukaupę savyje daugiau veikliųjų medžiagų bei antioksidantų.
Nuo seno Lietuvoje vartojami įvairūs prieskoniniai augalai: petražolė, mėta, gelsvė, raudonėlis, krienai, krapai, pipirai, kmynai, kalendra, mairūnas, bazilikas ir daugelis kitų. Kartais vartojamos kiaulpienė, garšva, dilgėlė. Jų jauni lapeliai tinkami tiek žali pavasarį ir vasarą, tiek sudžiovinti ir sutrinti į miltelius žiemą.
Literatūra
- Prieskonių pasaulyje: maistinės ir gydomosios savybės (sud. S. M. Kalasauskienė). – Vilnius: Asveja, 2004. – 365 p.: iliustr. – ISBN 9955-464-50-X
- Prieskoniai ir pagardai / Viljam V. Pochliobkin (iš rusų k. vertė Zurabas Džavachišvilis). – Vilnius: Alma littera, 2008. – 279 p. – ISBN 978-9955-24-993-1
