Spora

Sporos (gr. σπορα; spora - 'sėkla') – dauginimosi ar išlikimo nepalankioje aplinkoje stadija ir darinys. Sporos sudaro stadiją daugelio augalų, bakterijų, grybų, protistų dauginimosi cikle.^{[reikalingas šaltinis]} Sporos nuo sėklų skiriasi tuo, kad turi labai mažą maisto medžiagų atsargą.

Sporos paprastai būna haploidinės ir vienaląstės. Augaluose jos susidaro sporofituose mejozės metu. Iš sporų susidaro gametofitai:

samanų ir sporinių induočių gametofitai yra savarankiški organizmai, augantys dirvožemyje ar ant kietų paviršių.
plikasėklių ir gaubtasėklių gametofitai vystosi sporofituose.

Iš haploidinių grybų sporų išdygstanti haploidinė grybiena gali daugintis nelytiniu būdu.

Sporomis vadinamos ir bakterijų bei senbakterių (archėjų) endosporos.

Grybų sporos

Iš grybų sporų išauga grybai.

Kepurėtųjų grybų sporos susidaro apatinėje grybo kepurėlės pusėje, apsaugotoje nuo saulės, vėjo, lietaus, įvairių mechaninių pažeidimų. Pirmą kartą sporos buvo aptiktos 1725 m.

Sporos neilgaamžės, bet kai kurių grybų rūšių gyvybingos išlieka keliasdešimt metų. Apatinėje kepurėlės pusėje sporas gaminantis himenoforas, ilgainiui keitėsi: vienų grybų jis susiraukšlėjo į lakštelius, kitų susisuko į vamzdelius, o dar kitų suskilo į dygliukus ar net karpeles. Lakštelių, vamzdelių, dygliukų paviršius pasidengia tam tikru sluoksniu, vadinamu himeniu, kuriame ir susidaro sporos.

Iškritus sporai, jos vietoj susidaro kita. Grybų kepurėlėse yra milijardai baltų ar spalvotų sporų, krintančių ant žemės kelias dienas, kartais net savaites. Oro srovės, vanduo, paukščiai, vabzdžiai, žvėrys ir žmogus jas išplatina. Toliau jų likimą lemia dirvožemis, klimatas, metų laikas, todėl sudygsta tik nedidelė dalis sporų.

Spora, patekusi į palankias sąlygas, sudygsta. Po kurio laiko išsivysto gležna grybiena, kuri ilgainiui sutvirtėja, išsiplečia po medžiu, kitur jos neauga.

Augalų sporos

Sausumos augalų sporos susidaro sporangėse mejozės būdu. Jos būna vienaląstės.

Iš jaunose sporangėse esančio sporogeninio audinio formuojasi haploidinės sporos. Šis reiškinys vadinamas sporogeneze.

Augalų sporos turi išorinį apvalkalą, kuris vadinamas sporoderma. Sporoderma yra sudaryta iš trijų sluoksnių:

1) Perina arba perisporis;

2) Egzina arba egzosporis;

3) Intina arba endosporis.

Sporodermis atlieka šias funkcijas: 1) apsaugo sporas nuo išdžiūvimo, 2) padeda platinti sporas, 3) pasisavina tam tikras medžiagas iš sporangės.

Sporų vidinė sandara: 1) branduolys, 2) citoplazma. Augalų sporos neturi žiuželių.

Dažniausiai pasitaikančios augalų sporų formos yra:

1) Rutuliškos

2) Tetraedriškos

Augalų sporų tipai:

1) Izosporos – visos augalo sporos vienodos, produkuojamos izosporinių augalų.

2) Heterosporos (mikrosporos ir makrosporos) – sporos skirtingos. Mikrosporos formuojasi mikrosporangėse, o makrosporos – makrosporangėse. Šios sporos yra produkuojamos heterosporinių augalų.

Samanos (Bryophyta) yra izosporiniai augalai, sporiniai induočiai – dažniausiai izosporiniai tačiau apsitaiko ir heterosporinių, o sėkliniai augalai – tik heterosporiniai. Taigi, evoliuciniu požiūriu heterosporiškumas yra pažangesnis.

Kai aplinkos sąlygos tinkamos, sporos sudygsta be ramybės laikotarpio. Iš jų išauga augalų lytinė karta – gametofitas. Esant heterosporoms, iš mikrosporų išauga vyriškas funkcijas atliekantys gametofitai, o iš makrosporų – moteriškas.

Kai kuriems augalams būdingi sporų telkiniai vadinami sorais (pavyzdžiui kelminiui paparčiui Dryoptris filix-mas). Taip pat daugeliui pušūnų būdingos sporinės varputės – strobilai.

Pataisūnų (Lycopodiophyta) sporos:

Pataisūnų sporos yra labai smulkios, tetraedriškos, gelsvos izosporos. Jos turi aiškiai akytą dangalą ir trispindulę vagelę, vadinama ketera. Pataisų sporos turi daug panaudojimo būdų: naudojamos odos pažeidimams gydyti, kūdikiams iššutinti, pirotechnikos gamyboje, pasižymi imuninės sistemos reguliacinėmis ir antihepatoksinėmis savybėmis.

Asiukliūnų (Equisetophyta) sporos:

Asiukliūnų sporos yra pilkšvai žalsvos spalvos, rutuliškos izosporos. Jos pasižymi keturiomis pailgomis elateromis, kurių galai yra išplatėję. Kai asiukliūnų sporos sudrėksta, elateros labai greitai susupa sporą į kokoną ir sporos atsiskiria viena nuo kitos. Kai oras sausas elateros lieka išsitiesusios ir taip užtikrina efektyvų sporų platinimą. Asiukliūnų sporos randamos anaptropinėse sporangėse, kurios yra sporangioforuose.

Šertviečių (Polypodiales) sporos:

Šertviečių sporos yra sporangėse, kurios susitelkia į sorus. Sorai randami prisitvirtinę abaksialinėje (apatinėje) lapo pusėje.

Sporų tetrados yra anksčiausias augalų egzistavimo įrodymas iš ankstyvojo Ordoviko periodo laikų.

Šaltiniai

2. Naujalis, Jonas Remigijus, Meškauskaitė, Edita, Juzėnas, Sigitas, and Meldžiukienė, Audronė. Botanikos Praktikos Darbai: Archegoniniai Ir žiediniai Augalai: Vadovėlis Aukštųjų Mokyklų Biomedicinos Mokslų Studijų Programų Studentams. Vilnius: Vilniaus Universiteto Leidykla, 2009.

3. The microfossil record of early land plants: advances in understanding of early terrestrialization, 1970–1984. (1985). Philosophical Transactions of the Royal Society of London. B, Biological Sciences, 309(1138), 167–195. https://doi.org/10.1098/rstb.1985.0077

4. Mickel, J. T. , Gifford, . Ernest M. , Wagner, . Warren H. , Walker, . Warren F. and Yatskievych, . George (2020, June 12). Fern. Encyclopedia Britannica. https://www.britannica.com/plant/fern

5. Jhilik Banerjee, Sunipa Biswas, Nithar Ranjan Madhu, Susanta Roy Karmakar, Surjyo Jyoti Biswas. A better understanding of pharmacological activities and uses of phytochemicals of Lycopodium clavatum: A review. J Pharmacogn Phytochem 2014;3(1):207-210.