XIII amžiaus 10-as dešimtmetis

XIII amžiaus dešimtasis dešimtmetis prasidėjo 1291 m. ir baigėsi 1300 m.

Įvykiai

Balandžio 22 d. – pastatyta Veliuonos (Junigedos) pilis – svarbiausias lietuvių kovų su kryžiuočiais forpostas. Jau statybos metu, kaip rašo Petras Dusburgietis „Prūsijos žemės kronikoje“, ją nesėkmingai bandė užimti kryžiuočiai.
Ldk tapo Traidenio sūnus (?), Butigeidžio brolis Pukuvėras-Butvydas (Ldk iki ~1295 m.). Jo valdymas pasižymėjo nuolatinėmis kovomis su Vokiečių ordinu.
Vienuolio Petro Dusburgiečio kronikoje „Chronicon terrae Prussiae“ Pukuvėras-Butvydas vadinamas «Lietuvos karaliumi» (lat. Rex Lethoviae), tais metais išsiuntusiam savo sūnaus Vytenio kariuomene į lenkų žemes.
Žemgaliams liovus priešintis Ordinui, daug jų persikėlė į Lietuvą.

Žiemą kryžiuočiai puolė Junigėdos pilį ir sudegino du papilius. Liepos mėn. pabaigoje vėl sudeginti papiliai.
Liepos 25 d. kryžiuočiai puolė Pieštvės pilį.
Kilo karas su Kujavijos Lenčicos kunig. Kazimieru II. Jame ypač pasižymėjo Vytenis.

Kategatas taip užšalo, kad žmonės iš Norvegijos į Jutlandiją ne tik pėsčiomis vaikščiojo, bet ir rogėmis važinėjo (Stretow. Chron. Jutlandie. – P. 148).
Lietuvos ir Žiemgalos karaliumi besititulavusis Vytenis su 800 vyčių daliniu įsiveržė į Mazoviją ir nužygiavo iki pat Lenčicos.
Birželio 4 d. kunig. Vytenio vadovaujami kariai užpuolė Lenčicos pilį (dab. Lodzės vaivad.) ir įsiveržę į vietos bažnyčią, kur slėpėsi pilies gyventojai, ėmė plėšikauti. Grobė viską, kas turėjo kokią nors vertę. Į nelaisvę paėmę dalį gyventojų, kitus išžudė, padegė bažnyčią ir su grobiu pasuko namų link. (Petras Dusburgietis)
Birželio 10 d. kunig. Vytenis mūšyje prie Trojanovo sumušė Lenčicos kunig. Kazimiero II kariuomenę. Žuvo pats kunigaikštis ir daug riterių. Tai buvo didžiausia lietuvių karinė pergalė Lenkijoje.
Ldk Butvydas (Pukuveras)] atkūrė gerus santykius su Mazovijos kunig. Boleslovu.
Ragainės komtūras sunaikino lietuvių šventovę Romainiuose prie Kauno, ir lietuvių gynyba ėmė svyruoti.
Kunig. Vytenis nuslopino žemaičių diduomenės, norėjusios sudaryti sąjungą su Vokiečių ordinu, sukilimą.

Pukuvėro-Butvydo sūnus Vytenis tapo Ldk (iki ~1316). Gediminas – LDK submonarchas ir Žemaičių kunigaikštis.
Ldk Vytenis surengė karinį žygį į Lenkiją.
Geriau pasirengę, prieš Ordiną sukyla notangai ir sembai. Sembų neapykanta daugiausia nukrypo į dvasininkus, bažnyčias ir krikščioniškas šventenybes. Bet nebuvo laiku susiderinta su lietuviais (Lohmeyer, p. 153).
Po paskutiniojo prūsų sukilimo, Prūsija tapo Teutonų kryžiuočių valstybe, nepriklausomu Kryžiaus žygių dariniu pačioje Europos širdyje.

Baltijos jūra užšalo nuo kranto iki kranto, o iš Olandijos į Švediją buvo rogėmis ledu važinėjama (Annales de Nor. Westphalii // Monumenta Cimbr. – T.I. – P.1392).
Ldk Vytenis puolė ir apiplėšė Mažosios Lenkijos Sandomiero ir Kujavijos žemes.
Vokiečių Ordino puolimų patyrė ir pietinės LDK žemės, Gardinas.
Rugsėjo 30 d. kilo konfliktas tarp Rygos miestiečių ir Livonijos ordino.
Ldk Vytenis žiemą įsiveržė į Livoniją. Rygiečiai ir Rygos arkivyskupas nusprendė užmegzti glaudesnius ryšius su Lietuva.

Rygoje prasidėjo vidinis karas tarp arkivyskupo, miestiečių pirkliu ir Livonijos ordino riteriu.

Kovo 30 d. Ldk Vytenis sudarė sąjungą prieš Livonijos ordiną su Rygos miestu bei arkivyskupu ir pasižadėjo, kad Lietuva priims krikštą. Jį gyvavo iki 1330 m. Sutarties pažadus Ldk Vytenis patvirtino pagoniška priesaika. Rygiečiai ir lietuviai sudavė keletą skaudžių smūgių Livonijos ordinui.
Viena pirmųjų konkreti karinė lietuvių pagalba rygiečius pasiekė balandžio 9 d., sudegindami Nojermiuleno (Adažių) pilį.
Gegužės 25 d. Vytenio kariuomenė ir rygiečiai sudegino pilį Karkuse (Karksį, pietų Estija).
Birželio 1 d. Rygiečiai ir lietuviai mūšyje ties Turaida nukovė Livonijos žemės magistrą Brunoną su 22 riteriais. Tada Rygos prieigose rygiečiai lietuviams pastatė pilį, kuri buvo vadinama Lietuvių pilimi.
Birželio 29 d. Jungtinė Prūsijos ir Livonijos kryžiuočių kariuomenė sumušė rygiečius ir lietuvius prie Adažių (Neuermühlen). Pasak kryžiuočių kronikininko Petro Dusburgiečio, pralaimėjusieji čia neteko 4000 karių. Rygiečiai buvo priversti sudaryti paliaubas su Ordinu.
Kryžiuočiai puolė Pieštvės pilį.
Per grobiamajį žygį 140 lietuvių plėšikų būrys užpuolė Štraisbergo miestelį ir išžudė visus vyrus ir kunigą, o moteris bei vaikus paėmė į nelaisvę. (Petras Dusburgietis)

Kovo 5 d. Pskovo kunig. Daumantas su pskoviečiais atkeršijo Livonijos kryžiuočiams už ankstesnį žygį ir sutriuškino juos prie Velikajos upės.
Gegužės 20 (25) d. mirė Pskovo kunig. Daumantas (g. ~1234 m. Širvintos). Su Žemaitijos kunig. Treniota nužudė karalių Mindaugą ir du jo sūnus. Buvo Nalšios kunigaikštis. Įsigalėjus Lietuvoje Mindaugo sūnui Vaišvilkui (Vaišelgai), pabėgo į Pskovą. 1266 m. buvo išrinktas Pskovo kunigaikščiu. Po mirties stačiatikių bažnyčios paskelbtas šventuoju Timofejumi.
Rygos arkivyskupas Johannes von Schwerin nusiuntė skundus popiežiui dėl Ordino skriaudų krikščioniams Livonijoje, kaltinimuose nurodė, kad broliai privertė lietuvių karalių Mindaugą atsimesti nuo krikščionybės.
Konstantinopolio sąrašuose nurodyta, kad buvo įkurta Lietuvos stačiatikių metropolija su rezidencija Naugarduke, vėliau Vilniuje ir Kijeve.

Mažojo ledynmečio pradžia, nuo kada šiltos vasaros retai pasitaikydavo Šiaurės Europoje. Su juo atėjo badmečiai.
Ldk Vytenis puolė ir apiplėšė Mažosios Lenkijos Dobrynės ir Kujavijos žemes.
Kijevo metropolitas persikėlė į Šiaurės rytų Rusią, ten visokeriopai palaikė Maskvą ir kenkė LDK interesams Rusios žemėse.
Geri santykiai su Ryga skatino prekybą, stiprino Lietuvos padėtį prie Dauguvos, kur prie LDK galutinai buvo prijungtas Polockas.
75 lietuviai plėšikai netikėtai įsiveržė į vieną Varmijos vyskupijos Glotavos valsčiaus kaimą, sudegino jį ir „išžudė ar pagrobė viską, ką ten rado gyvą“. (Petras Dusburgietis)
Vokiečių istoriko H. Boockmann (1934–1998 m.) duomenimis, Vokiečių ordino atėjimo į Prūsiją metais prūsų gyventojų sumažėjo nuo 170 tūkst. iki 90 tūkst. žmonių 1300 m.