Baltų prokalbė

Baltų prokalbė
Paplitimas	Rytų–Šiaurės Rytų Europa
Kilmė	Indoeuropiečių prokalbė > Baltų-slavų prokalbė?(hipotezė) >> Baltų prokalbė >>> Dukterinės kalbos – baltų

Baltų prokalbė (latv. baltu pirmvaloda)  arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. protobaltu valoda, agrīnā baltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos. Kadangi nėra jokių baltų prokalbės rašytinių šaltinių, ji atkuriama lyginamosios istorinės kalbotyros metodu, pasitelkiant paliudytų baltų ir kitų indoeuropiečių kalbų duomenis.

Baltų prokalbė kilo iš indoeuropiečių prokalbės, kai ši apie III tūkstantmetį pr. m. e. pradėjo skilti. Esama hipotezės, jog galėjusi būti bendra baltų ir slavų prokalbė. Baltų prokalbė buvo fleksinė kalba. Įprastinė žodžių tvarka sakinyje – SOV.

Baltų ir slavų kalbinės vienovės klausimas

Įvairių požiūrių į baltų ir slavų kalbinės vienovės laikotarpį schema

Ilgą laiką mokslininkai įvairiai svarsto, ar būta bendro baltų ir slavų kalbų laikotarpio, t. y. ar buvo bendra baltų–slavų prokalbė. Baltų kalbos yra senoviškesnės. Šios dvi kalbų šeimos turi daug panašumų visuose kalbos lygmenyse, todėl A. Schleicheris manė buvus vieną baltų-slavų prokalbę, vėliau skilusią į baltų ir slavų prokalbes. A. Meillet teigė priešingai: jis laikėsi nuomonės, kad baltų ir slavų kalbų panašumai susidarė dėl lygia greta vykusios kalbų raidos, o bendros baltų ir slavų prokalbės nebūta. Lenkų kalbininkas J. M. Rozwadowskis pasiūlė kalbų raidos schemą, pagal kurią po baltų–slavų kalbų vienovės (III tūkstantmetyje pr. m. e.) prasidėjo nepriklausomos raidos laikotarpis (II–I tūkstantmetyje pr. m. e.), o šį pakeitė naujo kalbų suartėjimo metas (nuo pirmųjų m. e. amžių iki šių dienų). J. Endzelynas teigė, kad baltų ir slavų kalbos, suskilus indoeuropiečių prokalbei, rutuliojosi nepriklausomai, o vėliau išgyveno suartėjimo laikotarpį. V. Zepas, V. Pisanis, V. Toporovas bei V. Ivanovas iškėlė prielaidą, kad slavų prokalbė yra kilusi iš baltų paribio dialektų ir ją būtų galima laikyti modernizuotu baltų prokalbės modeliu, o dauguma baltų ir rytų slavų kalbų žodyno bendrybių, baltarusių „akavimas”, rytų slavų pilnagarsystė (pleofonija), ilgiau išlikę sveiki trumpieji balsiai i, u bei tik šioje slavų kalbų grupėje dažnai vartojamos priesagos -ail-, -ul-, -uk- laikytina baltiškuoju palikimu.

Sąsajos su germanų kalbomis

Žymus bendro žodyno sluoksnis baltų kalbas sieja ne tik su slavais, bet ir su germanais − registruojama daugiau kaip 60 baltams ir germanams bendrų žodžių (skoliniai neįtraukiami). Dar daugiau žodyno bendrybių jungia visas tris kalbų šeimas − baltus, slavus ir germanus. Bendrasis žodynas aprėpia darbo procesų, įrankių ir žemdirbystės pavadinimus. Kad kontaktai siekia labai senus laikus, rodo išskirtinis morfologijos bendrumas − tik baltų, slavų ir germanų kalbos turi naudininko ir įnagininko linksnius su priebalsiu -m-: baltų prokalbės *u̯ilka-m-as, got. wulfa-m, slav. vlьko-m-ь 'vikams'. Visos kitos indoeuropiečių kalbos čia turi priebalsį -bh- / -b-, plg. skr. vṛkē-bh-yas 'vilkams', lot. nocti-b-us 'naktims'. Su germanais sieja ir skaitvardžių daryba, bendri visoms trims kalbų šeimoms tūkstančio, aukso, sidabro pavadinimai. Atsižvelgiant į visa tai, daroma prielaida, kad kažkada turėjusi būti baltų, slavų ir germanų kalbinė sąjunga, bet ne bendra prokalbė.

Atsiskyrimo chronologija

R. Schmalstiego apskaičiavimais, kaip kultūrinė ir tautinė bendruomenė baltai iškilo II tūkstantmetyje pr. m. e. A. Girdenis ir V. Mažiulis, taikydami glotochronologijos metodą, teigia baltų ir slavų prokalbes atsiskyrus iki IX a. pr. m. e., o apie V a. pr. m. e. baltų prokalbė turėjusi skilti į vakarų ir rytų baltų šakas. Pasitelkę S. Starastino „atbulinės tikslumo patikros“ (rekalibruojamąją) glotochronologiją, čekų mokslininkai V. Blažekas ir P. Novotna apskaičiavo, kad baltų ir slavų vienovė turėjusi iširti XV–XIV amžiuose pr. m. e., o prūsų protėvių kalba pradėjusi atsiskirti nuo baltų prokalbės maždaug X–VIII amžiuose pr. m. e. Apie Padnieprės baltų kalbą, išlikusią vandenvardžiuose (žr. Rytų galindai), trūksta duomenų, kad būtų galima ką nors pasakyti apie jos atsiskyrimą nuo kitų baltų šakų.

Protėvynė

Baltiškų hidronimų paplitimo arealas

  Plotas, kuriame gausu baltiškų hidronimų

  Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini

Baltiškų vandenvardžių (hidronimų) plotas driekiasi nuo Vyslos vakaruose iki Maskvos rytuose ir nuo Baltijos jūros šiaurėje iki Kijevo pietuose. Yra nuomonių, kad baltų teritorija tarp Vyslos ir Dauguvos seniausiaisiais laikais buvo apgyvendinta Baltijos finų genčių, kurias baltai čia asimiliavo.Vakaruose baltų prokalbės vartotojai gyveno greta germanų, pietuose – šalia slavų, o šiaurėje ir šiaurės rytuose ribojosi su finougrų gentimis. Anot V. Toporovo, 1000–800 metais pr. m. e. pragermanai išstūmė baltus iš žemių, plytėjusių į vakarus nuo Pasargės upės. Paskutiniais amžiais pr. m. e. baltų teritorija ėmė mažėti dėl gotų migracijos. VI m. e. a., Didžiojo tautų kraustymosi laikais, slavai pradėjo apgyvendinti baltų šiaurinius bei rytinius plotus (W. Smoczyńskio teigimu, iki slavų ekspansijos baltų ir slavų riba turėjusi eiti palei Pripetės upę). Nuo 1225 m. suintensyvėjo Teutonų ordino užkariavimai ir kolonizavimas Pabaltijyje, ir iki XVIII a. pradžios prūsai buvo asimiliuoti

Tšineco archeologinė kultūra

M. Gimbutienė teigė, kad baltų protėviai priklausė kovinių kirvių kultūros bendrijai, o vėlesnieji baltų prokalbės vartotojai atstovavo Tšineco archeologinei kultūrai. Pritardamas M. Gimbutienei, kad kovinių kirvių kultūros atstovai buvo prabaltai (taip pat ir praslavai, pragermanai ir prakeltai), J. P. Mallory‘is vis dėlto mano Tšineco kultūrą buvus praslavišką. Nustatyti, kur būta baltų protėvynės, padeda ir tai, kad baltų prokalbei atkuriami ąžuolo, obels, beržo, liepos, uosio, klevo ir guobos pavadinimai, tačiau prabaltai neturėję žodžių bukui, kukmedžiui ir gebenei pavadinti. Baltų prokalbėje turėti savi žodžiai voverei, kiaunei, stumbrui ir lokiui.

Kalbos bruožai

Fonetika ir fonologija

Balsiai

Baltų prokalbės balsiai, palyginti su būkle indoeuropiečių prokalbėje, buvo mažai pakitę: trumpieji *a ir *o sutapo į vieną *a, o redukuotas neaiškios kokybės indoeuropiečių balsis šva (*ɚ) taip pat buvo paverstas *a – kaip ir visose europinėse indoeuropiečių kalbose. Būta keturių trumpųjų ir penkių ilgųjų balsių:

Trumpieji balsiai Priešakinės eilės Užpakalinės eilės Viršutinio pakilimo i u Vidurinio pakilimo e Žemutinio pakilimo a

Ilgieji balsiai Priešakinės eilės Užpakalinės eilės Viršutinio pakilimo ī ū Vidurinio pakilimo ē ō Žemutinio pakilimo ā

Turėti keturi trumpieji ir šeši ilgieji dvibalsiai. Jų pakilimas ir eilė pagal pirmąjį dėmenį:

Trumpieji dvibalsiai Priešakinės eilės Užpakalinės eilės Viršutinio pakilimo Vidurinio pakilimo ei, eu Žemutinio pakilimo ai, au

Ilgieji dvibalsiai Priešakinės eilės Užpakalinės eilės Viršutinio pakilimo Vidurinio pakilimo ēi, ēu ōi, ōu Žemutinio pakilimo āi, āu

Balsiai *a, *e, *i, *u su pusbalsiais *r, *l, *m, *n baltų prokalbėje, kaip ir dabartinėse baltų kalbose, sudarydavo mišriuosius dvibalsius. Nežinia kaip kitose padėtyse, tačiau bent galūnėse būta mišriųjų dvibalsių ir su ilgaisiais balsiais. Ilgieji mišrieji dvibalsiai, kurių padėtis morfemose sunkiai nustatoma arba dėl jų buvimo abejojama, pateikiami skliausteliuose:

Mišrieji dvibalsiai

	-l	-r	-m	-n
a- (ā-)	al (āl)	ar (ār)	am (ām)	an, ān
e- (ē-)	el (ēl)	er (ēr)	em (ēm)	en, ēn
i- (ī-)	il (īl)	ir (īr)	im (īm)	in (īn)
u- (ū-)	ul (ūl)	ur (ūr)	um (ūm)	un (ūn)
(ō-)	(ōl)	(ōr)	(ōm)	ōn

Baltų prokalbėje buvo gerai išlaikyta bei išplėtota indoeuropiečių prokalbės balsių kaita, kurios pamatą sudarėvienas kitą keičiantys *e:*a (vietoj ide. *e: *o) ir *ē:*ō . Balsiai kaitaliojosi šaknyse ir morfemose Tokios kaitos tąsa dabartinėse baltų kalbose yra liet. veda – vadas, ėda – uodas (ė < *ē; uo < *ō), latv. ved 'veda' – vadīt 'vairuoti; vadovauti', ēd 'valgo' – ods (sk. uods) 'uodas' ir t. t. Minėtieji balsiai kaitaliodavosi ir eidami pirmaisiais grynųjų ir mišriųjų dvibalsių dėmenimis. Tokios kaitos atspindžiai mūsų dienomis yra liet. leisti − laida, kiautas (iau < *eu) − kaušas, kerpa − karpyti, kirpti (ir — silpnasis laipsnis), latv. kliegt (ie < *ei) 'klykti' − klaigāt 'klykčioti' ir t. t. Ilgųjų grynųjų ir mišriųjų dvibalsių, tad ir balsių kaitos juose, dabartinės baltų kalbos neišlaikė – esama atspindžių tik neskiemeninėje (heterosilabinėje) padėtyje: sėsti – suolas (< *sō-las; *ōl neskiemeninis, skiemens nesudaro ), gerti − gėrė (< *gē-rē; *ēr neskimeninis) ir t. t.

Priebalsiai

Priebalsiai baltų prokalbėje patyrė didesnių pokyčių nei balsiai, palyginti su pirmykšte būkle indoeuropiečių prokalbėje. Indoeuropiečių prokalbės aspiruotieji ir lūpų gomuriniai priebalsiai (*bʰ, *pʰ, *dʰ, *tʰ, *gʰ, *g^u̯, *g^u̯ʰ, *kʰ, *k^u̯, *k^u̯ʰ) baltų prokalbėje, kaip ir kai kuriose kitose indoeuropiečių kalbose, sutapo su paprastaisiais priebalsiais (*b, *p, *d, *t, *g, *k). Baltų prokalbė – sateminė, indoeuropiečių prokalbės minkštieji priebalsiai *ḱ ir *ǵ baltų prokalbėje atitinkamai virto *š ir *ž Baltų prokalbėje tikriausiai dar nebūta priebalsių minkštinimo (palatalizacijos), nebent priebalsiai *k, *g vėlesniu laikotarpiu galėję turėti minkštąsias poras *ḱ, *ǵ. Neaišku, ar indoeuropiečių prokalbėje trumpieji skiemens nesudarantys pusbalsiai *ṷ, *i̯ (indoeuropeistų jie dar žymimi *w, *y) visada buvo išlaikomi, ar kartais tariami kaip v, j. Pusbalsiai *ṷ, *i̯ siejosi su balsiais *u, *i: minėtieji pusbalsiai būdavo tariami prieš balsius ir sklandžiuosius pusbalsius arba tarp jų, o balsiai *u, *i − tarp priebalsių. Toliau bus pateikiami tik *ṷ, *i̯.

Priebalsiai

	Abilūpiniai	Dantiniai	Alveoliniai	Palataliniai	Liežuvio užpakaliniai
Sprogstamieji	p b	t d			k g
Nosiniai	m	n
Virpamieji			r
Pučiamieji		s (z)	ʃ ʒ
Pusbalsiai	ṷ			i̯
Šoniniai			l

Indoeuropiečių prokalbėje pusbalsiai *ṛ, *ḷ, *ṃ, *ṇ, vartoti kaip balsiai ir galėję sudaryti skiemenį, baltų prokalbėje virto mišriaisiais dvibalsiais *ir, *il, *im, *in (rečiau – *ur, *ul, *um, *un).

Specifinė baltų prokalbės ypatybė − pusbalsio *i̯ tarp priebalsio ir priešakinio balsio išnykimas (*žemi̯ē > *žemē 'žemė'). Junginiai priebalsis + *i̯ prieš užpakalinės eilės balsius buvo išlaikomi sveiki.

Kitas svarbus prabaltų kalbos bruožas − išlaikytas sveikas *m prieš liežuvio priešakinius (dantinius) priebalsius *t, *d, *s: *šimtan 'šimtas', *kimdai 'pirštinės' (plg. latv. cimdi), *tamsā 'tamsa'. Daugelis kitų indoeuropiečių šioje pozicijoje ide. *m yra pavertę n (plg. lot. centum 'šimtas'). Tačiau žodžio gale ide. *m ir *ṃ baltų prokalbėje buvo virtę *n.

Duslieji priebalsiai morfemų sandūroje prieš skardžiuosius, matyt, skardėdavo, skardieji prieš dusliuosius − duslėdavo, todėl z tebuvo s variantas prieš skardųjį priebalsį.

Geminatos *tt ir *dt virto *st: *mettei 'mesti', *ṷedtei 'vesti' > *mestei, *ṷestei.

Priebalsis *s po *k, *g, *r (kartais ir po *i, *u) virto *š.

Kirtis ir priegaidė

Baltų prokalbėje buvo gerai išlaikyta indoeuropiečių prokalbės kirčiavimo sistema − kirtis buvęs laisvas. Rekonstruojamos dvi kirčiuotės: šakninė (kirtis šaknyje arba kamiene) ir galūninė (kirtis galūnėje). Tačiau kartais vietoj šakninės ir galūninės kirčiuočių atkuriamos pastovioji ir kilnojamoji, kurios kirtis tam tikrais atvejais iš galūnės atsikeldavo į šaknį ar kamieną. Iš šakninio (baritoninio) kirčiavimo kilo lietuvių kalbos dviskiemenių vardažodžių I ir II kirčiuotės, iš galūninio (oksitoninio) kirčiavimo − dviskiemenių vardažodžių III ir IV kirčiuotės.

Nesutariama, ar priegaidžių (kirčio intonacijų) būta jau indoeuropiečių prokalbėje, tačiau prabaltai turėjo dvi priegaides − akūtą (´) ir cirkumfleksą (^ ; liet. k. žymima ~). Akūtas baltų prokalbėje buvo kylančioji priegaidė, o cirkumfleksas − krentančioji. Dabartinėje lietuvių kalboje yra priešingai: akūtas tariamas krentančia priegaide, o cirkumfleksas − kylančiąja.

Morfologija

Daiktavardis

Baltų prokalbės daiktavardis (ir kiti vardažodžiai) pasižymėjo archajiškumu: galūnės nebuvo trumpinamos, jos artimos ide. galūnėms. Daiktavardis baltų prokalbėje, kaip ir indoeuropiečių, turėjo šias kategorijas: giminės (vyriškosios, moteriškosios ir bevardės), skaičiaus (vienaskaitos, dviskaitos ir daugiskaitos) ir linksnio. Linksnių būta 7-ių: vardininko, kilmininko, naudininko, galininko, įnagininko, vietininko ir šauksmininko. Dviskaitoje ir daugiskaitoje šauksmininkas nuo ide. laikų sutapo su vardininku. Palyginti su indoeuropiečių prokalbe, baltų prokalbė neteko tiktai abliatyvo, kuris jau ide. buvo neraiškus: atskirą jo formą turėjo tik o kamieno vardažodžių vienaskaita, bet dviskaitoje o kamieno abliatyvas sutapo su naudininku−įnagininku, daugiskaitoje − su naudininku. Kitų paradigmų vardažodžių vienaskaitos abliatyvas buvo sutapęs su kilmininku, o kituose skaičiuose sutapimo būta tokio paties, kaip ir o kamieno vardažodžių.

Bevardę daiktavardžių giminę išsaugojo tik prūsų kalba, o lietuvių ir latvių kalbose ji išnyko. Vis dėlto lietuvių kalboje išliko kitų linksniuojamųjų žodžių − būdvardžių, dalyvių, įvardžių ir skaitvardžių − bevardės giminės liktinių formų. Bevardės giminės dviskaitos vard.−gal.−šauksm. rekonstruoti paprastai trūksta duomenų. Atkuriant bevardės giminės formas, ypač svarbūs prabaltų skoliniai Baltijos finams; apie bevardės giminės daugiskaitą šį tą galima spręsti ir iš lietuvių kalbos sudurtinių skaitvardžių '11 − 19', o atskirais atvejais tam pagelbsti ir artimiausiųjų prabaltams − praslavų ir pragermanų − kalbų duomenys. Bevardės giminės daiktavardžiai nuo kitų to paties linksniavimo tipų vyriškosios ar moteriškosios giminės daiktavardžių nuo seno skyrėsi tik vardininko−galininko−šauksmininko linksniais.

Baltų prokalbė buvo išlaikiusi iš indoeuropiečių prokalbės paveldėtą kuopinį skaičių − vadinamąjį kolektyvą, kuris buvo reiškiamas bevardės giminės daugiskaita. Kuopinis skaičius reiškė ne daugybę pavienių daiktų, bet jų grupę, visumą − panašiai kaip lietuvių kalboje kalnas ir kalnynas, žmogus ir žmonija. Ilgainiui kolektyvas, kaip perteklinis skaičius greta daugiskaitos, baltų kalbose ėmė nykti.

Daiktavardžių kamiengalis galėjo baigtis balsiu − tema. Tai − tematinių (balsinių) kamienų daiktavardžiai. Pagal kamiengalio balsį baltų prokalbėje išskiriami o, ā, ē, i, u kamienai. Jei po šaknies baltų prokalbėje daiktavardžiai turėdavo ne teminį balsį, o tam tikras priebalsiu besibaigiančias priesagas, šie daiktavardžiai skirstomi pagal jas ir priklauso priebalsiniams priesaginiams kamienams. Galima rekonstruoti ir vadinamuosius priebalsinius šakninius kamienus, neturėjusius po šaknies nei teminio balsio, nei priesagos. Pastaroji rekonstrukcija gana rizikinga, nes šis linksniavimo tipas baltų kalbose labai nunykęs. Priebalsinis priesaginis ir priebalsinis šakninis linksniavimo tipai vadinami atematiniais.

Nežinia, ar baltų prokalbėje buvo išlikę ū, ī, besibaigiantys dvibalsiais ir heteroklitiniai (linksniuose turėję priesagų r bei n kaitą) kamienai − tam nepakanka duomenų, pėdsakų esama tik žodžių daryboje.

Ē kamieno daiktavardžiai − tikriausiai pačioje baltų prokalbėje susiformavęs linksniavimo tipas, todėl toliau pateikiamuose pavyzdžiuose greta ē kamieno praindoeuropietiškos (ide.) galūnės nenurodomos. Linksniuota kaip ā kamieno daiktavardžiai, tik galūnėse vietoj balsio ā turimas ē, o daugiskaitos kilmininkas rodo anksčiau po šaknies visur buvus i̯.

1 lentelė. Tematinių (balsinių) kamienų linksniavimas

		*-o-1				*-ā-2			*-ē-
		Vyr. g. 'dievas'	Bev. g.'namas, būstas'	Baltų prok. galūnė	Ide. galūnė	Mot. g.'ranka'	Baltų prok. galūnė	Ide. galūnė	Mot. g. 'žemė'	Baltų prok. galūnė
Vienaskaita	V.	*deiṷas	*butan / *buta	*-as; bev. g. *-an,*-a3	*-os; bev. g. *-om,*-o?	*rankā	*-ā	*-ā	*žemē	*-ē
	K.	*deiṷas(a) / *deiṷā	*butas(a) / *butā	*-as(a),*-ā4	*-os(i̯)o,*-ōd?	*rankās	*-ās	*-ās	*žemēs	*-ēs
	N.	*deiṷōi	*butōi	*-ōi	*-ōi	*rankāi	*-āi	*-āi	*žemēi	*-ēi
	G.	*deiṷan	*butan / *buta	*-an; bev. g. *-an,*-a	*-om; bev. g. *-om,*-o?	*rankān	*-ān	*-ām	*žemēn	*-ēn
	Įn.	*deiṷō	*butō	*-ō	*-ō	*rankān	*-ān5	*-ā	*žemēn	*-ēn5
	Vt.	*deiṷei	*butei	*-ei	*-ei	*rankāi	*-āi	*-āi	*žemēi	*ēi
	Š.	*deiṷe!	*butan! / buta!	*-e; bev. g. *-an, *-a	*-e; bev. g. *-om,*-o?	*ranka!	*-a	*-a	*žeme!	*-e
Dviskaita	V. – G. – Š.	*deiṷō	*butai ?	*-ō; bev. g. *-ai?	*-ō; bev. g. *-oi	*rankei / rankai?	*-ei, *-ai?	*-āi, *-ai?	*žemei	*-ei
	N. – Įn.	*deiṷamā	butamā	*-amā	*-omō?	*rankāmā	*-āmā	*-āmō?	*žemēmā	*-ēmā
	K. – Vt.	*deiṷau(s)	*butau(s)	*-au(s)	Samplaika iš dvs. Vt. *-ou ir dvs. K. *-ōs?	?	?	?	?	?
Daugiskaita	V.	*deiṷai	*butā	*-ai;6 bev. g.*-ā	*-oi; bev. g. *-ā < *-ah₂	*rankās	*-ās	*-ās	*žemēs	*-ēs
	K.	*deiṷōn	*butōn	*-ōn	*-ōm	*rankōn	*-ōn	*-ōm	*žemi̯ōn	*-i̯ōn
	N.	*deiṷamas	*butamas	*-amas	*-omos	*rankāmas	*-āmas	*-āmos	*žemēmas	*-ēmas
	G.	*deiṷōns	*butā	*-ōns; bev. g. *-ā	*-ōns; bev. g. *-ā < *-ah₂	*rankāns	*-āns	*-āns	*žemēns	*-ēns
	Įn.	*deiṷais	*butais	*-ais	*-ōis?	*rankāmīs	*-āmīs7	*-āmis	*žemēmīs	*-ēmīs7
	Vt.	*deiṷeisu	*buteisu	*-eisu	*-oisu	*rankāsu	*-āsu	*-āsu	*žemēsu	*-ēsu

Pastabos 1 lentelei:

• ^{1, 2} Šalia o kamieno prabaltai turėjo variantus su (i)i̯ prieš ide. kamiengalį o, taigi i̯o , ii̯o kamienus: *dagii̯as 'dagys', *sveti̯as 'svečias'. Tokių daiktavardžių linksnių galūnės niekuo nesiskyrė nuo grynojo o kamieno galūnių. Taip pat ir greta ā kamieno būta variantų i̯ā ir su ī (šis iš *i̯ɚ) vienaskaitos vardininke: *valdi̯ā 'valdžia', *martī (vns. kilm. *marti̯ās) 'marti'. Šie daiktavardžiai irgi linksniuoti taip pat, kaip atitinkami grynojo ā kamieno daiktavardžiai.

• ³ Dėl o kamieno bevardės giminės vns. vard.−gal.−šauksm. galūnės *-a nesutariama: vieni kalbininkai ją laiko archajiška, esą tai grynas kamienas − kaip ir kituose linksniavimo tipuose, tačiau kiti šią galūnę mano esant įsivestą iš įvardžių.

• ⁴ Vns. kilm. o kamieno galūnė *-as(a) rekonstruojama prūsų kalbos duomenimis. Ji atitinka ide. vns. kilm. galūnę *-os(i̯)o, kuri, manoma, buvo įsivesta iš įvardžių. Vns. kilm. galūnė *-ā, būdinga rytiniam baltų arealui, kilusi iš ide. abliatyvo galūnės *-ōd.

• ⁵ ā ir ē kamienų vns. įnagininke nosinis priebalsis *-n yra antrinis − senovėje šio linksniavimo tipo įnagininku ėjo grynas kamienas.

• ⁶ Dgs. vardininke o kamieno galūnė *-ai gauta iš įvardžių. Kitų kalbų duomenys rodo buvus ide. galūnę *-ōs.

• ⁷ ā kamieno dgs. įnag. galūnėje *-āmīs, kaip ir visų kitų kamienų dgs. įnag. galūnėse su *-(V)mīs, rekonstruojamas ilgasis *ī dėl šiaurės žemaičių, kurie iš senojo ilgojo *ī kilusio i neplatina. Ilgąjį *ī verčia rekonstruoti ir slavų kalbų duomenys, tačiau visos kitos indoeuropiečių kalbos rodo čia buvus trumpąjį balsį *i.

1 lentelė (tęsinys). Tematinių (balsinių) kamienų linksniavimas

		*-i-					*-u-
		Vyr. g. 'anglis'	Mot. g.'avis'	Bev. g.'jūra, 'marios'	Baltų prok. galūnė	Ide. galūnė	Vyr. g.'sūnus'	Mot. g. 'girna'	Bev. g. 'medus'	Baltų prok. galūnė	Ide. galūnė
Vienaskaita	V.	*anglis	*au̯is	*mari1	*-is; bev. g. *-i	*-is; bev. g. *-i	*sūnus	*girnus2	*medu	*-us; bev. g.*-u	*-us; bev. g.*-u
	K.	*angleis	*au̯eis	*mareis	*-eis	*-eis	*sūnaus	*girnaus	*medaus	*-aus	*-ous
	N.	*anglei	*au̯ei	*marei	*-ei	*-ei̯ei?	*sūnōi / *sūnau̯ei	*girnōi / *girnau̯ei	*medōi / medau̯ei	*-ōi, *-au̯ei3	*-ōi, *-ou̯ei
	G.	*anglin	*au̯in	*mari	*-in; bev. g.*-i	*-im; bev. g *-i	*sūnun	*girnun	*medu	*-un; bev. g. *-u	*-um; bev. g. *-u
	Įn.	*anglimi	*au̯imi	*marimi	*-imi	*-imi	*sūnumi	*girnumi	*medumi	*-umi	*-umi
	Vt.	*anglēi	*au̯ēi	*marēi	*-ēi	*-ēi	*sūnōu	*girnōu	*medōu	*-ōu	*-ōu
	Š.	*anglei!	*au̯ei!	*mari!	*-ei; bev. g. *-i	*ei; bev. g. *-i	*sūnau!	*girnau!	*medu!	*-au; bev. g. *-u	*-ou; bev. g. *-u
Dviskaita	V. – G. – Š.	*anglī	*au̯ī	?	vyr. g. – mot. g *-ī	vyr. g. – mot. g *-ī	*sūnū	*girnū	?	vyr. g.- mot. g. *-ū	vyr. g.- mot. g. *-ū
	N. – Įn.	*anglimā	*au̯imā	*marimā	*-imā	*-imō?	*sūnumā	*girnumā	*medumā	*-umā	*-umō?
	K. – Vt.	?	?	?	?	?	?	?	?	?	?
Daugiskaita	V.	*angleis / *anglii̯es	*au̯eis / *au̯ii̯es	*marī	*-eis, *-ii̯es 4; bev. g. *-ī	*-ei̯es; bev. g. *-ī < *-ih₂	*sūnaus / sūnaṷes	*girnaus / girnaṷes	*medū	*-aus, *-aṷes 5'; bev g. *-ū	*-oṷes; bev. g. *-ū < *-uh₂
	K.	*angli̯ōn	*au̯i̯ōn	*mari̯ōn	*-i̯ōn	*-i̯ōm	*sūnṷōn	*girnṷōn	*medṷōn	*-ṷōn	*-ṷōm
	N.	*anglimas	*au̯imas	*marimas	*-imas	*-imos	*sūnumas	*girnumas	*medumas	*-umas	*-umos
	G.	*anglins	*au̯ins	*marī	*-ins; bev. g. *-ī	*-ins; bev. g. *-ī <*-ih₂	*sūnuns	*girnuns	*medū	*-uns; bev. g. *-ū	*-uns; bev, g. *-ū <*-uh₂
	Įn.	*anglimīs	*au̯imīs	*marimīs	*-imīs	*-imis	*sūnumīs	*girnumīs	*medumīs	*-umīs	*-umis
	Vt.	*anglisu	*au̯isu	*marisu	*-isu	*-isu	*sūnusu	*girnusu	*medusu	*-usu	*-usu

Pastabos 1 lentelė tęsiniui:

• ^{1, 2} *Mari 'marios' priskyrimas bevardei giminei gana sąlygiškas, baltų kalbose nėra išlikę aiškių i kamieno bevardės giminės pavyzdžių. Rekonstruoti bevardę šio daiktavardžio giminę leidžia seniausi kitų indoeuropiečių kalbų duomenys. U kamieno daiktavardis *girnus 'girna' priskiriamas moteriškajai giminei dėl latvių kalbos dzirnus (mot. g.), tačiau senovėje šis daiktavardis galėjęs priklausyti baltų kalbose išnykusiam ū kamienui.

• ³ u kamieno vns. naudininko galūnė *-ōi perimta iš o kamieno daiktavardžių. Senoji u kamieno vns. naudininko galūnė *-au̯ei rekonstruojama pagal slavų kalbų duomenis, kuriuos paremia ir sanskritas.

• ^{4, 5} i kamieno dgs. vardininko galūnės su *-eis (>-ies), u kamieno su -aus aptinkamos lietuvių k. tarmėse. Vienų kalbininkų jos laikoma archaizmu, tiesioginiu ide. dgs. vard. galūnių *-ei̯es, *-ou̯es tęsiniu, kiti mano jas esant naujai įsivestas pagal kitų linksniavimo tipų analogiją (plg. vns. kilm. *šakās – dgs. vard. *šakās). Dgs. vardininkai su *-ii̯es, *-au̯es atkuriami remiantis sanskritu ir slavų kalbomis.

2 lentelė. Atematinių (priebalsinių priesaginių, priebalsinių šakninių) kamienų linksniavimas

		*-r-				*-n-				*-C-ø
		Vyr. g. 'brolis'	Mot. g.'duktė'	Baltų prok. galūnė	Ide. galūnė	Vyr. g.'akmuo'	Bev. g. 'sėkla'	Baltų prok. galūnė	Ide. galūnė	Mot. g.'žąsis'	Baltų prok. galūnė	Ide. galūnė
Vienaskaita	V.	*brātē	*duktē	*-tē-ø1	*-tēr-ø	*akmō	*sēmen	*-mō-ø;2 bev, g. *-men-ø	*-mōn-ø; bev, g. *-mn̥-ø	*žans	*-ø	*-ø
	K.	*brāteres	*dukteres	*-ter-es	*-tr-es?3	*akmenes	*sēmenes	*-men-es	*-m̥n-es?	*žanses	*-es	*-es
	N.	*brāterei	*dukterei	*-ter-ei	*-ter-ei?	*akmenei	*sēmenei	*-men-ei	*-men-ei?	*žansei	*-ei	*-ei
	G.	*brāterin	*dukterin	*-ter-in	*-ter-ṃ	*akmenin	*sēmen	*-men-in; bev. g. *-men-ø	*-men-m̥; bev. g. *-mn̥-ø	*žansin	*-in	*-ṃ
	Įn.	*brātermi	*duktermi	*-ter-mi	*-ter-mi	*akmenmi	*sēmenmi	*-men-mi	*-men-mi	*žansmi	*-mi	*-mi
	Vt.	*brāteri	*dukteri	*-ter--i	*-ter-i	*akmeni	*sēmeni	*-men-i	*-men-i	*žansi	*-i	*-i
	Š.	*brāter!	*dukter!	*-ter-ø	*-ter-ø	*akmen!	*sēmen!	*-men-ø	*-men-ø	*žans!	*-ø	*-ø
Dviskaita	V. – G. – Š.	*brātere	*duktere	*-ter-e	*-ter-e?	*akmene	?	*-men-e; bev. g.?	*-men-e?; bev. g. ?	*žanse	*-e	*-e?
	N. – Įn.	*brātermā	*duktermā	*-ter-mā	*-ter-mō?	*akmenmā	*sēmenmā	*-men-mā	*-men-mō?	*žansmā	*-mā	*-mō?
	K. – Vt.	?	?	?	?	?	?	?	?	?	?	?
Daugiskaita	V.	*brāteres	*dukteres	*-ter-es	*-ter-es	*akmenes	*sēmenā?	*-men-es; bev. g.*-men-ā?3	*-men-es; bev. g.*-ā iš *-o- kam. bev. g. dgs. V. – G.	*žanses	*-es	*-es
	K.	*brāterōn	*dukterōn	*-ter-ōn	*-tr-ōm	*akmenōn	*sēmenōn	*-men-ōn	*-mn̥-ōm	*žansōn	*-ōn	*-ōm
	N.	*brātermas	*duktermas	*-ter-mas	*-ter-mos	*akmenmas	*sēmenmas	*-men-mas	*men-mos	*žansmas	*-mas	*-mos
	G.	*brāterins	*dukterins	*-ter-ins	*-tr-n̥s	*akmenins	*sēmenā	*-men-ins; bev. g. *-men-ā?	*-men-n̥s; bev. g.*-ā iš *-o- kam. bev. g. dgs. V.– G.	*žansins	*-ins	*-n̥s
	Įn.	*brātermīs	*duktermīs	*-ter-mīs	*-ter-mis	*akmenmīs	*sēmenmīs	*-men-mīs	*-men-mis	*žamsmīs	*-mīs	*-mis
	Vt.	*brātersu	*duktersu	*-ter-su	*-tr̥-su	*akmensu	*sēmensu	*-men-su	*-mn̥-su	*žan(s)su	*-su	*-su

Pastabos 2 lentelei:

• ^{1, 2} Nukritęs priesagos priebalsis prieš pailgintojo laipsnio balsį vns. vardininke (*-mōn >*-mō, *-tēr > *-tē) − viena iš baltų kalbų ypatybių.

• ³ Nežinia, ar baltų prokalbėje priebalsiniai vardažodžiai atskiruose linksniuose buvo išlaikę silpnojo ar nykstamojo (nulinio) laipsnio balsių kaitą su normaliuoju balsio laipsniu, pvz.: *dukterin (normalusis laipsnis) 'dukterį' ir *duktires (silpnasis laipsnis) 'dukters' , arba *dukterin (normalusis laipsnis) 'dukterį' ir *duktres (nykstamasis (nulinis) laipsnis) 'dukters'. Tokia kaita baltų kalbose apnykusi. Pavyzdžiuose daiktavardžiai pateikiami tik su normaliuoju kaitos laipsniu.

• ⁴ Priebalsinio kamieno bevardės giminės daugiskaitą su galūne *-ā iš o kamieno bev. g. daugiskaitos verčia rekonstruoti artimiausiųjų − slavų ir germanų − kalbų duomenys. Matyt, tai sąlygojo priebalsinių kamienų bevardės g. priesagose ir šaknyse panaikinta balsių laipsnio kaita, kuri skyrė vienaskaitos vardininką-galininką-šauksmininką nuo atitinkamų daugiskaitos linksnių. Palyginimui indoeuropiečių prokalbės priebalsinio n kamieno bev. g. vienaskaita ir daugiskaita: vns. vard.-gal.-šauksm. *h₁nómn̥ (<*h₁néh₃mn̥) 'vardas' – dgs. vard.-gal. *h₁némō(n) (<*h₁néh₃mō(n) <*h₁néh₃monh₂) 'vardai'. Tad priebalsinių kamienų bevardės giminės vienaskaita ir daugiskaita, išnykus minėtai balsių kaitai, turėjo sutapti ir netekti anksčiau buvusios skaičiaus skirties. Tai rodo ir lietuvių k. priebalsiniai veikiamosios rūšies bev. g. (> vyr. g.) dalyviai: vns. suką (<*sukan(t)) – dgs. suką (<*sukan(t)).

2 lentelė (tęsinys). Atematinių (priebalsinių priesaginių, priebalsinių šakninių) kamienų linksniavimas

		*-l-			*-s-			*-C-s
		Mot. g.'obelis'	Baltų prok. galūnė	Ide. galūnė	Bev. g.'debesis'	Baltų prok. galūnė	Ide. galūnė	Vyr. g.'šeimininkas'	Baltų prok. galūnė	Ide. galūnė
Vienaskaita	V.	*ābō(l)	*-ō-ø	*-ōl-ø	*nebas]	*-as-ø	*-os-ø	*ṷaišpats	*-s	*-s
	K.	*ābeles	*-el-es	*-l-es	*nebeses	*-es-es	*-es-es	*ṷaišpates	*-es	*-es
	N.	*ābelei	*-el-ei	*-el-ei	*nebesei	*-es-ei	*-es-ei	*ṷaišpatei	*-ei	*-ei
	G.	*ābelin	*-el-in	*-el-ṃ	*nebas	*-as-ø	*-os-ø	*ṷaišpatin	*-in	*-ṃ
	Įn.	*ābelmi	*-el-mi	*-el-mi	*nebesmi	*-es-mi	*-es-mi	*ṷaišpatmi	*-mi	*-mi
	Vt.	*ābeli	*-el-i	*-el-i	*nebesi	*-es-i	*-es-i	*ṷaišpati	*-i	*-i
	Š.	*ābō(l)!	*-ō(l)-ø	*-ōl-ø	*nebas!	*-as-ø	*-os-ø	*ṷaišpat!	*-ø	*-ø
Dviskaita	V. – G. – Š.	*ābele	*-el-e	*-el-e	?	?	?	*ṷaišpate	*-e	*-e?
	N. – Įn.	*ābelmā	*-el-mā	*-el-mā	*nebesmā	*-es-mā	*-es-mō?	*ṷaišpatmā	*-mā	*-mō?
	K. – Vt.	?	?	?	?	?	?	?	?	?
Daugiskaita	V.	*ābeles	*-el-es	*-el-es	*nebesā?	*-es-ā? 1	bev. g.*-ā iš *-o- kam. bev. g. dgs. V. – G.	*ṷaišpates	*-es	*-es
	K.	*ābelōn	*-el-ōn	*-(e)l-ōm	*nebesōn	*-es-ōn	*-es-ōm	*ṷaišpatōn	*-ōn	*-ōm
	N.	*ābelmas	*-el-mas	*-el-mos	*nebesmas	*-es-mas	*-es-mas	*ṷaišpatmas	*-mas	*-mos
	G.	*ābelins	*-el-ins	*-el-n̥s	*nebesā?	*-es-ā	bev. g.*-ā iš *-o- kam. bev. g. dgs. V. – G.	*ṷaišpatins	*-ins	*-n̥s
	Įn.	*ābelmīs	*-el-mīs	*-el-mis	*nebesmīs	*-es-mīs	*-es-mis	*ṷaišpatmīs	*-mīs	*-mis
	Vt.	*ābelsu	*-el-su	*-ḷ-su	*nebe(s)su	*-es-su	*-es-su	*ṷaišpatsu	*-su	*-su

Pastabos 2 lentelės tęsiniui:

• ¹ Žr. Pastabos 2 lentelei ⁴

Būdvardis

Skirtingai nei daiktavardis, būdvardis buvo kaitomas gimine (vyriškąja, moteriškąja ir bevarde), kuri buvo derinama prie atitinkamos daiktavardžio giminės. Būdvardžiai turėjo tris laipsnius: nelyginamąjį, aukštesnįjį ir aukščiausiąjį. Skaičiumi buvo derinami su daiktavardžiais, tad turėjo vienaskaitą, dviskaitą ir daugiskaitą. Šauksmininkas paprastai sutapdavo su vardininku. Kitais atžvilgiais linksniavimas niekuo nesiskyrė nuo daiktavardžių, todėl baltų ir indoeuropiečių prokalbių galūnes žr. prie atitinkamų daiktavardžio kamienų.

Greta o kamieno vyriškosios ir bevardės giminių, moteriškosios giminės formos būdavo sudaromos su ā kamienu, greta u kamieno − moteriškoji giminė su i̯ā kamienu (vns. vardininke ī), o šalia i kamieno vyriškosios ir bevardės giminių būdvardžių moteriškoji giminė gaudavo, matyt, i̯ā arba ē kamieną. Pastaroji moteriškosios giminės rekonstrukcija susiduria su sunkumais, nes i kamieno būdvardžiai dabartinėse baltų kalbose prastai išsaugoti. Greta i kamieno vyr. ir bev. giminių moteriškosios giminės formas su ē kamienu būtų galima grįsti lietuvių kalbos tarmėse ir senuosiuose raštuose aptinkamais aukštesniojo laipsnio i kamieno būdvardžiais, mat greta jų moteriškoji giminė turi ē kamieno paradigmą. Taip pat ir nelyginamojo laipsnio i kamieno vyr. g. būdvardžiai, kurių paradigma labai sumišusi su ii̯o kamienu, turi ē kamieno moteriškosios giminės formas, tačiau visiško aiškumo dėl turėtųjų baltų prokalbėje nėra

Kaip ir atitinkamose daiktavardžių paradigmose, greta o kamieno buvo i̯o (mot. g. ɪ̯ā) ir ii̯o (mot. g ē) variantų. Įvardis *is (bev. g.*i, mot. g. *ī) baltų prokalbėje dar buvo ne suaugęs su būdvardžiu, o sudarė dviejų žodžių − būdvardžio ir įvardžio − konstrukciją. Įvardžiuotiniai būdvardžiai, turimi dabartinėse baltų kalbose (kaip liet. baltas, balta − baltasis, baltoji), susidarė vėliau, prokalbei skylant.

Aukštesniojo laipsnio formoms sudaryti baltų prokalbėje buvo vartojama iš indoeuropiečių prokalbės paveldėta priesaga *-(i̯)es (ir su silpnuoju balsio laipsniu *-is): *labesis,-esi 'geresnis, geriau', *platesis, -esi 'platesnis, plačiau', *aru̯esis, -esi 'tinkamesnis, tinkamiau' − linksniuota pagal i kamieno paradigmą (žr. aukščiau). Aukštesniojo laipsnio moteriškajai giminei, kaip leistų spręsti lietuvių kalbos duomenys, būtų galima rekonstruoti ē kamieno galūnes (*labesē).

Be senesnės aukščiausiojo laipsnio priesagos *-isto, ide. kaip antrinė buvo vartojama ir priesaga *-mo. Jos reliktų randamas prūsų kalboje (auctimien 'aukščiausią'; vns. vard. *aug(s)timas 'aukščiausias'). Tokiu atveju būdvardžio aukščiausiojo laipsnio formos baltų prokalbėje turėjo būti *labimas, -ima (bev. g), -imā (mot. g.) 'geriausias, -ia, -ia' ir t. t., kur vyriškosios ir bevardės giminės būdvardžiai linksniuojami pagal o kamieną, o moteriškosios − pagal ā.

Būdvardžių *labas 'geras', *platus 'platus', *aru̯is 'tinkamas; ne bet koks' linksniavimas

		*-o-, *-ā-			*-u-, *-i̯ā-			*-i-, *-ē-
		Vyr. g.	Bev. g	Mot. g.	Vyr. g.	Bev. g	Mot. g.	Vyr. g.	Bev. g	Mot. g.
Vienaskaita	V.−Š.	*labas	*laban / *laba	*labā	*platus	*platu	*platī	*aru̯is	*aru̯i	*aru̯ē
	K.	*labas(a) / *labā		*labās	*plataus		*plati̯ās	*aru̯eis		*aru̯ēs
	N.	*labōi		*labāi	*platōi / *platau̯ei		*plati̯āi	*aru̯ei		*aru̯ēi
	G.	*laban	*laban / *laba	*labān	*platun	*platu	*plati̯ān	*aru̯in	*aru̯i	*aru̯ēn
	Įn.	*labō		*labān	*platumi		*plati̯ān	*aru̯imi		*aru̯ēn
	Vt.	*labei		*labāi	*platōu		*plati̯āi	*aru̯ēi		*aru̯ēi
Dviskaita	V. – G. – Š.	*labō	*labai ?	*labei / *labai	*platū	?	*platei / *plati̯ai	*aru̯ī	?	*aru̯ei
	N. – Įn.	*labamā		*labāmā	*platumā		*plati̯āmā	*aru̯imā		*aru̯ēmā
	K. – Vt.	*labau(s)		?	?	?	?	?	?	?
Daugiskaita	V.	*labai	*labā	*labās	*plataus / *platau̯es	*platū	*plati̯ās	*aru̯eis / *aru̯ii̯es	*aru̯ī	*aru̯ēs
	K.	*labōn			*platu̯ōn		*plati̯ōn	*aru̯i̯ōn
	N.	*labamas		*labāmas	*platumas		*plati̯āmas	*aru̯imas		*aru̯ēmas
	G.	*labōns	*labā	*labāns	*platuns	*platū	*plati̯āns	*aru̯ins	*aru̯ī	*aru̯ēns
	Įn.	*labais		*labāmīs	*platumīs		*plati̯āmīs	*aru̯imīs		*aru̯ēmīs
	Vt.	*labeisu		*labāsu	*platusu		*plati̯āsu	*aru̯isu		*aru̯ēsu

Skaitvardis

Skaitvardžiai turėjo daiktavardines galūnes:*ainas (ide. *oinos) '1' linksniuotas kaip o (vyr. ir bev. g.) ir ā (mot. g.) kamienų daiktavardžiai, turėjo vienaskaitą, dviskaitą ir daugiskaitą, *d(u)u̯ō (ide. *duu̯ō, *duu̯oi) '2' − dviskaitines formas, panašias į o ir ā kamienų dviskaitą, *trii̯es (ide. vyr. g. *trei̯es) '3' linksniuota kaip bendras visoms giminėms i kamieno daugiskaitos daiktavardis, *ketures (ide. vyr. g. *k^u̯etu̯ores) '4' − kaip priebalsinis r kamieno daugiskaitos daiktavardis, taip pat apibendrintas visoms trims giminėms.

	Du			Trys	Keturi
	Vyr. g.	Bev. g.	Mot. g.
V.	*d(u)u̯ō	*d(u)u̯ai /*d(u)u̯ei		*trii̯es	*ketures
K.	*d(u)u̯eii̯au(s)			*trii̯ōn	*keturōn
N.	*d(u)u̯eimā			*trimas	*keturmas
G.	*d(u)u̯ō	*d(u)u̯ai / *d(u)u̯ei		*trins	*keturins
Įn.	*d(u)u̯eimā			*trimīs	*keturmīs
Vt.	*d(u)u̯eii̯au(s)			*trisu	*ketursu

*Ketures (ide. *k^u̯etu̯ores) '4' skaitvardžio pavyzdžiu baltai priebalsinio linksniavimo modelį pritaikė ir skaitvardžiams *penkes (ide. *penk^u̯e) '5', *ušes / *sešes '6' (ide.*u̯eḱs / *su̯eḱs), *septines (ide.*septṃ) '7', *aštōnes (ide. *oḱtō) '8', *neu̯ines (ide. *neu̯ṇ) '9'. Indoeuropiečių prokalbėje skaitvardžiai '5 – 9' buvo nelinksniuojami. Bet ankstyvuoju baltų prokalbės laikotarpiu dar galėjo būti išsaugotos nekaitomos skaitvardžių formos *septin '7', *aštō '8', *neu̯in '9'. *Septines '7' ir *neu̯ines '9' su nepailgintu, trumpuoju i leidžia rekonstruoti latvių kalba

Skaitvardis *dešim(t)s (ide. *deḱmt < *deḱṃ su -t- iš kelintinių skaitvardžių) '10' turėjo visų skaičių formas. Linksniuotas kaip priebalsinis daiktavardis.

Skaitvardžiai '11 – 19' buvo nusakomi frazėmis *ainas leikti pā dešimtes 'vienas lieka po dešimties', *d(u)u̯ō leikti pā dešimtes 'du lieka po dešimties' ir t. t.

Dešimčių '20 – 90' pavadinimai buvo sudaromi ne dūriniais kaip indoeuropiečių prokalbėje, pvz., *trīkomt '30', *k^u̯etu̯ṛkomt '40', bet su skaitvardžiais '2' – '9' ir su jais suderintu '10', pvz., *d(u)u̯ai dešimte '20', *trii̯es dešimtes '30', *ketures dešimtes ir t. t. Dešimtys. su vienetais, matyt, buvo nusakoma frazėmis, pvz., *d(u)u̯ai dešimte ir (er, ar) ainas '21', *trii̯es šimtā, aštōnes dešimtes ir (er, ar) penkes '385' ir t. t.

'100' reikšti vartota visus skaičius turėjusi iš indoeuropiečių prokalbės paveldėta o kamieno bevardės giminės forma *šimtan (ide.*ḱṃtom).

Šimtų '200 – 900' pavadinimai buvo sudaromi tokiu pačiu būdu, kaip ir dešimčių: *d(u)u̯ai šimtai '200', *trii̯es šimtā '300', *ketures šimtā '400' ir t. t. Šimtai su dešimtimis ir vienetais tikriausiai buvo reiškiami žodžių junginiais, pvz., *trii̯es šimtā, aštōnes dešimtes ir (er, ar) penkes '385' ..

Sunkiai nustatoma pirminė '1000' lytis: rytų baltų kalbose paliudyta forma *tū(k)stants, linksniuota priebalsinių daiktavardžių pavyzdžiu ir priklaususi mot. g., vakarų baltų epochoje galėjo būti o kamieno vyriškosios giminės forma *tūšimtas, o skoliniai Baltijos finams verstų rekonstruoti šio skaitvardžio kamieną *tūšant-. Bet kokiu atveju, šie tūkstančio pavadinimai yra baltų, slavų (*tysęťa / *tysǫťa) ir germanų (*þūsundī) bendrybė. Likusiose indoeuropiečių kalbose turimi kitokie šio skaitvardžio pavadinimai.

Kelintiniai skaitvardžiai '1 – 10' baltų prokalbėje buvo tokie (pateikiamos vns. vard. vyr. g. formos): *pirmas (ide. *pṛmos) 'I', *antaras (ide. *ontoros / *onteros) 'II', *treti̯as / *tirt(i̯)as (ide. *tri-t-) 'III', *ketu̯irtas (ide. *k^u̯etu̯ṛtos) 'IV', *penktas (ide. *penk^u̯tos) 'V', *uštas / *seštas (ide. *u̯eḱstos / *su̯eḱstos) 'VI', *septmas (ide. *septṃos) 'VII', *aštmas (-mas iš *septmas; ide. oḱtuu̯os / *oḱtōu̯os) 'VIII', *neu̯intas (-tas iš kitų skaitvardžių; ide. *neuṇos) 'IX', *dešimtas (ide. *deḱṃtos) 'X'. Visų šių skaitvardžių vyr. ir bev. g.linksniuota kaip o kamieno, mot. g. − kaip ā kamieno daiktavardžiai. Kelintiniai skaitvardžiai '11 —19', '20 – 90' ir kelintiniai šimtų pavadinimai buvo sudaromi kaip ir kiekiniai, tik pirmuoju dėmeniu ėjo atitinkamas kelintinis skaitvardis.

Įvardis

Jau indoeuropiečių prokalbėje įvardžių linksniavimas gerokai skyrėsi nuo kitų vardažodžių. Baltų prokalbėje, kaip ir indoeuropiečių, parodomieji įvardžiai skyrė trijų lygių nutolimo nuo kalbėtojo lygius: artimo rodymo *šis ir *is, tolimo rodymo *anas ir neutralaus *tas. Pastarasis gimininis parodomasis įvardis vartotas ir trečiam asmeniui (tolygu liet. 'jis') reikšti. Turėti du asmeniniai negimininiai įvardžiai − *ež (*eš) 'aš' ir *tu / *tū 'tu', kurie nuo indoeuropiečių prokalbės laikų pasižymėjo supletyvinėmis (skirtingašaknėmis) linksnių formomis. Sangrąžinis įvardis *seu̯e 'savęs', kaip ir dabar baltų kalbose, turėjo tik vienaskaitą (be vardininko).

1. asmuo 2. asmuo 3. asmuo Sangrąžinis įv. Vyr. g. Bev. g Mot. g. Vienaskaita V. *ež (*eš) *tu / *tū *tas1 *ta *tā — K. *mene *teṷe *tasi̯a *tasi̯ās *seu̯e N. *menei, *mei2 *tebei, *tei *tasmei3 *tasi̯āi *sebei, *sei G. *mēn *tēn *tan *ta *tān *sēn Įn.4 *menimi *tebimi *tō *tān *sebimi Vt.5 *meni *tebi *tasmi *tāi *sebi Dviskaita V. – G. – Š.6 *u̯e7 ? *tō *tai *tai / *tei —

1. asmuo 2. asmuo 3. asmuo Vyr. g. Bev. g Mot. g. Daugiskaita V. *mes *i̯ūs *tai / *tei *tā *tās K. *nūsōn *i̯ūsōn *teisōn *tāsōn N. *nūmas *i̯ūmas *teimas *tāmas G. *nas *ṷas *tōns *tā *tāns Įn. *nūmīs *i̯ūmīs *tais *tāmīs Vt. *nūsu *i̯ūsu *teisu *tāsu

Pastabos:

• ¹ Ide. parodomieji įvardžiai vyr. g. *tas, mot. g. *tā vns. vardininke turėjo kitokį kamieną nei kituose linksniuose − vyr g. *so, mot. g. *sā. Baltai tokį supletyvumą panaikino, galbūt tam turėjo įtakos ir vns. vardininko bev. g. forma *tod.

• ² Vienaskaitos naudininkai *mei, *tei, *sei vartoti nekirčiuotoje pozicijoje kaip dabartinėje lietuvių kalboje sukuosi < *sukō sei 'suku sau', senuosiuose lietuvių raštuose sakaimig < *sakāi mei gi 'sakyki man gi', linkiuot < *linki̯ō tei 'linkiu tau' ir t. t.

• ³ Manoma, kad intarpas -sm-, esantis kai kuriuose parodomojo įvardžio *tas, bev. g. *ta linksniuose, yra ide. senojo, pirminio skaitvardžio *sem- 'vienas' palaikas.

• ^{4, 5} Vienaskaitos ir daugiskaitos įnagininkai bei vietininkai − vėliau susiformavę linksniai. Jie rekonstruojami remiantis rytų baltų ir slavų kalbų duomenimis.

• ⁶ Dviskaitos naudininkui-įnagininkui ir kilmininkui-vietininkui rekonstruoti nepakanka duomenų.

• ⁷ Tokią 1. asmens dviskaitos lytį leidžia atkurti lietuvių k. tarmių duomenys. Ji atitinka seniausias kitų indoeuropiečių kalbų formas. Skaitvardiniai lietuvių kalbos dviskaitos įvardžiai mudu, judu, juodu turi dėmenis mu-, ju-, juo- iš daugiskaitos. Kitose baltų kalbose įvardžių dviskaita nepaliudyta.

Klausiamieji įvardžiai buvo du: *kat[a/e]ras, bev. g. *kat[a/e]ra, mot g. *kat[a/e]rā 'kuris, kuri; katras, katra' ir *kas, bev. g. *ka, mot. g. *kā 'kas'. Pastarasis buvo vartojamas ir kaip santykinis įvardis − kaip lietuvių kalboje kuris prijungiamuosiuose sakiniuose. Šie įvardžiai buvo linksniuoti kaip parodomasis gimininis įvardis *tas. Taip pat buvo linksniuojami ir nežymimieji įvardžiai *kitas, bev. g, *kita, mot. g. *kitā 'kitas, kìta, kità', *u̯isas, bev. g. *u̯isa, mot. g. *u̯isā 'visas, vìsa, visà'.

Savybiniai įvardžiai rodo dialektinį baltų susiskaldymą: vakariniam arealui būdingos formos *mai̯as, bev. g. *mai̯a, mot. g. *mai̯ā 'manas, mãna, manà', *tu̯ai̯as, bev. g. *tu̯ai̯a, mot. g. *tu̯ai̯ā 'tavas, tãva, tavà', *su̯ai̯as, bev. g. *su̯ai̯a, mot. g. *su̯ai̯ā 'savas, sãva, savà', o rytiniam baltų arealui − atitinkamai *menas, bev. g. *mena, mot. g. *menā, *teu̯as, bev. g. *teu̯a, mot. g. *teu̯ā, *seu̯as, bev. g.*seu̯a, mot. g. *seu̯ā. Jie linksniuoti kaip ir kiti gimininiai įvardžiai, nors gali būti, kad lygia greta vartotos vien kilmininko formos − kaip liet. màno, tàvo, sàvo. Daugiskaitos įvardžių savybinė reikšmė tikriausiai reikšta kilmininku − *nūsōn, *i̯ūsōn, *teisōn/ *tāsōn.

Veiksmažodis

Baltų prokalbės veiksmažodžiui rekonstruoti daugiausia tenka remtis rytų baltų kalbų duomenimis. Rekonstruota veiksmažodžio sistema priskirtina vėlyvesniam etapui. Baltų veiksmažodis, skirtingai nuo kitų kalbos dalių, patyrė gana daug permainų − buvo pakeista indoeuropiečių prokalbės laikų, nuosakų ir rūšių sistema: iš indoeuropiečių prokalbėje buvusių esamojo (prezento), aoristo, perfekto (ir galbūt sigmatinio būsimojo) gramatinių laikų baltai išsaugojo tik prezentą (esamąjį laiką) ir sigmatinį futūrą, kai kurių tyrėjų laikomą indoeuropiečių prokalbės veldiniu. Indoeuropiečių prokalbėje turėtos šios nuosakos: indikatyvas (tiesioginė nuosaka), konjunktyvas, reiškęs tariamą ir norimą veiksmą, optatyvas, kuriuo buvo nusakomas galimas arba norimas veiksmas (skirtumas nuo ide. konjunktyvo ne visai aiškus) ir imperatyvas (liepiamoji nuosaka). Baltų prokalbėje indikatyvas išliko, tačiau senąjį konjunktyvą pakeikė naujai sudaryta tariamoji nuosaka, vadinama kondicionaliu. Impreratyvui (liepiamajai nuosakai) buvo pritaikytos optatyvo formos. Ide. buvo dvi veiksmažodžio rūšys − aktyvas (veikiamoji rūšis) ir medijas, arba mediopasyvas (vidurinė rūšis). Mediją baltai pakeitė sangrąžiniais veiksmažodžiais. Buvo sudarytos naujos neveikiamosios rūšies (pasyvo) ir atliktinių laikų (perfekto, pliuskvamperfekto) formos. Nepaisant šių naujovių, esamasis ir, kaip neretai teigiama, sigmatinis būsimasis laikai yra paveldėti iš indoeuropiečių prokalbės. Archajiška baltų prokalbės ypatybė − išlaikytas atematinis asmenavimas. Minėtieji pokyčiai sudarė prielaidas savitai baltų veiksmažodžio sistemai susiformuoti.

Būta trijų laikų: esamojo (prezento), būtojo (preterito) ir būsimojo (futūro), trijų skaičių − vienaskaitos, dviskaitos bei daugiskaitos, trijų asmenų – pirmojo, antrojo ir trečiojo. Išskirtinė baltų veiksmažodžio ypatybė − visų trijų skaičių trečiasis asmuo turi tą pačią formą. Iš esamojo laiko kilusios galūnės buvo pritaikytos visiems laikams bei nuosakoms, o šių buvo trys: tiesioginė, turinti visus tris laikus, liepiamoji ir tariamoji, kurioms laiko kategorija nebuvo būdinga. Veiksmažodis turėjo tris kamienus: esamojo, būtojo laikų ir bendraties. Pavyzdžiui, veiksmažodžio 'nešti' kamienai buvo tokie: *neša-, *nešē-, *neš-; veiksmažodžio 'sėdėti' kamienai: *sēdi-, *sēdējā-, *sēdē-. Palyginkime su lietuvių k. nẽša, nẽšė, nèšti; sė́di, sėdė́jo, sėdė́ti.

Bendratis baltų prokalbėje buvo sudaroma su priesagomis *-tei, *-tēi, *-ti − *eitei, *-tēi, *-ti 'eiti', *darītei, *-tēi, *-ti 'daryti'. Bendratis yra kilusi iš ti kamieno vardažodžių vienaskaitos naudininko (*mirtei 'mirčiai') ir vietininko (*daranti 'darančiame'). Bendraties ryšys su naudininku jaučiamas ir dabar, pavyzdžiui, kėdė yra sėdėti '…sėdėjimui', ne metas liūdėti '…liūdėjimui'. Indoeuropiečių prokalbėje bendraties dar nebūta, įvairios jos formos indoeuropiečių kalbose buvo pasidarytos vėliau.

Siekinys baltų prokalbėje buvo sudaromas su priesaga *-tun < *tum − *eitun, *darītun. Tai nekaitoma veiksmažodžio forma, vartota su slinkties veiksmažodžiais tikslo ir siekimo aplinkybėms reikšti. Siekinys kilęs iš tu kamieno vardažodžių vienaskaitos galininko (*leitun 'lietų'). Sąsaja su galininku apčiuopiama ir šiais laikais: lietuvių tarmių siekinį einu šieno pjautų galima pakeisti einu į šieno pjovimą (pjūtį). Šitokios darybos siekinys žinomas ir kitoms indoeuropiečių kalboms, taigi turėtų būti gana senų laikų veldinys.

Esamasis laikas

Esamojo laiko daryba buvo gana sudėtinga. Turėta atematinė ir tematinė asmenuotės. Pastaroji pagal kamiengalį skirstoma į tris: o > baltų a (*renka 'renka'), i (*turi 'turi') ir ā (*laikā 'laiko') kamienų asmenuotes. Laikantis Ch. Stango pasiūlyto skirstymo, tradiciškai i ir ā kamienų veiksmažodžiai vadinami pusiau tematiniais, tad visiškai tematiniai būtų tik o kamieno. Tačiau ne visi kalbininkai pritaria, kad i ir ā kamienų veiksmažodžius reikėtų laikyti ne visai tematiniais ir juos išskirti į atskirą poklasį. Atematiniai veiksmažodžiai tarp šaknies ir galūnės neturėjo balsio − temos. Jų asmenavimas nuo indoeuropiečių prokalbės laikų pasižymėjo tam tikru savitumu.

Veksmažodžių esamasis laikas

		Atematiniai veiksmažodžiai			*-o-	*-i-	*-ā-
		*eitei 'eiti'	Baltų prok. galūnė	Ide. galūnė	*rinktei 'rinkti'	*turētei 'turėti'	*laikītei 'laikyti'	Baltų prok. galūnė	Ide. galūnė
Vienaskaita	1.	*eimi	*-mi	*-mi	*renkō	*turi̯ō	*laikāu	*-ō, *-i̯ō, *-āu	*-õ
	2.	*eisei	*-sei	*-si	*renkei	*turei	*laikāi	*-ei, *-āi	*-esi, -Vsi
	3.	*eiti	*-ti	*-ti	*renka	*turi	*laikā	*-ø	*-et, *-Vt
Dviskaita	1.	*eiu̯ā	*-u̯ā	*-u̯os / *-u̯es	*renkau̯ā	*turiu̯ā	*laikāu̯ā	*-au̯ā, *-iu̯ā, *-āu̯ā	*-ou̯os / *-ou̯es, *-Vu̯os / *-Vu̯es
	2.	*eitā	*-tā	*-thos / *-thes	*renkatā	*turitā	*laikātā	*-atā, *-itā, *-ātā	*-ethos / *-ethes, *-Vthos/ *-Vthes
	3.	*eiti	*-ti	*-tes	*renka	*turi	*laikā	*-ø	*-etes, *-Vtes
Daugiskaita	1.	*eimē	*-mē	*-mes / *-mos	*renkamē	*turimē	*laikāmē	*-amē, *-imē, *-āmē	*-omes / *-omos, *-Vmes / *-Vmos
	2.	*eitē	*-tē	*-te	*renkatē	*turitē	*laikātē	*atē, *-itē, *-ātē	*-ete, *-Vte
	3.	*eiti	*-ti	*-nti	*renka	*turi	*laikā	*-ø	*-ont, *-Vnt

Nuo seno atematiniai veiksmažodžiai skyrėsi tik vienaskaitos pirmojo asmens galūne, visos kitos buvo tokios pačios, kaip ir tematinių. Be vienaskaitos 1. ir 2. asmenų galūnių *-mi, *-sei, kartais rekonstruojamos ir *-mei / *-mai, *-si / *-sai. Be to, tematinių veiksmažodžių vns. 2. asmuo netekęs kamiengalio balsio ir galūnės pradžios priebalsio s (vietoj *renkasei yra *renkei).

Tematinių veiksmažodžių o (> baltų prok. a) kamieno vns. 1. asmens galūnė *-ō pavedėta iš ide. Tačiau ā kamieno veiksmažodžių vns. 1. ar 2. asmenų galūnės su ilgaisiais dvibalsiais *-āu, *-āi gali būti vėlesni dariniai, dėl jų kilmės diskutuojama.

Ir tematinių, ir atematinių veiksmažodžių dviskaitos 1. ir 2. asmenų bei daugiskaitos 1. asmens galūnė neteko pabaigos priebalsio -s , o prieš ją einąs balsis buvo pailgintas: ide. dvs. 1. *iu̯os, dvs. 2. *itos > baltų prok. dvs. 1.*eiu̯ā 'mudu einame', dvs. 2. *eitā 'judu einate'; ide. dgs. 1. *imes > baltų prok. dgs. 1. *eimē 'einame'. Pailgintas galūnės balsis matyti ir dgs. 2. asmenyje: ide. dgs. 2. *ite > baltų prok. dgs. 2. *eitē 'einate'.

Buvo panaikinta atematinių veiksmažodžių šaknies balsio laipsnių kaita: vienaskaitoje indoeuropiečių prokalbėje visuose asmenyse turėtas normalusis laipsnis (*eimi 'einu', *esmi 'esu'), o dviskaitoje ir daugiskaitoje – silpnasis arba nulinis (*iu̯os 'mudu einame', *su̯os 'mudu esame', *imes 'mes einame', *smes 'mes esame'). Baltai visiems skaičiams apibendrino vienaskaitos šaknį su normaliuoju balsio laipsniu (*eiu̯ā 'mudu einame, *esu̯ā 'mudu esame', *eimē 'mes einame', *esmē 'mes esame'). Tačiau silpnasis ir nulinis balsio laipsnis išliko baltų veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviuose: *i̯ents 'einąs', *sants 'esąs'.

O kamieno tematiniai veiksmažodžiai neteko dviskaitos ir daugiskaitos antrojo asmens kamiengaliuose indoeuropiečių prokalbėje buvusios e: o (> baltų prok e: a) kaitos: ide. dvs. 1.*bherou̯os 'mudu imame', bet 2. *bherethos 'judu imate'; ide. dgs. 1. *beromes 'imame', bet 2. *bherete 'imate'. Tad vietoj lauktinų dvs. 2. *renketā 'judu renkate', dgs. 2. *renketē 'jūs renkate' buvo apibendrintas kamiengalis su a iš kitų asmenų − *renkatā, *renkatē.

Baltai 3. asmens galūnę apibendrino visiems trims skaičiams: atematinių ji kilusi iš vienaskaitos (*-ti), o tematinių veiksmažodžių 3. visų skaičių asmuo reiškiamas grynu kamienu. Tradiciškai manoma, kad čia nukrito vadinamoji antrinė ide. 3. asmens galūnė *-t. Tačiau V. Toporovo ir kai kurių kitų kalbininkų teigimu, 3. asmuo senojoje indoeuropiečių prokalbės fazėje jokios galūnės neturėjo, jis reikštas grynu kamienu. Todėl šios baltų formos galinčios būti didžiai archajiškos.

Esamajame laike baltų prokalbėje iš indoeuropiečių prokalbės laikų kai kurie veiksmažodžiai turėdavo intarpą -n-, pvz., *liptei 'lipti', lipā 'lipo', bet *linpa 'limpa'. Ilgainiui šis intarpas buvo įsivestas ir į pozicijas, kurios ide. nebuvo būdingas − prieš pusbalsius l, r, i̯, u̯, plg. liet. šąla < *šanla, kiūra < *ki̯unra, gyja < *gini̯a ir t. t. Kai dėl fonetinių priežasčių intarpas *-n- buvo nepatogus, baltai išplėtojo esamojo laiko veiksmažodžių klasę su priesagomis *-d-, *-st- ir keletu kitų, pvz., lietuvių kalbos virti, virė, bet verda; dingti, dingo, bet dingsta (ir latv. salt 'šalti', sala 'šalo', bet salst 'šąla'). Veiksmažodžiams su intarpu ir šiomis priesagomis būdinga intranzityvinė (negalininkinė, savaiminė) reikšmė. Priesaga *-st- susidarė jau baltų prokalbės dirvoje. Būta veiksmažodžių ir su intarpu, ir su priesaga -st-. O kamieno veiksmažodžiai su intarpu *-n- ir jį pavaduojančiomis (ar papildančiomis) priesagomis *-d-, *-st- bei keletu kitų vadinami negrynaisiais, o be jų − grynaisiais. Būta veiksmažodžių, kurių šaknis esamajame laike turėjo normaliojo laipsnio balsį, o kitose formose − silpnojo, pvz., *kerpa (normalusis laipsnis), bet *kirpā 'kirpo' (silpnasis laipsnis) Buvo išplėtota veiksmažodžių daryba iš vardažodžių ir kitų veiksmažodžių su priesagomia *-āi̯o-, *-ēi̯o-, *-ii̯o-, *-ōi̯o-, *-ina- / *-inā ir kt. Būtajame laike jos įgydavo ā kamiengalį (*-āi̯ā-, *-ēi̯ā- ir t. t.)

Būtasis laikas

Būtojo laiko veiksmažodžiai galėjo būti dviejų kamienų − ā arba ē. Esamojo laiko atematiniai veiksmažodžiai gaudavo vieną iš jų (atematiškai linksniuota tik esamajame laike). Dažnu atveju būtojo laiko veiksmažodžiai išlaikydavo tarp šaknies ir bendraties formanto *-tei (*-tēi, *-ti) esančią priesagą. Dėl būtojo laiko galūnių žr. esamojo laiko skirsnį, nes esamojo laiko galūnės buvo pasitelktos būtajam laikui sudaryti.

Veiksmažodžių būtasis laikas

		*-ā-			*-ē-
		*eitei 'eiti'	*rinktei 'rinkti'	*turētei 'turėti'	*laikītei 'laikyti'
Vienaskaita	1.	*ei̯āu	*rinkāu	*turēi̯āu	*laikēu
	2.	*ei̯āi	*rinkāi	*turēi̯āi	*laikēi
	3.	*ei̯ā	*rinkā	*turēi̯ā	*laikē
Dviskaita	1.	*ei̯āu̯ā	*rinkāu̯ā	*turēi̯āu̯ā	*laikēu̯ā
	2.	*ei̯ātā	*rinkātā	*turēi̯ātā	*laikētā
	3.	*ei̯ā	*rinkā	*turēi̯ā	*laikē
Daugiskaita	1.	*ei̯āmē	*rinkāmē	*turēi̯āmē	*laikēmē
	2.	*ei̯ātē	*rinkātē	*turēi̯ātē	*laikētē
	3.	*ei̯ā	*rinkā	*turēi̯ā	*laikē

Būsimasis laikas

Baltų prokalbėje turėtas sigmatinis būsimasis laikas − su priesaga *-s(i)- po šaknies. Visiško sutarimo nėra, tačiau sigmatinis būsimasis laikas neretai laikomas paveldėtu iš vėlyvojo indoeuropiečių prokalbės laikotarpio. Būsimasis laikas sudaromas iš bendraties kamieno, išlaikant tarp šaknies ir formanto *-tei (*-tēi, *-ti) esančią priesagą, jeigu ji turima. Galūnės − kaip esamojo laiko. Visi veiksmažodžiai asmenuojami pagal i kamieną. Trečiasis asmuo po priesagos *-s(i)- galūnės ar kamiengalio balsio neturi. Šaknies priebalsio ir priesagos *-s(i)- sandūrų pokyčiai: š + s(i) = š(i) (*nešsi̯ō > *neši̯ō); ž + s(i) = š(i) (*vežsi̯ō > *veši̯ō); t, d + s(i) = s{i) (*metsi̯ō > *mesi̯ō, *vedsi̯ō > *vesi̯ō).

Veiksmažodžių būsimasis laikas

		*-i- (visi veiksmažodžiai)
		*eitei 'eiti'	*rinktei 'rinkti'	*turētei 'turėti'	*laikītei 'laikyti'
Vienaskaita	1.	*eisi̯ō	*rinksi̯ō	*turēsi̯ō	*laikīsi̯ō
	2.	*eisei	*rinksei	*turēsei	*laikīsei
	3.	*eis	*rinks	*turēs,	*laikīs
Dviskaita	1.	*eisiu̯ā	*rinksiu̯ā	*turēsiu̯ā	*laikīsiu̯ā
	2.	*eisitā	*rinksitā	*turēsitā	*laikīsitā
	3.	*eis	*rinks	*turēs	*laikīs
Daugiskaita	1.	*eisimē	*rinksimē	*turēsimē	*laikīsimē
	2.	*eisitē	*rinksitē	*turēsitē	*laikīsitē
	3.	*eis	*rinks	*turēs	*laikīs

Dalyviai

Baltų prokalbėje turėti veikiamosios ir neveikiamosios rūšių dalyviai. Tradiciniu požiūriu, veikiamosios rūšies dalyviai buvę jau indoeuropiečių prokalbėje. Dalyviai buvo kaitomi tais pačius linksniais, kaip ir vardažodžiai. Šauksmininkas tikriausiai sutapo su vardininku. Turėjo tris gimines − vyriškąją, moteriškąją ir bevardę, tris skaičius − vienaskaitą, dviskaitą ir daugiskaitą, ir tris laikus − esamąjį, būtąjį ir būsimąjį. Veikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš jo paties veiksmo. Neveikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš kito veikėjo veiksmo.

Esamojo laiko veikiamieji dalyviai buvo sudaromi prie esamojo laiko veiksmažodžių kamieno pridedant priesagą *-nt-, tad turėjo tris kamienus − o, i ir ā. Atematiniai veiksmažodžiai turėjo iš indoeuropiečių prokalbės esamojo laiko dviskaitos ir daugiskaitos perimtą nykstamojo (nulinio) laipsnio šaknies balsį: *sants 'esąs', *i̯ents 'einąs'. Jie gaudavo o kamieną (linksniuoti kaip *renkants 'renkąs'). Vyriškosios ir bevardės giminės dalyviai linksniuoti kaip priebalsinio kamieno vardažodžiai (žr. daiktavardį *u̯aišpats), moteriškosios − kaip *i̯ā kamieno kamieno vardažodžiai su *-ī galūne vienaskaitos vardininke (žr. būdvardį *platī). Visų laikų veikiamosios rūšies bevardės giminės dalyvių vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko-galininko-šauksmininko formos yra sutapusios. Matyt, tai lėmė panaikinta vienaskaitoje ir daugiskaitoje buvusi priesagos balsio kaita. Dabartiniai lietuvių k. esamojo laiko padalyviai (laikant) yra kilę iš esamojo laiko veikiamosios rūšies vyr. ar bev. g. vienaskaitos naudininko formų (*laikāntei).

Veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių *renkants 'renkąs', *turints 'turįs', *laikānts 'laikąs' linksniavimas

		*-o-			*-i-			*-ā-
		Vyr. g.	Bev. g	Mot. g.	Vyr. g.	Bev. g	Mot. g.	Vyr. g.	Bev. g	Mot. g.
Vienaskaita	V.−Š.	*renkants	*renkant	*renkantī	*turints	*turint	*turintī	*laikānts	*laikānt	*laikāntī
	K.	*renkantes		*renkanti̯ās	*turintes		*turinti̯ās	*laikāntes		*laikānti̯ās
	N.	*renkantei		*renkanti̯āi	*turintei		*turinti̯āi	*laikāntei		*laikānti̯āi
	G.	*renkantin	*renkant	*renkanti̯ān	*turintin	*turint	*turinti̯ān	*laikāntin	*laikānt	*laikānti̯ān
	Įn.	*renkantmi		*renkanti̯ān	*turintmi		*turinti̯ān	*laikāntmi		*laikānti̯ān
	Vt.	*renkanti		*renkanti̯āi	*turinti		*turinti̯āi	*laikānti		*laikānti̯āi
Dviskaita	V. – G. – Š.	*renkante	* ?	*renkantei / *renkanti̯ai	*turinte	?	*turintei / *turinti̯ai	*laikānte	?	*laikāntei / *laikānti̯ai
	N. – Įn.	*renkantmā		*renkanti̯āmā	*turintmā		*turinti̯āmā	*laikāntmā		*laikānti̯āmā
	K. – Vt.	?	?	?	?	?	?	?	?
Daugiskaita	V.	*renkantes	*renkant	*renkanti̯ās	*turintes	*turint	*turinti̯ās	*laikāntes	*laikānt	*laikānti̯ās
	K.	*renkantōn		*renkanti̯ōn	*turintōn		*turinti̯ōn	*laikāntōn		*laikānti̯ōn
	N.	*renkantmas		*renkanti̯āmas	*turintmas		*turinti̯āmas	*laikāntmas		*laikānti̯āmas
	G.	*renkantins	*renkant	*renkanti̯āns	*turintins	*turint	*turinti̯āns	*laikāntins	*laikānt	*laikānti̯āns
	Įn.	*renkantmīs		*renkanti̯āmīs	*turintmīs		*turinti̯āmīs	*laikāntmīs		*laikānti̯āmīs
	Vt.	*renkantsu		*renkanti̯āsu	*turintsu		*turinti̯āsu	*laikāntsu		*laikānti̯āsu

Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai sudaromi prie esamojo laiko veiksmažodžių kamienų pridedant priesagas *-mo (vyr. ir bev. g.), *-mā- (mot. g.). Prūsų kalboje paliudyta forma su priesaga -mana-, tad galėję būti arealinių skirtumų. Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai bus susidarę vėliau, daugumoje kitų indoeuropiečių kalbų priesagos *-mo-, *-mā- paprastai pasitelkiamos būdvardžiams sudaryti. Atematinių veiksmažodžių neveikiamieji dalyviai gaudavo o kamieną. Linksnių galūnės − kaip o (vyr. ir bev. g.) ir ā (mot. g.) kamienų daiktavardžių. Su neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviais siejami lietuvių ir latvių kalbų pusdalyviai eidamas, iedams 't. p.'. Jiems pradžią bus davę esamojo laiko veiksmažodžiai su priesaga *-do- > baltų *-da-: *verda + *-mo-, *-mā- − *verdamas,-ma, -mā. Vėliau priesaga *-do- buvo išplėsti ir kiti veiksmažodžiai, šių darinių reikšmė ėmė tolti nuo esamojo laiko neveikiamųjų dalyvių.

Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių *renkamas 'renkamas', *turimas 'turimas', *laikāmas 'laikomas' linksniavimas

		*-o-			*-i-			*-ā-
		Vyr. g.	Bev. g	Mot. g.	Vyr. g.	Bev. g	Mot. g.	Vyr. g.	Bev. g	Mot. g.
Vienaskaita	V.−Š.	*renkamas	*renkaman / *renkama	*renkamā	*turimas	*turiman / *turima	*turimā	*laikāmas	*laikāman / *laikāma	*laikāmā
	K.	*renkamas(a) / *renkamā		*renkamās	*turimas(a) / *turimā		*turimās	*laikāmas(a) / *laikāmā		*laikāmās
	N.	*renkamōi		renkamāi	*turimōi		*turimāi	*laikāmōi		*laikāmāi
	G.	*renkaman	*renkaman / *renkama	*renkamān	*turiman	*turiman /*turima	*turimān	*laikāman	*laikāman / *laikāma	*laikāmān
	Įn.	*renkamō		*renkamān	*turimō		*turimān	*laikāmō		*laikāmān
	Vt.	*renkamei		*renkamāi	*turimei		*turimāi	*laikāmei		*laikāmāi
Dviskaita	V. – G. – Š.	*renkamō	*renkamai?	*renkamei / *renkamai	*tuirimō	*turimai?	*turimei / *turimai	*laikāmō	*laikāmai?	*laikāmei / *laikāmai
	N. – Įn.	*renkamamā		*renkamāmā	*turimamā		*turimāmā	*laikāmamā		*laikāmāmā
	K. – Vt.	*renkamau(s)		?	*turimau(s)		?	*laikāmau(s)		?
Daugiskaita	V.	*renkamai	*renkamā	*renkamās	*turimai	*turimā	*turimās	*laikāmai	*laikāmā	*laikāmās
	K.	*renkamōn			*turimōn			*laikāmōn
	N.	*renkamamas		*renkamāmas	*turimamas		*turimāmas	*laikāmamas		*laikāmāmas
	G.	*renkamōns	*renkamā	*renkamāns	*turimōns	*turimā	*turimāns	*laikāmōns	*laikāmā	*laikāmāns
	Įn.	*renkamais		*renkamāmīs	*turimais		*turimāmīs	*laikāmais		*laikāmāmīs
	Vt.	*renkameisu		*renkamāsu	*turimeisu		*turimāsu	*laikāmeisu		*laikāmāsu

Būtojo laiko veikiamieji dalyviai buvo sudaromi iš būtojo laiko veiksmažodžių kamienų su priesaga *-us-, atmetus kamiengalio balsius ā, ē. Atematiniai veiksmažodžiai gaudavo tematinių kamienus (*ei̯ents, *ei̯uses). Bendratyje turintys priesagą *-ī- veiksmažodžiai (*laikītei) po šaknies išplėsti priesaga *-i̯- (*laiki̯us-). Vardažodinės kilmės priesaga *-us- į dalyvių paradigmą buvo įtraukta tik kai kuriose indoeuropiečių kalbų šakose, siauriau negu esamojo laiko veikiamųjų dalyvių priesaga *-nt-. Bevardės giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininkas-galininkas-šauksmininkas bei vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininkai turi priesagą *-ent-. Manoma, kad ji įsivesta iš esamojo laiko *-nt-, kitų giminingų kalbų duomenys rodo vns. vardininke buvus priesagą *-u̯ōs-. Kaip ir esamajame laike, bevardės giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininkas-galininkas-šauksmininkas yra sutapę, nes buvo panaikinta priesagos balsių kaita. Vyr. ir. bev. g. dalyviai linksniuoti kaip priebalsiniai (atematiniai) daiktavardžiai, moteriškosios − kaip i̯ā kamieno daiktavardžiai su galūne ī vienaskaitos vardininke. Būtojo laiko padalyviai (laikius) yra kilę iš būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vyr. ir bev. g. vienaskaitos naudininko (*laiki̯usei).

Veikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvių *turēi̯ents 'turėjęs', *laikents 'laikęs' linksniavimas

		*-ā-			*-ē-
		Vyr. g.	Bev. g	Mot. g.	Vyr. g.	Bev. g	Mot. g.
Vienaskaita	V.−Š.	*turēi̯ents	*turēi̯ent	*turēi̯usī	*laikents	*laikent	*laiki̯usī
	K.	*turēi̯uses		*turēi̯usi̯ās	*laiki̯uses		*laiki̯usi̯ās
	N.	*turēi̯usei		*turēi̯usi̯āi	*laiki̯usei		*laiki̯usi̯āi
	G.	*turēi̯usin	*turēi̯ent	*turēi̯usi̯ān	*laiki̯usin	*laikent	*laiki̯usi̯ān
	Įn.	*turēi̯usmi		*turēi̯usi̯ān	*laiki̯usmi		*laiki̯usi̯ān
	Vt.	*turēi̯usi		*turēi̯usi̯āi	*laiki̯usi		*laiki̯usi̯āi
Dviskaita	V. – G. – Š.	*turēi̯use	* ?	*turēi̯usei / *turēi̯usi̯ai	*laiki̯use	?	*laiki̯usei / *laiki̯usi̯ai
	N. – Įn.	*turēi̯usmā		*turēi̯usi̯āmā	*laiki̯usmā		*laiki̯usi̯āmā
	K. – Vt.	?	?	?	?	?	?
Daugiskaita	V.	*turēi̯entes	*turēi̯ent	*turēi̯usi̯ās	*laikentes	*laikent	*laiki̯usi̯ās
	K.	*turēi̯usōn		*turēi̯usi̯ōn	*laiki̯usōn		*laiki̯usi̯ōn
	N.	*turēi̯usmas		*turējusi̯āmas	*laiki̯usmas		*laiki̯usi̯āmas
	G.	*turēi̯usins	*turēi̯ent	*turēi̯usi̯āns	*laiki̯usins	*laikent	*laiki̯usi̯āns
	Įn.	*turēi̯usmīs		*turēi̯usi̯āmīs	*laiki̯usmīs		*laiki̯usi̯āmīs
	Vt.	*turēi̯u(s)su		*turēi̯usi̯āsu	*laiki̯u(s)su		*laiki̯usi̯āsu

Būtojo laiko neveikiamieji dalyviai sudaromi ne prie būtojo laiko, bet prie bendraties kamieno pridėjus priesagą *-to- (vyr. ir bev. g.).*-tā- (mot. g.). Tai iš senų laikų paveldėta daryba, ši priesaga turima daugumoje indoeuropiečių kalbų. Jei tarp šaknies ir bendraties formanto *-tei yra priesaga, ji išlaikoma. Vyriškosios ir bevardė giminės neveikiamieji būtojo laiko dalyviai linksniuoti kaip o, moteriškosios − kaip ā kamieno daiktavardžiai. Su būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviais kilmės požiūriu siejami reikiamybės dalyviai (turėtinas), kuriuose yra susiliejusios priesagos -to- ir *-no- . Kai kurie kalbininkai reikiamybės dalyvių priesagą vesdina iš ide. *-tṇno-.

Neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvių *eitas 'eitas', *turētas 'turėtas' linksniavimas

		Bendraties kamienai
		Vyr. g.	Bev. g	Mot. g.	Vyr. g.	Bev. g	Mot. g.
Vienaskaita	V.−Š.	*eitas	*eitan / *eita	*eitā	*turētas	*turētan/ *turēta	*turētā
	K.	*eitas(a) / *eitā		*eitās	*turētas(a) / turētā		*turētās
	N.	*eitōi		*eitāi	*turētōi		*turētāi
	G.	*eitan	*eitan / *eita	*eitān	*turētan	*turētan/*turēta	*turētān
	Įn.	*eitō		*eitān	*turētō		*turētān
	Vt.	*eitei		*eitāi	*turētei		*turētāi
Dviskaita	V. – G. – Š.	*eitō	*eitai?	*eitei / *eitai	*turētō	*turētai?	*turētei / *turētai
	N. – Įn.	*eitamā		*eitāmā	*turētamā		*turētāmā
	K. – Vt.	*eitau(s)		?	*turētau(s)		?
Daugiskaita	V.	*eitai	*eitā	*eitās	*turētai	*turētā	*turētās
	K.	*eitōn			*turētōn
	N.	*eitamas		*eitāmas	*turētamas		*turētāmas
	G.	*eitōns	*eitā	*eitāns	*turētōns	*turētā	*turētāns
	Įn.	*eitais		*eitāmīs	*turētais		*turētāmīs
	Vt.	*eiteisu		*eitāsu	*turēteisu		*turētāsu

Būsimojo laiko veikiamieji dalyviai sudaromi su priesaga *-nt- iš būsimojo laiko veiksmažodžių (jų daryba grįsta bendraties kamienu). Tačiau dalyviams taikoma ne priesaga *-si-, kaip veiksmažodžiams, o *-si̯o-. Būsimojo laiko veikiamųjų dalyvių paradigma bus susidariusi vėliau nei kitų laikų. Bevardės giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininkas-galininkas-šauksmininkas, kaip ir esamajame bei būtajame laikuose, yra sutapę, nes buvo panaikinta priesagos balsių kaita. Vyr. ir. bev. g. dalyviai linksniuoti kaip priebalsiniai (atematiniai) daiktavardžiai, moteriškosios − kaip i̯ā kamieno daiktavardžiai su galūne ī vienaskaitos vardininke. Būsimojo laiko padalyviai (laikysiant) yra kilę iš būsimojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vyr. ir bev. g. vienaskaitos naudininko (*laikīsi̯antei).

Veikiamosios rūšies būsimojo laiko dalyvių *eisi̯ants 'eisiąs', *turēsi̯ants 'turėsiąs' linksniavimas

		Veiksmažodžio būsimojo laiko (< bendraties) kamienai
		Vyr. g.	Bev. g	Mot. g.	Vyr. g.	Bev. g	Mot. g.
Vienaskaita	V.−Š.	*eisi̯ants	*eisi̯ant	*eisi̯antī	*turēsi̯ants	*turēsi̯ant	*turēsi̯antī
	K.	*eisi̯antes		*eisi̯anti̯ās	*turēsi̯antes		*turēsi̯anti̯ās
	N.	*eisi̯antei		*eisi̯anti̯āi	*turēsi̯antei		*turēsi̯anti̯āi
	G.	*eisi̯antin	*eisi̯ant	*eisi̯anti̯ān	*turēsi̯antin	*turēsi̯ant	*turēsi̯anti̯ān
	Įn.	*eisi̯antmi		*eisi̯anti̯ān	*turēsi̯antmi		*turēsi̯anti̯ān
	Vt.	*eisi̯anti		*eisi̯anti̯āi	*turēsi̯anti		*turēsi̯anti̯āi
Dviskaita	V. – G. – Š.	*eisi̯ante	?	*eisi̯antei / *eisi̯anti̯ai	*turēsi̯ante	?	*turēsi̯antei / *turēsi̯anti̯ai
	N. – Įn.	*eisi̯antmā		*eisi̯anti̯āmā	*turēsi̯antmā		*turēsi̯anti̯āmā
	K. – Vt.	?	?	?	?	?	?
Daugiskaita	V.	*eisi̯antes	*eisi̯ant	*eisi̯anti̯ās	*turēsi̯antes	*turēsi̯ant	*turēsi̯anti̯ās
	K.	*eisi̯antōn		*eisi̯anti̯ōn	*turēsi̯antōn		*turēsi̯anti̯ōn
	N.	*eisi̯antmas		*eisi̯anti̯āmas	*turēsi̯antmas		*turēsi̯anti̯āmas
	G.	*eisi̯antins	*eisi̯ant	*eisi̯anti̯āns	*turēsi̯antins	*turēsi̯ant	*turēsi̯anti̯āns
	Įn.	*eisi̯antmīs		*eisi̯anti̯āmīs	*turēsi̯antmīs		*turēsi̯anti̯āmīs
	Vt.	*eisi̯antsu		*eisi̯anti̯āsu	*turēsi̯antsu		*turēsi̯anti̯āsu

Būsimojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviai sudaromi iš veiksmažodžio būsimojo laiko, t. y. bendraties kamieno su priesagomis *-mo- (vyr. ir bev. g.) ir *-mā- (mot. g.) − kaip ir atitinkami esamojo laiko dalyviai. Yra paliudytos dvi būsimąjį neveikiamųjų dalyvių laiką žyminčios priesagos: *-s(i)- ir *-si̯o- − *eisimas ir *eisi̯amas. Kadangi to paties laiko veikiamieji dalyviai sudaromi su priesaga *-si̯o-, Ch. Stangas mano esant senesnę pastarąją. Formos su priesaga *-si̯o- pateikiamos ir lentelėje. Vyriškosios ir bevardės giminių neveikiamieji būsimojo dalyviai linksniuojami kaip o, moteriškosios − kaip ā kamieno daiktavardžiai.

Neveikiamosios rūšies būsimojo laiko dalyvių *eisi̯amas 'eisimas', *turēsi̯amas 'turėsimas' linksniavimas

		Veiksmažodžio būsimojo laiko (< bendraties) kamienai
		Vyr. g.	Bev. g	Mot. g.	Vyr. g.	Bev. g	Mot. g.
Vienaskaita	V.−Š.	*eisi̯amas	*eisi̯aman / *eisi̯ama	*eisi̯amā	*turēsi̯amas	*turēsi̯aman / *turēsi̯ama	*turēsi̯amā
	K.	*eisi̯amas(a) / *eisi̯amā		*eisi̯amās	*turēsi̯amas(a) / *turēsi̯amā		*turēsi̯amās
	N.	*eisi̯amōi		*eisi̯amāi	*turēsi̯amōi		*turēsi̯amāi
	G.	*eisi̯aman	*eisi̯aman / *eisi̯ama	*eisi̯amān	*turēsi̯aman	*turēsi̯aman/*turēsi̯ama	*turēsi̯amān
	Įn.	*eisi̯amō		*eisi̯amān	*turēsi̯amō		*turēsi̯amān
	Vt.	*eisi̯amei		*eisi̯amāi	*turēsi̯amei		*turēsi̯amāi
Dviskaita	V. – G. – Š.	*eisi̯amō	*eisi̯amai?	*eisi̯amei / *eisi̯amai	*turēsi̯amō	*turēsi̯amai?	*turēsi̯amei / *turēsi̯amai
	N. – Įn.	*eisi̯amamā		*eisi̯amāmā	*turēsi̯amamā		*turēsi̯amāmā
	K. – Vt.	*eisi̯amau(s)		?	*turēsi̯amau(s)		?
Daugiskaita	V.	*eisi̯amai	*eisi̯amā	*eisi̯amās	*turēsi̯amai	*turēsi̯amā	*turēsi̯amās
	K.	*eisi̯amōn			*turēsi̯amōn
	N.	*eisi̯amamas		*eisi̯amāmas	*turēsi̯amamas		*turēsi̯amāmas
	G.	*eisi̯amōns	*eisi̯amā	*eisi̯amāns	*turēsi̯amōns	*turēsi̯amā	*turēsi̯amāns
	Įn.	*eisi̯amais		*eisi̯amāmīs	*turēsi̯amais		*turēsi̯amāmīs
	Vt.	*eisi̯ameisu		*eisi̯amāsu	*turēsi̯ameisu		*turēsi̯amāsu

Nuosakos ir rūšys

Be tris laikus turėjusios tiesioginės nuosakos (žr. aukščiau), buvo pasidaryta nauja tariamoji, pakeitusi indoeuropiečių prokalbės konjunktyvą.

Tariamoji nuosaka (kondicionalis), reiškianti norimą arba galimą veiksmą, rytiniame baltų areale buvo sudaroma iš siekinio, kuris turi bendraties kamieną, pridėjus priesagą *-bi-, ir asmens galūnę, pvz., *laikī-tun-bi-mē 'laikītume', kur *laikī- yra bendraties kamienas, *-tun − siekinio formantas, *-bi- − tariamosios nuosakos priesaga, ir *-mē − asmens galūnė. Priesaga *-bi- yra kilusi iš veiksmažodžio būti būtojo laiko (plg. latv. bija < *bii̯ā 'buvo') arba iš senovinių perfekto ar optatyvo. Prūsų kalboje paliudytos tariamosios nuosaka su dalelyte lai, pridėta prie bendraties kamieno: boulai (<*bū-lai) 'būtų', niturrīlai (<*ne-turē-lai) 'neturėtų'. Dalelytė lai atitinka lietuvių ir latvių kalbų lai 'tegu', ji kilusi iš veiksmažodžio *laistei 'leisti'. Tariamosios nuosakos daryba su formantu *-bi- ir asmenų galūnėmis apima platesnį arealą, ji žinoma dar ir slavams (*nesli bimъ < *nesli-bi-mъ atitinka *neštun-bi-mē 'neštume'), tokia daryba pateikiama lentelėje. Dėl priesagos *-bi- asmenuojama pagal i kamieną.

Vienaskaitos 1. asmuo turi supletyvinę formą su galūne *-ti̯ā, kurios kilmė neišaiškinta. Trečiojo asmens galūnė turėjo labai seniai nukristi, baltų kalbose paliudytas tik grynas siekinys trečiajam asmeniui reikšti, todėl tariamosios nuosakos formantas *-bi- šiuo atveju pateikiamas skliausteliuose kaip galima lytis.

Tariamoji nuosaka

		*-i- (visi veiksmažodžiai)
		*eitei 'eiti'	*rinktei 'rinkti'	*turētei 'turėti'	*laikītei 'laikyti'
Vienaskaita	1.	*eiti̯ā	*rinkti̯ā	*turēti̯ā	*laikīti̯ā
	2.	*eitunbei	*rinktunbei	*turētunbei	*laikītunbei
	3.	*eitun(bi)	*rinktun(bi)	*turētun(bi)	*laikītun(bi)
Dviskaita	1.	*eitunbiu̯ā	*rinktunbiu̯ā	*turētunbiu̯ā	*laikītunbiu̯ā
	2.	*eitunbitā	*rinktunbitā	*turētunbitā	*laikītunbitā
	3.	*eitun(bi)	*rinktun(bi)	*turētun(bi)	*laikītun(bi)
Daugiskaita	1.	*eitunbimē	*rinktunbimē	*turētunbimē	*laikītunbimē
	2.	*eitunbitē	*rinktunbitē	*turētunbitē	*laikītunbitē
	3.	*eitun(bi)	*rinktun(bi)	*turētun(bi)	*laikītun(bi)

Liepiamoji nuosaka buvo sudaryta iš senojo indoeuropiečių prokalbės optatyvo priesagų, jungiamų prie esamojo laiko kamienų. Atematiniai veiksmažodžiai galbūt turėjo o kamieno formas*esais būk', *esaimē 'būkime'. Tačiau tikėtina, kad atematiniai veiksmažodžiai galėjo būti sudaromi ir su priesaga *-i-, kilusia iš ide. *-ī / *-i̯ē-, kuri buvo apibendrinta visiems skaičiams − *esis, *esimē. Atematinių veiksmažodžių daugiskaitos priesaga *-ī buvo pasitelkta ir i kamieno veiksmažodžiams: *turi + ī + s > *turīs 'turėk'. Vienaskaitos antrasis asmuo su galūnes priebalsiu -s paliudytas prūsų kalboje. Atematinių veiksmažodžiųi šaknis neteko atskiruose asmenyse buvusios nykstamojo ir normaliojo balsių kaitos, buvo apibendrintas normalusis laipsnis. Kaip ir indoeuropiečių prokalbės optatyvo formose, tematiniai kamienai o ir ā, susiliejus kamiengalio balsiui su minėtąja priesaga, sudarydavo dvibalsius. Indoeuropiečių prokalbėje liepiamoji nuosaka buvo reiškiama grynu kamienu. Baltų prokalbėje galėjo būti išlaikyta reliktinių šakninių veiksmažodžio formų, pvz., *dō 'duok', *dē 'dėk *ei 'eik', vartotų liepimo reikšme visiems asmenims.

Liepiamoji nuosaka

		Atematiniai veiksmažodžiai			*-o-	*-i-	*-ā-
		*būtei 'būti'	Baltų prok. galūnė	Ide. galūnė	*rinktei 'rinkti'	*turētei 'turėti'	*laikītei 'laikyti'	Baltų prok. galūnė	Ide. galūnė
Vienaskaita	2.	*esis	*-i-s	*-i̯ē-s	*renkais	*turīs	*laikāis	*-ai-s, *-ī-s, *-āi-s	*-oi-s, -Vī-s
Dviskaita	1.	*esiu̯ā	*-i-u̯ā	*-ī-u̯o/ *-ī-u̯e	*renkaiu̯ā	*turīu̯ā	*laikāiu̯ā	*-ai-u̯ā, *-ī-u̯ā, *-āi-u̯ā	*-oi-u̯o / *-oi-u̯e, *-Vī-u̯o / *-Vī-u̯e
	2.	*esitā	*-i-tā	*-ī-tho / *-ī-the	*renkaitā	*turītā	*laikāitā	*-ai-tā, *-ī-tā, *-āi-tā	*-oi--tho / *-oi-the, *-Vī-tho/ *-Vī-the
Daugiskaita	1.	*esimē	*-i-mē	*-ī-me	*renkaimē	*turīmē	*laikāimē	*-ai-mē, *-ī-mē, *-āi-mē	*-oi-me *-Vī-me
	2.	*esitē	*-i-tē	*-ī-te	*renkaitē	*turītē	*laikāitē	*ai-tē, *-ī-tē, *-āī-tē	*-oi-te, *-Vī-te

Sangrąžiniai veiksmažodžiai, reiškiantys sau pačiam taikomą arba savaiminį veiksmą, buvo sudaromi su sangrąžinio įvardžio naudininku *sei ar galininku *sēn. Ilgainiui buvo apibendrintas naudininkas: *darāu sei 'darausi', *suka sei 'sukasi'. Sangrąžinio įvardžio naudininkas (arba galininkas) *sei, *sēn buvo gana paslankus: galėjo eiti tiek prieš veiksmažodį, tiek po jo arba įsiterpti po prielinksnio ir priešdėlio. Šios konstrukcijos pakeitė indoeuropiečių prokalbės mediją.

Neveikiamoji rūšis (pasyvas) sudaromas sudėtinėmis (analitinėmis) konstrukcijomis, asmenuojant veiksmažodį *būtei 'būti' su neveikiamosios rūšies esamojo ir būtojo laiko dalyviais. Neveikiamąja rūšimi reikštas į veikėją nukreiptas veiksmas, kylantis iš kito veikėjo veiksmo. Tad šalia veikiamosios rūšies *mene mīli 'mane myli', *teu̯e mīli 'tave myli' ir t. t. buvo sudarytos naujoviškos neveikiamosios rūšies formos *esmi mīlimas, -ā, -(a) 'esu mylimas,-a', *esei mīlimas, -ā, -(a) 'esi mylimas, -a'. Asmenį, skaičių ir laiką rodo veiksmažodis *būtei, o dalyvis žymi ne tik skaičių ir laiką, bet ir veiksnio natūraliąją ar gramatinę giminę. Tokia neveikiamosios rūšies daryba nėra paveldėta iš indoeuropiečių prokalbės, šie dariniai vėlyvi ir baltų kalbų atžvilgiu, todėl bet kokius sudėtinius laikus priskirti baltų prokalbei laikams galima tik su išlygomis − tai labiau yra aktuali tolimesnės raidos iliustracija.Dalyviai į rūšių ir laikų sistemą buvo įtraukti dėl savo pusiau pažymimosios, pusiau atstojančios tarinį (pusiau predikatinės) reikšmės, mat tokia vartosena laikoma pirmine ir seniausia: plg. liet. tėvas grįžęs atsigulė, matau tėvą grįžusį; radau obelį nuskintą.

Sudėtiniai laikai su esamojo laiko neveikiamaisiais dalyviais reiškia nebaigtinį veiksmą ir kontrastuoja su atitinkamomis būtojo laiko dalyvio formomis, žyminčiomis atliktinį veiksmą, plg. *esti darāmas 'yra daromas' ir *esti darītas 'yra darytas', *bii̯ā darāmas 'buvo daromas' ir *bii̯ā darītas 'buvo darytas'. Lentelėje pateikiama daryba su esamojo laiko neveikiamaisiais dalyviais. Būtojo laiko neveikiamieji dalyviai buvo jungiami prie tokių pačių asmenuojamo veiksmažodžio formų.

Neveikiamoji rūšis

		Esamasis laikas			Būtasis laikas			Būsimasis laikas
		Vyr. g.	Bev. g.	Mot. g.	Vyr. g.	Bev. g.	Mot. g.	Vyr. g.	Bev. g.	Mot. g.
Vienaskaita	1.	*esmi mīlimas	*esmi mīlima	*esmi mīlimā	*bii̯āu mīlimas	*bii̯āu mīlima	*bii̯āu mīlimā	*būsi̯ō mīlimas	*būsi̯ō mīlima	*būsi̯ō mīlimā
	2.	*esei mīlimas	*esei mīlima	*esei mīlimā	*bii̯āi mīlimas	*bii̯āi mīlima	*bii̯āi mīlimā	*būsei mīlimas	*būsei mīlima	*būsei mīlimā
	3.	*esti mīlimas	*esti mīlima	*esti mīlimā	*bii̯ā mīlimas	*bii̯ā mīlima	*bii̯ā mīlimā	*būs mīlimas	*būs mīlima	*būs mīlimā
Dviskaita	1.	*esu̯ā mīlimō	*esu̯ā mīlimai ?	*esu̯ā mīlimei / mīlimai	*bii̯āu̯ā mīlimō	*bii̯āu̯ā mīlimai ?	*bii̯āu̯ā mīlimei / mīlimai	*būsiu̯ā mīlimō	*būsiu̯ā mīlimai ?	*būsiu̯ā mīlimei / mīlimai
	2.	*estā mīlimō	*estā mīlimai ?	*estā mīlimei / mīlimai	*bii̯ātā mīlimō	*bii̯ātā mīlimai ?	*bii̯ātā mīlimei / mīlimai	*būsitā mīlimō	*būsitā mīlimai ?	*būsitā mīlimei / mīlimai
	3.	*esti mīlimō	*esti mīlimai ?	*esti mīlimei / mīlimai	*bii̯ā mīlimō	*bii̯ā mīlimai ?	*bii̯ā mīlimei / mīlimai	*būs mīlimō	*būs mīlimai ?	*būs mīlimei / mīlimai
Daugiskaita	1.	*esmē mīlimai	*esmē mīlimā	*esmē mīlimās	*bii̯āmē mīlimai	*bii̯āmē mīlimā	*bii̯āmē mīlimās	*būsimē mīlimai	*būsimē mīlimā	*būsimē mīlimās
	2.	*estē mīlimai	*estē mīlimā	*estē mīlimās	*bii̯ātē mīlimai	*bii̯ātē mīlimā	*bii̯ātē mīlimās	*būsitē mīlimai	*būsitē mīlimā	*būsitē mīlimās
	3.	*esti mīlimai	*esti mīlimā	*esti mīlimās	*bii̯ā mīlimai	*bii̯ā mīlimā	*bii̯ā mīlimās	*būs mīlimai	*būs mīlimā	*būs mīlimās

Sudėtiniai veikiamosios rūšies laikai sudaromi su asmenuojamu veiksmažodžiu *būtei 'būti' ir būtojo laiko veikiamuoju dalyviu. Darybos modelis tas pats, kaip ir neveikiamosios rūšies.

Perfektas, reiškiantis jau įvykusį veiksmą, kurio rezultatas tebetrunka iki šiol, sudaromas su *būtei 'būti' esamuoju laiku ir būtojo laiko dalyviu, pvz., *esmi turēi̯ents 'esu turėjęs'.

Pliuskvamperfektas, reiškiantis senesnį už kitą įvykusį veiksmą, sudaromas su *būtei 'būti' būtuoju laiku ir būtojo laiko dalyviu, pvz., *bii̯āu turēi̯ents 'buvau turėjęs'. Sudėtiniai laikai su veikiamaisiais dalyviais taip pat nėra paveldėti iš indoeuropiečių prokalbės, jų sistema ir vartosena buvo išplėtotos vėlyvu laikotarpiu. Panašūs sudėtiniai laikai žinomi ir slavų, germanų, albanų bei kai kurioms kitoms kitoms indoeuropiečių kalboms.

Prieveiksmiai

Prieveiksmių prabaltai turėjo daugiau negu jų buvo indoeuropiečių prokalbėje. Iš būdvardžių sudaromi prieveiksmiai su galūne *-ai arba *-āi, pvz., *labai / *labāi 'gerai'. Ši galūnė kildinama iš vienaskaitos naudininko arba vietininko.

Kiti baltų prokalbės prieveiksmiai:

• *kadān 'kada', *tadān 'tada' (*-ān iš ā kamieno vardažodžių vienaskaitos įnagininko)
• *kai 'kai', *tai 'tai'
• *ten 'ten'
• *i̯au 'jau'
• *dabar 'dar; dabar'

Rytiniam baltų areale paliudyti prieveiksmiai *nū, *nūnai 'dabar, nūnai', *kur 'kur', vakariniame − *tendau, *kendau 'iš ten, iš čia'.

Priesagos

Be daugybės iš indoeuropiečių prokalbės paveldėtų priesagų, kai kurios baltų kalbose itin produktyvios, tad gali būti nukeltos į baltų prokalbės laikus:

• *-si̯anā , *−senā, *-snā − veiksmo pavadinimams (plg. liet. eisena, latv. iešana < *eisi̯anā; prūs. madlisnan 'malda' < *maldīsnā);
• *-ūn- − vardažodžių priesaga (plg. liet. perkūnas, latv. perkūns, prūs. percunis 't. p.');
• *-el-, *-ul-, *-ut-, *-ait-, *-už- − deminutyvams (plg. liet. tėvelis, tėvulis, latv. alutis 'alutis', liet. mergaitė, latv. dzeguze 'gegužė, gegutė', prūs. merguẞ < *merguzē 'mergužė');
• *-ing- − būdvardžių priesaga (plg. liet. laimingas, latv. spēcīgs 'galingas', prūs. labbings 'geras').

Prielinksniai

Prielinksniai yra kilę iš senų senovėje kaitytų žodžių. Baltų prokalbėje prielinksniai jau buvo atsiskyrę nuo prieveiksmių ir buvo vartojami ir kaip priešdėliai. Baltų prokalbei rekonstruojama:

• *api 'apie'
• *be 'be'
• *en, *in 'į'
• *iž 'iš'
• *nō 'nuo; ant' (ir kt.)
• *pā 'po'
• *per / *par 'per'
• *prā 'pro'
• *prei 'prie'
• *san 'su'

Rytiniame baltų areale paliudyta buvus prielinksnių *anta 'ant', *at(i) 'at(i)-', *nā 'į; ant' *pas 'pas', *ažō 'už', *už 'ant'. Vakarinių baltų vartotas prielinksnis *au 'iš'.

Sintaksė

Tyrimai rodo, kad baltų prokalbėje turėjusi būti išlaikyta senoji indoeuropiečių prokalbės žodžių tvarka SOV (veiksnys − papildinys − tarinys; kaip lietuvių kalboje 'sūnus rugius pjauna'). Tokią žodžių tvarką išsaugojo ir Homero laikų graikų bei senoji lotynų kalbos.

Prielinksnių ir kitokių tarnybinių žodžių vartota žymiai mažiau nei šiuolaikinėse baltų kalbose, kur vis dažniau įsigali prielinksninės ar polinksninės konstrukcijos: liet. mirti badu − mirti iš bado, kardais kariauti − su kardais kariauti, latv. krist zemē 'nukristi (žemėn)' − nokrist 'nukristi', staigāt pa mežu 'vaikščioti po mišką' – staigāt mežā 'vaikščioti miške'.

Su Baltijos finų kalbų įtaka siejami rytiniame baltų kalbų areale pasidaryti postpoziciniai vietininkai su priaugusiais polinksniais: inesyvas *šakāi + en > *šakāi̯en 'šakoje', iliatyvas *šakān + nā > *šakānā 'į šaką, šakon', aliatyvas*šakāi + prei > *šakāip(r)ei 'prie šakos (artintis)', adesyvas *šakās + prei > *šakāsp(r)ei 'prie šakos (būti)'. Finų įtaka aiškinamas ir platus nederinamojo pažyminio (kilmininko) vartojimas, kur kitos indoeuropiečių kalbos paprastai taiko būdvardinį derinamąjį pažyminį, pvz., lietuvių kalba, bet vokiškai – litauische Sprache ('lietuviška kalba').

Buvo labai išplėtota vartosena dalyvių, kurie iš pat pradžių buvo tik tam tikri veiksmažodiniai vardažodžiai. V. Ambrazo tyrimai rodo, kad anksčiausiai į laikų paradigmą turėjo būti įtraukti veikiamieji dalyviai (su priesagomis *-nt- ir *-us-), vėliau − neveikiamieji dalyviai su priesaga *-to-, o visų vėliausiai − su priesaga *-mo-. Dėl šių pokyčiu tarinys imtas reikšti ne tik veiksmažodžiu, bet ir naujomis neasmenuojamomis veiksmažodžio formomis − dalyviais. Be to, ilgainiui išsirutuliojo vadinamoji netiesioginė (atpasakojamoji) nuosaka, kai veiksmažodis keičiamas dalyviu, norint perpasakoti iš kitų girdėtus įvykius arba nesant įsitikinusiam, jog veiksmas tikras, pvz., liet. ten gyveno žmogus − sako, ten žmogus gyvenęs; tau reikės pasistengti − tau reikėsią pasistengti. Tikėtina, kad tokia įvairiapusę dalyvių vartoseną lėmė ne tik baltų kalbų vidinė raida, bet tam bus davusios postūmį ir Baltijos finų kalbos, nuo seno turėjusios panašias konstrukcijas.

Tačiau absoliutusis naudininkas su dalyviu (kaip liet. saulei tekančiai 'saulei tekant') nukeltinas į ankstyvuosius baltų arba net indoeuropiečių prokalbės laikus − kaip ir vardininkas su bendratimi, pvz., liet. peilis duonai riekti. Neretai šios konstrukcijos laikomos baltų archaizmais.

Žodynas

Baltų prokalbės žodynas rekonstruojamas pagal atitikmenis, randamus visose trijose paliudytose baltų kalbose (lietuvių, latvių, prūsų) arba jungiančius dalį šių kalbų. Prie rekonstrukcijos prisideda išnykusių baltų kalbų substrato tyrimai. Didžiąją baltų prokalbės žodyno dalį turėjo sudaryti indoeuropiečių prokalbės veldiniai, tačiau aptinkama nemažai reikšmės pokyčių ir tik baltams būdingų leksemų. Rekonstruoti baltų prokalbės žodyną sudėtinga, nes baltų kalbos palyginti anksti ėmė atsiskirti viena nuo kitos, tik lietuvių ir latvių kalbos tebevartojamos iki šiol, prūsų kalba paliudyta gana skurdžiai.

Atkuriamų žodžių kiekis priklauso nuo atrankos kriterijų ir metodų, todėl atskirų kalbininkų atkurto baltų prokalbės žodyno apimtis skiriasi. Norvegų kalbininkas Ch. Stangas priskaičiuoja apie 70 žodžių sąrašą. Z. Zinkevičius baltų prokalbės laikams taip pat priskiria apie 70 leksinių vienetų, A. Sabaliauskas su tam tikromis išlygomis išplečia sąrašą net iki 320 žodžių, W. Smoczynskis jų pateikia 150, kuriuos aiškiai skirsto į indoeuropiečių prokalbės paveldą, turinčius atitikmenų slavų kalbose žodžius ir tik baltams būdingą leksiką. 2015 m. buvo išleistas „Etimologinis baltų kalbų leksikos paveldo žodynas“ („Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon“), kurį parengė Rikas Derksenas. Jame pateikta daugiau kaip 5 400 leksinių baltų kalbų vienetų. Tačiau tik maža šios leksikos dalis laikytina prabaltiška, atsižvelgiant į tai, kad į šį skaičių įeina daug to paties žodžio fonetinių variantų ir vėlyvų vedinių, be to, žodyne baltiški žodžiai pasitelkiami akcentologijai, fonetikai bei fonologijai iliustruoti. R. Derkseno žodyno vertė nukenčia ir todėl, kad jame nepelnytai mažas dėmesys skiriamas latvių kalbos leksikai. Nepaisant didelių sunkumų, pastaraisiais dešimtmečiais koordinuojami tarptautiniai kalbotyros projektai, kuriais siekiama maksimaliai rekonstruoti baltų prokalbės žodyną.

Seniausiajam, indoeuropiečių prokalbės sluoksniui priklauso *akis 'akis', *akmō 'akmuo', *debas / *nebas 'debesis', *deinā 'diena', *deiu̯as 'dievas', *mātē 'motina', *nakt(i)s 'naktis', *naui̯as 'naujas', *duktē 'duktė', *brātē 'brolis', *senas 'senas', *sesō 'sesuo', *sūnus 'sūnus', *šō 'šuo', *u̯ilkas 'vilkas', *u̯īras 'vyras', *žeimā 'žiema', *žemē 'žemė', *žmō 'žmogus', *undō 'vanduo' ir daugybė kitų senųjų veldinių.

Kai kurie žodžiai įgijo tik baltų kalboms būdingą prasmę, pvz., *dangus 'dangus', *medi̯a(n) 'medis', *gilus 'gilus', *langas 'langas', *tlākii̯as 'lokys', *tikras 'tikras', *bīlātei / *bildētei 'kalbėti'. Prabaltai vertėsi gyvulininkyste ir žemdirbyste. Tai rodo turėti gyvulių pavadinimai *au̯is 'avis', *āžii̯as, *āžē 'ožys, ožka', *ēras 'ėras, ėriukas, avinas', *ašu̯ā 'kumelė', *ašu̯as 'arklys', *gōtas 'karvių banda', *gōu̯is (ir *karu̯ē) 'karvė', *paršas 'paršas'. Turėti šie prijaukintų paukščių vardai *antis 'antis', *žans 'žąsis', *u̯ištā 'višta'. Žemdirbystės terminams priskirtini žodžiai *aisa(n) 'iena', *artāi̯as 'artojas', *darža- 'daržas', *linai 'linai', *pelu̯ā / *pelau̯es 'pelai; kapoti šiaudai',*pūrai / *pūrā 'kviečiai', *sēmen 'sėkla', *sētei 'sėti', *šeina(n) 'šienas', *u̯agā 'vaga', *žirnii̯as 'žirmis'. Drevinės bitininkystės laikus siekia pavadinimai *medu 'medus', *bitē 'bitė', *u̯aškas 'vaškas'. Turėti žodžiai žvejybai − *aldii̯ā 'valtelė, luotas', *a(k}stinas / *a(k)stis 'aštri lazdelė, žeberklas', *angeri̯as / *anguri̯as 'ungurys'. Vėlesniu laikotarpiu baltai jau buvo pradėję apdoroti metalus − turimi pavadinimai *u̯ari̯a(n) 'varis', *pleinas 'plienas'.

Gana lengvai galima atkurti senąsias baltų prokalbės ąžuolo, obels, beržo, liepos, uosio, klevo ir guobos pavadinimų formas, tačiau prabaltai neturėjo žodžių bukui, kukmedžiui ir gebenei pavadinti. Be lokio, taip pat turėti savi žodžiai voverei, kiaunei ir stumbrui. Ši leksikos dalis padeda nustatyti baltų protėvynę

Tyrinėjimų istorija

Įžymūs užsienio kalbininkai − baltistai ir baltų prokalbės tyrėjai

• 
  Augustas Šleicheris (1821 − 1868)
• 
  Augustas Leskynas (1840 − 1916)
• 
  Ferdinandas de Sosiūras (1857 − 1913)

Pirmasis baltų kalbų tarpusavio ryšius ir jų sąsajas su slavų kalbomis, taikydamas gana pažangius metodus, XVIII a. aprašė rusų mokslininkas M. Lomonosovas. Iš moderniosios lyginamosios kalbotyros kūrėjų pirmasis pripažino baltų kalbų svarbą danų kalbininkas R. Raskas (1814[1818]). XIX a. antrojoje pusėje ėmė įsigalėti terminas „baltų kalbos“, jį padėjo įtvirtinti G.H. Nesselmannas. Kai 1856–1857 m. vokiečių kalbininkas K. Schleicheris paskelbė pirmąją šiuolaikinę mokslinę lietuvių kalbos gramatiką, baltų kalbos jau buvo plačiai nagrinėjamos. .

Dėl savo itin archajiškų ypatybių baltų kalbotyra tapo neatsiejama indoeuropeistikos dalimi. Vardažodžių fleksija, palyginti aiškiai sutampanti su indoeuropiečių prokalbės formomis, pradėta tirti bene pirmiausia. Vėliau buvo analizuojama ir tikslinama kirčiavimo sistema, priegaidės, nustatomos sąsajos su slavų, graikų kalbų ir sanskrito kirčiavimo bei priegaidžių sistemomis, taip pat nagrinėjama fonetika ir fonologija. XIX a. antrojoje pusėje − XX a. pradžioje itin svarų indėlį į baltų akcentologiją įnešė F. Sosiūras, F. Fortunatovas ir A. Leskynas. F. Sosiūras 1879 m. iškėlė laringalų (išnykusių gerklinių garsų) teoriją, ir baltų kalbų priegaidės, kirčio vieta buvo pasitelktos nustatant ir tikslinant laringalų pobūdį bei vietą skiemenyje.

Drauge su baltiškos leksikos tyrimais buvo aiškinami baltų ir kitų kalbų giminingumo lygiai, rekonstruojama baltų prokalbės lingvistinė sistema, žodynas. Pradedant K. Jauniaus ir K. Būgos XIX–XX a. pradžios tyrimais, ši sritis neprarado aktualumo visą XX a.: A. Endzelynas, A. Sabaliauskas, A. S. Girdenis, V. Mažiulis ir Z. Zinkevičius sistemino ir analizavo baltų leksikologijos bei istorinės gramatikos duomenis. J. Endzelyno įnašas į tarptautinę polemiką dėl slavų ir baltų kalbinės vienovės klausimo tebėra svarus ir šiomis dienomis. Derinant archeologijos ir hidronimijos duomenis, nuo XX a. antrosios pusės buvo surinkta tiek naujų faktų, kad dabar galima teigti, jog baltų kalbomis prieš keletą tūkstantmečių buvo kalbama didelėje teritorijoje nuo Vyslos vakaruose iki Maskvos rytuose, nuo Baltijos jūros šiaurėje iki Kijevo pietuose. Nors baltų hidronimus toli nuo šiais laikais baltų gyvenamų teritorijų buvo pradėjęs tyrinėti dar K. Būga, tačiau tokių mastų įtikinamus tyrimus atliko V. Toporovas ir O. Trubačiovas. Jų išvadas remia ir M. Gimbutienės antropologinė bei archeologinė medžiaga. Pastarieji tyrimai sustiprina hipotezę, jog slavų kalbos yra kilusios iš baltų prokalbės paribio dialektų.

Literatūra

• Pietro Umberto Dini. Baltų kalbos. – Vilnius, 2000. – ISBN 5-420-01444-0
• Zigmas Zinkevičius. Lietuvių kalbos istorinė gramatika. T. I. Vilnius, 1980.
• Zigmas Zinkevičius. Lietuvių kalbos istorinė gramatika. T. II. Vilnius, 1981
• Zigmas Zinkevičius. Lietuvių kalbos istorija. T. I. – Vilnius, 1984.
• Zigmas Zinkevičius. Lietuvių kalbos istorija. T. II. – Vilnius, 1987.

Nuorodos

• Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
• Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė

Šaltiniai

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją.