Trofimas Lysenka

Trofimas Denisovičius Lysenka (rusiškai: Трофи́м Дени́сович Лысе́нко) (1898 rugsėjo 29– 1976 lapkričio 20) buvo sovietų biologas, kuris XX a. ketvirtajame dešimtmetyje vadovavo kampanijai prieš genetikos atradimų taikymą žemės ūkyje. Ši kampanija, vėliau pavadinta „lysenkizmu“, Tarybų Sąjungoje tęsėsi iki 7-ojo dešimtmečio vidurio.

T.Lysenko

Biografija

Trofimas Lysenko, Deniso ir Oksanos Lysenko sūnus, kilęs iš Ukrainos valstiečių šeimos, mokėsi Kijevo Žemės ūkio institute. 1927 m., būdamas 29 metų, kai dirbo eksperimentinėje stotyje Azerbaidžane jis buvo pagirtas tarybiniame laikraštyje Pravda kaip atradęs naują būdą tręšti laukus be trąšų ar mineralų naudojimo ir kaip įrodęs, kad Azerbaidžane galima gauti žiemos žirnių derlių, „paverčiant žiemą tuščius Užkaukazės laukus žaliais, kad galvijai nevargtų dėl prasto šėrimo, o turkų valstietis per žiemą gyventų nesirūpindamas rytoju“. Tiesa, žieminių žirnių derliai kitais metais neišaugo.

Tokį pasisekimą sovietinėje spaudoje Lysenko turėjo iki 1964 m. - buvo skelbiami stulbinantys (ir neįmanomi) pasiekimai, kuriuos keisdavo pranešimai apie naujas sėkmes, kai paaiškėdavo, kad senosios nepasitvirtino. Svarbiausia spaudai buvo tai, kad T. Lysenka buvo tipiškas „basakojis mokslininkas“ — tikras mitinio sovietų valstiečių genijaus įsikūnijimas.

T. Lysenkos „mokslas“ su tikru mokslu turėjo mažai bendro. Jei jis ir turėjo aiškiai suformuotas teorijas, dažniausiai jos buvo lamarkizmo ir neteisingai interpretuoto darvinizmo mišinys; didžioji dalis T. Lysenkos darbų buvo „praktiniai nurodymai“ žemės ūkiui, pvz., atvėsinti grūdų sėklą prieš sėjant.