Laisvieji masonai
Laisvieji masonai (laisvieji mūrininkai), kartais tiesiog Masonai – pasaulinė brolijos principu veikianti organizacija, kurios kilmę gaubia daugybė paslapčių.
Įvairiose masonybės kilmės teorijose laisvųjų mūrininkų genezė apima labai platų laikotarpį – nuo karaliaus Saliamono šventyklos statybos (X a. pr. m. e.) iki XVII a.. Praėjus šimtmečiams, dabar pasaulinė masonija vienija daugiau nei 6 milijonus narių, išsibarsčiusių po visą pasaulį. Net 3 milijonai statutinių narių yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, 700 tūkstančių Jungtinėje Karalystėje.
Istorija
Masonija kaip organizacija atsirado 1717 m. birželio 24 d. įkūrus Didžiąją Londono Ložę. Vėliau, 1728 m. susikūrė Didžioji Airijos Ložė, o 1736 m. Didžioji ložė susikūrė Škotijoje. Netrukus masonų ložės ėmė kurtis visose Didžiosios Britanijos kolonijose, tarp jų ir Šiaurės Amerikos žemyne.
Po Amerikos revoliucijos visose valstijose susikūrė nepriklausomos didžiosios ložės. Tokiu būdu buvo nuspręsta sukurti vieną Didžiąją Jungtinių Amerikos Valstijų ložę, kurios didžiuoju meistru būtų tapęs Džordžas Vašingtonas (George Washington), tačiau ši mintis neilgai gyvavo, nes atskirų valstijų Didžiosios ložės nenorėjo atiduoti dalies galių.
Kontinentinėje Europoje masonų organizacija taip pat sparčiai plito. 1717 m. Rusijos imperatorius Petras I įkūrė ložę Sankt Peterburge, 1721 m. įsteigta pirmoji masonų ložė Vokietijoje, Monso mieste. 1728 m. Madride įsteigta pirmoji Ispanijos ložė. 1935 m. ložės išplito Lisabonoje, Romoje, Milane, Veronoje, Padujoje, Venecijoje, Stokholme, Neapolyje, po metų įsikūrė Lenkijoje.
Pirmoji Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje masoniškoji organizacija buvo 1776 m. lapkričio 18 d. Vilniuje įkurta „Šv. Karolio riterių“ komandorija, kurios komandoru išrinktas Motiejus Žynievas. 1780 m. Vilniuje jau veikė trys - „Gerojo ganytojo“, „Išminties šventovės“ ir „Uoliojo lietuvio“ - ložės. 1781 m. gruodžio 27 d. Lietuvos masonų organizacijoms suvienyti ir joms vadovauti Vilniuje įsteigta Didžioji provincijos ložė „Lietuvos tobuloji vienybė“. Jos sąjungoje, be jau minėtų ložių, veikė ir moterų ložė Vilniuje „Tobuloji ištikimybė“ bei Gardine ir Nesvyžiuje įkurtos „Laimingo išlaisvinimo“ ložės.
1911 m. įsteigta ložė „Lietuva“, 1914 m. – „Gudija“. Sovietinės okupacijos laikotarpiu lietuviai masonai jungėsi į ložes emigracijoje.
Po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m., Lietuvoje ėmė atgimti masonijos organizacija. 1993 m. rugpjūčio 27 d. Vilniuje įkurta ložė „Renaissance“. Netrukus Vilniuje suburtos dar dvi ložės - 1995 m. liepos 15 d. įkuriama „Vilnius Orient“ ložė ir 1999 m. gegužės 22 d. atkurta ložė „Uolusis lietuvis“. 2002 m. balandžio 13 d. suvienijus šias tris ložes įsteigta nepriklausoma Lietuvos Didžioji ložė, pasaulyje pripažįstama kaip lygiateisė ir lygiavertė tarp kitų šalių Didžiųjų ložių.
Tradicija ir apeigos
Masonų apeigose gausu biblinių motyvų bei vardų. Plačiausiai žinoma vadinamoji Hiramo legenda. Pasak jos, meistrą Hiramą, Saliamono šventyklos statytoją, Jeruzalėje klastingai nužudė trys sąmokslininkai, nesėkmingai bandydami nevertai išgauti meistro slaptažodį. Šį siužetą masonai simboliškai pakartoja įšventinime į „Meistro Mūrininko“ (Master mason) laipsnį.
Organizacija
Masonų organizacija sudaryta iš ložių, nedidelių žmonių grupių, kuriuos vienija gyvenama teritorija. Viena iš pagrindinių veiklos sričių yra karitatyvinis ir švietėjiškas darbas.
Tie, kurie šiais laikais nori tapti masonais, privalo būti laisvai išrenkami slaptu balsavimu. Norėdamas patekti tarp renkamųjų, potencialus masonas pirmiausia privalo būti vyresnis nei 18 metų vyras, kuris yra sveiko kūno ir sielos, tiki „Aukščiausia būtybe“ ir turi mažiausiai vieną tikro masono rekomendaciją.
Jei jis yra išrenkamas, masonui uždraudžiama viešai atskleisti daugumą savo narystės organizacijoje detalių. Masonai teigia, jog toks paslapties šydas leidžia savo nariams ramiai spręsti etinius ir filosofinius klausimus be išorės trukdžių ir įsikišimo. Tačiau konspiracijos teoretikų nuomonė yra kitokia.
Žymūs pasaulio masonai
- Luisas Armstrongas
- Volteras
- Mustafa Kemalis Atatiurkas
- Michailas Bakuninas
- Simonas Bolivaras
- Vinstonas Čerčilis
- Arturas Konan Doilis
- Didžiosios Britanijos karalius Edvardas VII
- Didžiosios Britanijos karalius Edvardas VIII
- Gustavas Eifelis
- Aleksandras Flemingas
- Džeraldas Fordas
- Bendžaminas Franklinas
- Džiuzepė Garibaldis
- Didžiosios Britanijos karalius Jurgis IV
- Didžiosios Britanijos karalius Jurgis VI
- Johanas Volfgangas Gėtė
- Edgaras Huveris
- Endriu Džeksonas
- Radjardas Kiplingas
- Ferencas Listas
- Daglasas Makarturas
- Džiuzepė Madzinis
- Volfgangas Amadėjus Mocartas
- Aleksandras Puškinas
- Franklinas Delano Ruzveltas
- Teodoras Ruzveltas
- Džeimsas Majeris Rotšildas
- Frydrichas Šileris
- Janas Sibelijus
- Markas Tvenas
- Džordžas Vašingtonas
- Oskaras Vaildas
- Frydrichas Didysis
Žymūs Lietuvos masonai
- Martynas Knakfusas
- Laurynas Stuoka Gucevičius
- Jonas Rustemas
- Jonas Damelis
- Juozapas Oleškevičius
- Polikarpas Joteika
- Stanislovas Moravskis
- Martynas Januškevičius
- Juozapas Hiliaras Glovackis
- Juozapas Saundersas
- Gotlybas Kislingas
- Izidorius Veisas
- Gotfrydas Ernestas Grodekas
- Simonas Žukovskis
- Mykolas Mianovskis
- Jokūbas Šimkevičius
- Jeronimas Stroinovskis
- Kazimieras Kontrimas
- Jonas Fridrichas Volfgangas
- Mykolas Romeris
- Mykolas Oginskis
- Liudvikas Pliateris
- Mykolas Biržiška
- Vaclovas Biržiška
- Feliksas Bugailiškis
- Liudvikas Čarkovskis
- Aleksandras Zoštautas
- Donatas Malinauskas
- Jurgis Šaulys
- Jonas Vileišis
- Jonas Blažys
- Vincas Čepinskis
- Augustinas Janulaitis
- Vincas Krėvė
- Vladas Jurgutis
- Eugenij Kolpakov
Literatūra
- Masonai (sud. Paul Naudon). - Vilnius: Alma littera, 2005. - 128 p. - ISBN 9955-08-712-9
- Lietuvos inteligentija masonų ir paramasoniškose organizacijose, 1918-1940 (sud. Laima Kastanauskaitė). - Vilnius: Vaga, 2008. - 400 p.: iliustr. - ISBN 978-5-415-02056-0
- Masonai buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse, 1776-1822: istorija ir šaltiniai (sud. Stanisław Małachowski-Łempicki). - Vilnius: Mintis, 2009. - 272 p.: iliustr. - ISBN 978-5-417-00994-5
- Domenico V. Ripa Montesano, Vademecum di Loggia, Edizione Gran Loggia Phoenix – Roma Italia 2009 ISBN 978-88-905059-0-4