Lietuvos Respublikos prezidentūra

54°40′59″ š. pl. 25°17′10″ r. ilg. / 54.68306°š. pl. 25.28611°r. ilg. / 54.68306; 25.28611

Lietuvos Respublikos prezidentūra – LR prezidento rezidencija ir darbo vieta, esanti Vilniaus senamiestyje, prie Vilniaus universiteto, S. Daukanto a. 3.

Tarpukariu LR prezidentūra buvo Kaune, XIX a. vidurio pastate. Ji vadinama Istorine prezidentūra.

Prezidentūra yra įsikūrusi XIX a. vėlyvojo klasicizmo stiliaus dviaukščiuose rūmuose. Pritaikant rūmus Prezidento rezidencijai, nuspręsta atkurti istorinį interjerą. Viduje yra klasicizmo epochos stiliaus salės. Baltoji – pagrindinė, kurioje teikiami apdovanojimai, Prezidentas susitinka su visuomene; Mėlynoji skirta prezidento konfidencialiems pokalbiams; Žaliojoje Prezidentas posėdžiauja su vyriausiais patarėjais; taip pat čia – Žemėlapių, Delegacijų, Derybų, Pasitarimų salės. ^[1]

Istorija

Rūmai minimi nuo XIV a. kaip didikų Goštautų rezidencija.
1543 m. atiteko Vilniaus vyskupams, kurie rezidavo iki 1794 m.
1800–1801 ir 1809–1811 m. čia gyveno tuometinis generalgubernatorius Michailas Kutuzovas, o 1812 m. – Napoleonas Bonapartas.
1824–1832 m. rūmus pagal žymaus rusų architekto Vasilijaus Stasovo sumanymą rekonstravo Karolis Podčašinskis.
Rūmams užtvėrus Universiteto gatvę, buvo nugriauta dalis prie gatvės buvusių universiteto pastatų.
Rūmai visada buvo reprezentaciniai, juose apsistodavo atvykę į Vilnių valdovai.
1939 m. kai Vilnius grįžo Lietuvai, buvo planuojama, kad čia bus prezidentūra.
Sovietmečiu buvo vadinami Karininkų, Menininkų rūmais.
1997 m. į rūmus įsikėlė prezidentūra (1990–1997 m. pastatu naudojosi Prancūzijos ambasada).

Prezidentas čia eina savo pareigas ir priima užsienio dignitorius. Rūmų fasadas papuoštas Vyčiu. Kai Prezidentas yra rūmuose, virš Vyčio iškeliama Prezidento vėliava. Rūmai yra vėlyvojo klasicizmo (ampyro) stiliaus.

Prezidentūros rūmų parko ąžuolai – savivaldybės saugomas gamtos paveldo objektas.