Vyšnia

Cerasus

Trešnė (Prunus avium)

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Magnolijūnai ( Magnoliophyta)
Klasė:	Magnolijainiai ( Magnoliopsida)
Poklasis:	Erškėčiažiedžiai ( Rosidae)
Eilė:	Erškėtiečiai ( Rosales)
Šeima:	Erškėtiniai ( Rosaceae)
Pošeimis:	Slyviniai ( Prunoideae)
Gentis:	Slyva (gentis) ( Prunus)
Pogentė:	Vyšnia ( Cerasus)

Vyšnia (lot. Cerasus) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos slyvinių (Prunoideae) pošeimio augalų pogentė. Vieni sistematikai vyšnias atskiria kaip atskirą gentį, kiti jungia į slyvų (Prunus) gentį.

Lotyniškas pavadinimas cerasus kilęs nuo Mažojoje Azijoje esančio Kerasunt miesto. Manoma, kad būtent iš šio miesto vyšnia buvo atgabenta į Romą.

Didesnė vyšnių dalis auga Rytų Azijoje.

Augalų morfologija

Medžiai arba krūmai, turintys tamsiai pilką žievę, kuri kartais apatinėje dalyje susproginėja. Dažnai leidžia šonines atžalas.

Lapai paprasti.

Žiedai taisyklingi, dvilyčiai, sutelkti į skėčius, skydiškas kekes arba būna po 1-3 žiedus. Žydi prieš išsiskleidžiant lapams.

Vaisius – apvalus arba pailgas sultingas kaulavaisis be vaškinio apnašo. Kauliukas apvalus arba kiaušiniškas, lygiu paviršiumi.

Rūšys

Vyšnių pogentei priklauso kryklės, trešnės, vyšnios. Žinoma apie 150 rūšių, išvesta daug veislių:

Prunus apetala
Trešnė (Prunus avium)
Smiltyninė kryklė (Prunus besseyi)
Prunus campanulata
Prunus canescens
Paprastoji vyšnia (Prunus cerasus)
Rūgščioji vyšnia (Prunus cerasus)
Prunus concinna
Prunus conradinae
Prunus dielsiana
Prunus emarginata
Krūminė kryklė (Prunus fruticosa)
Prunus incisa
Japoninė kryklė (Prunus japonica)

Lietuvos vyšnios

Lietuvoje auginamos šios rūšys:

Kryklės:
- Smiltyninė kryklė (Prunus besseyi)
- Krūminė kryklė (Prunus fruticosa)
- Japoninė kryklė (Prunus japonica)
- Kvapioji kryklė (Prunus mahaleb)
- Veltininė kryklė (Prunus tomentosa)
Trešnės:
- Trešnė (Prunus avium)
Vyšnios:
- Paprastoji vyšnia (Prunus cerasus)
- Rūgščioji vyšnia (Prunus cerasus)