Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas
| Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas | |
| Vaizdas:Studying1.jpg Vaikai, sergantys aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, sunkiau susikaupia ir sunkiau daro namų darbus. | |
| ICD-10 | F90 |
|---|---|
| ICD-9 | 314.00, 314.01 |
| LigųDB | 6158 |
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (angl. attention deficit/hyperactivity disorder, ADHD) yra neurologinis sutrikimas, kurio pirmi požymiai pasireiškia vaikystėje ir pasižymi hiperaktyvumu, užmaršumu, impulsyvumu, neatidumu, išsiblaškymu. Manoma, kad tai vienas iš dažniausių ir sunkiausių vaikų ir paauglių elgesio sutrikimų.[1], nustatomas 3–11 proc. vaikų. Šiam sutrikimui būdingi šie simptomai:
- Nedėmesingumas – nesugebėjimas išlaikyti dėmesio, baigti pradėtą darbą;
- Hiperaktyvumas – bėgiojimas, per dažnas judėjimas, triukšmavimas, įkyrus elgesys;
- Impulsyvumas – negebėjimas sulaukti savo eilės, atidėti noro išpildymo;
- Išsiblaškymas – lengvai atitraukiamas dėmesys;
- Neatidumas;
- Užmaršumas;
- Emociniai protrūkiai;
- „Šokinėjimas“ nuo vienos minties link kitos;
- Lengvas su(si)erzinimas;
- Pastovus atidėliojimas, nesugebėjimas pradėti darbo.
Sutrikimo tipai
Pagal DSM-IV klasifikacija, sutrikimas skirstomos pagal šiuos aktyvumo ir dėmesio sutrikimo tipus:
- Hiperaktyvus – motorinio hiperaktyvumo ir impulsyvumo simptomai;
- Nedėmesingas – dėmesio išlaikymo sutrikimai;
- Mišrus tipas – dėmesio ir aktyvumo simptomai.
Ligos etiologija
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimui yra būdingi neurofiziologiniai pakitimai. Jie gali būti įgimti arba įgyti ir pasireiškia centrinės nervų sistemos sandaros arba funkcijos pakitimais dopamino ir noradrenalino apykaitoje, pakitimais priekaktinėje žievėje arba sujaudinimo procesų slopinimo nepakankamumu.[3] Manoma, kad sutrikimą sukelia daug faktorių. Mokslinkai sieja pesticidų kiekį maiste ir aplinkoje su šiuo sutrikimu. Ištirta 1139 vaikų nuo 2000 iki 2004 metų; rezultatai parodė, kad vaikai su padidėjusiu pesticidų kiekiu šlapime turi 55% didesnę galimybę patirti dėmesingumo sutrikimo ligas. JAV registruota 40 skirtingų pesticidų priklausančių tai pačiai grupei, kuri buvo rasta vaikų organizme.[4]
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimus gali komplikuoti kiti psichikos sutrikimai: prieštaraujančio neklusnumo ir asocialaus elgesio sutrikimai, narkomanija, depresija, nerimo sutrikimas.
Lietuvoje šis sutrikimas yra dažnai nediagnozuojamas ir tinkamai negydomas, nes psichiatrų, neurologų, pediatrų, šeimos gydytojų nepakankamai žinomas. Situaciją komplikuoja tai, kad iki šiol Lietuvoje nevisai prieinami užsienyje vartojami psichostimuliuojantys medikamentai. [5] Nors tokio tipo medikamentai gali būti labai naudingi, verta atsižvelgti į pavojus. Tai vaistai galintis sukelti neigiamus padarinius; yra užfiksuota daug incidentų - sutrikęs vaiko vystymasis (ūgis, svoris), širdies ritmo pokyčiai, ir rečiau pasitaikantys, bet mirtini infarktai. Alternatyva vaistams yra polinesočiosios riebalų rūgštys.[6]
Nuorodos
- ↑ „Prevalence and assessment of attention-deficit/hyperactivity disorder in primary care settings“. Pediatrics. 114(2):511-2. 2004. Nuoroda tikrinta 2006-12-10.
- ↑
„Cerebral glucose metabolism in adults with hyperactivity of childhood onset“. N Engl J Med. 1990. Nuoroda tikrinta 2006-12-23.
{{cite web}}: Cite has empty unknown parameter:|1=(pagalba) - ↑ „Atypical frontal brain activation in ADHD: preschool and elementary school boys and girls“. J Am Acad Child Adolesc Psychiatry. Nov;38(11):1363-71. 2004. Nuoroda tikrinta 2006-12-10.
- ↑ http://articles.latimes.com/2010/may/16/science/la-sci-pesticides-20100517
- ↑
„Kauno miesto pradinių klasių moksleivių aktyvumo ir dėmesio sutrikimo bei gretutinių psichikos sutrikimų tyrimas“. 2004. Nuoroda tikrinta 2006-12-10.
{{cite web}}: Nežinomas parametras|. publisher=ignoruotas (pagalba) - ↑ http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20424008