Paprastasis apynys

Humulus lupulus

Paprastasis apynys (Humulus lupulus)

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Magnolijūnai ( Magnoliophyta)
Klasė:	Magnolijainiai ( Magnoliopsida)
Poklasis:	Dilenijažiedžiai ( Dilleniidae)
Šeima:	Kanapiniai ( Cannabaceae)
Gentis:	Apynys ( Humulus)
Rūšis:	Paprastasis apynys ( Humulus lupulus)

Paprastasis apynys (lot. Humulus lupulus, angl. Hop, vok. Echter Hopfen) – kanapinių (Cannabaceae) šeimos augalų rūšis.

Daugiametis dvinamis, vijoklinis augalas, išaugantis iki 8 m aukščio. Stiebas šešiabriaunis, šiurkštus, apaugęs kabliškais dygliukais, žiemą sunyksta. Žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais. Žiedai žalsvi.

Paprastojo apynio vaisiai sutelkti į kankorėžį panašiose varpose - spurguose. Pats riešutėlis yra apskritas, truputį iš šonų suplotas. Riešutėlyje subręsta viena sėkla. Kankorėžių žvyneliai su liaukutėmis, išskiriančiomis lupuliną ir eterinių aliejų. Apynių vaisiai sunoksta rūgpjūčio-rugsėjo mėn.

Auga lapuočių ir mišriuose miškuose, vandens telkinių pakrantėse. Auginamas sodybose, specialiuose ūkiuose. Yra daug kultūrinių veislių.

Paprastojo apynio lapus pažeidžia netikroji miltligė, šaknis - plenodominis puvinys. Kenkėjai: spragės, amarai, voratinklinės erkutės.

Spurguose yra 10-20 % lupulino, taip pat cholino ir kitokių medžiagų. Jie vartojami alaus pramonėje, vaistų gamyboje, kosmetikoje. Virkščios tinka pluoštui. Alaus gamybai auginamos apynių veislės gerai sunoksta, derlingos, spurguose turi daug karčiųjų medžiagų – iki 16-19 %. Iš apynių gaminamos gydomosios arbatos.

Lietuvoje paprastieji apyniai buvo auginami nuo senų laikų ir naudojami midaus, alaus gamyboje. 1529 m. Lietuvos statutas numatė pinigines baudas už svetimų apynynų nuraškymą ar iškirtimą. XVIII a. kai kuriuose dvaruose Merkinės ir Raseinių seniūnijose būdavo reikalaujama duoklė apyniais^[1].

Naudojimas medicinoje

Gydymo tikslais apyniai vartojami nuo XVII a. kaip priemonė dantų skausmui, nerimui slopinti, apetitui gerinti. Apyniai taip pat slopina traukulius, atpalaiduoja lygiuosius raumenis. Apynių spurgų prikimštos pagalvėlės buvo plačiai naudojamos Europoje nemigai gydyti.

Šiuo metu gydymo tikslais vartojamos apynių arbatos ir ekstraktai. Jie labai tinka esant nemigai, nervų sistemos išsekimui dėl ligos ar ilgalaikio streso^[2]. Manoma, kad migdantį apynių poveikį lemia apyniuose esanti karčioji medžiaga metilbutenolis (2-methyl-3-buten-2-ol)^[3].

Arbatai reikia 1-2 arbatinių šaukštelių apynio spurgų. Gerti 2-3 kartus per dieną ir einant miegoti.

Nuorodos

Vaistažolės: apynys

↑ Paprastasis apynys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 86
↑ Schiller H, Forster A, Vonhoff C, Hegger M, Biller A, Winterhoff H. Sedating effects of Humulus lupulus L. extracts. Phytomedicine. 2006 Sep;13(8):535-41.
↑ Hänsel R, Wohlfart R, Coper H. Sedative-hypnotic compounds in the exhalation of hops, II]. Z Naturforsch C. 1980 Nov-Dec;35(11-12):1096-7.

Vikiteka: Paprastasis apynys – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[1] Paprastasis apynys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 86

[2] Schiller H, Forster A, Vonhoff C, Hegger M, Biller A, Winterhoff H. Sedating effects of Humulus lupulus L. extracts. Phytomedicine. 2006 Sep;13(8):535-41.

[3] Hänsel R, Wohlfart R, Coper H. Sedative-hypnotic compounds in the exhalation of hops, II]. Z Naturforsch C. 1980 Nov-Dec;35(11-12):1096-7.

[1]

[2]

[3]