Makaronai
Makaronai – vienas svarbesnių maisto produktų kai kurių tautų kulinarijoje ir galintis pakeisti kitus ląstelieninius produktus: duoną, košes, ryžius, šakniavaisius. Tai ploni ir ilgi miltiniai gaminiai. Italijoje ir anglų kalboje žodis "makaronai" (maccherone, macaroni) reiškia tik vieną vakarietiškų makaronų porūšį: plonus, trumpus, tuščiavidurius makaronus.
Makaronai gaminami iš kvietinių miltų (galimi ir kiti variantai), vandens bei kitų papildomų produktų (kiaušinių, prieskonių, t. t.). Dažniausias terminis jų apdorojimas yra virimas.
Kilmė ir istorija
Dėl makaronų kilmės ginčijasi daugelis šalių, ypač kinai, italai ir arabai. Nėra įrodytas tradicijų perdavimas, tačiau seniausi makaronų pavyzdžiai atrasti Kinijoje. Manoma, jog jiems apie 4000 metų. Visgi skirtingose šalyse makaronų gamyba ir vartojimas susijęs su skirtinga maisto kultūra.
Manoma, kad makaronai atsirado senovės Kinijoje. Iki kviečiams patenkant į Kiniją, buvo naudojami sorų miltai, o vėliau daugiausiai juos pakeitė kvietiniai miltai. Lakštiniams plintant į kitas šalis, pradėti naudoti kiti įvairūs produktai: ryžių, grikių, pupuolių miltai, krakmolas. Visa tai nulėmė didžiulę lakštinių įvairovę.
Ilgainiui lakštinių vartojimui nebelėmė Kinų kultūros (Sinosfera) įtaka. Jų gamybos tradicijos persikėlė į Tibetą (thugpa), Pietryčių ir Vidurinę Aziją (lagman).
į Italiją lakštiniai greičiausiai atkeliavo XIII amžiuje ir lėmė daugybės europietiškų makaronų rūšių atsiradimą.
Rūšys
Pasaulyje žinomos dvi didelės makaronų rūšys:
- Lakštiniai - rytietiški makaronai, paplitę Azijinėse šalyse. Jie gaminami iš labai įvairių produktų. Patiekiami dažniausiai kaip lakštinių sriubos ar apkepti su daržovėmis, mėsa ir įvairiais padažais.
- Pasta - vakarietiški makaronai vadinami itališku žodžiu pasta. Tėvynė - Italija, bet greitai jie išplito Viduržemio jūros virtuvėje, o vėliau - visose vakarietiškose virtuvėse. Pasta (su keletu išimčių) gaminama iš kvietinių miltų, tačiau pagal formą skiriama keli šimtai rūšių.