Tikrinis baravykas
| Boletus edulis |
|---|
 Tikrinis baravykas (Boletus edulis) |
| Mokslinė klasifikacija |
 Index Fungorum
|
Tikrinis baravykas, baravykas (lot. Boletus edulis) – baravykų (Boletus) genties grybų rūšis. Plačiai paplitęs šiauriniame pusrutulyje, Pietų pusrutulyje natūraliai neaugo, tačiau buvo introdukuotas Naujojoje Zelandijoje ir Pietų Afrikoje. Vienas geriausiai pažįstamų ir vertingiausių valgomų grybų Lietuvoje.
Poros baltos, subrendusios - žalsvai gelsvos. Vaisiakūniai stambūs, mėsingi. Subrendusių grybų kepurėlė 7-30 cm skersmens, paprastai rausva, ruda, spalva tamsėja bręstant. Kotas 8-25 cm aukščio, iki 7 cm storio. Mikorizę sudaro su keliomis medžių rūšimis, kotas tik viršutinėje dalyje turi tinklelį.
Grybas valgomas ir plačiai naudojamas kulinarijoje. Maistingas - turi mažai riebalų ir angliavandenių, daug proteinų, vitaminų, mineralų. Lenkų profesoriui Karpinskui pavyko jį išauginti mėgintuvėlyje, tiriamieji darbai tęsiami, bet kol kas dirbtiniu būdu dar neauginamas.
Tai ne tik maistingiausias, bet ir gydomųjų savybių turintis grybas, liaudies medicinoje žaizdoms gydyti naudojami džiovintų baravykų milteliai.
- Augimo vieta
Miškai: po pušimis, ąžuolais, eglėmis, beržais, bukais.
- Augimo laikas
Vasara, ruduo.
Auga birželio-lapkričio mėn. įvairiuose miškuose po eglėmis, ąžuolais, beržais, pušimis. Užauga dideli (Lietuvoje iki 3 kg). Vartojamas šviežias, dažniausiai džiovintas, marinuotas, sūdytas, šaldytas. Labai paklausus vietinėje ir užsienio rinkoje. Gana dažnas.
Taksonomija
Boletus edulis pirmą kartą aprašytas 1782 m. prancūzų botaniko Pierre Bulliard ir iki šiol vadinamas šiuo pirmuosju suteiktu vardu.[1]
Literatūra
Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, LUTUTĖ, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 49 psl.
Nuorodos
- ↑ Bulliard JBF. (1782). Herbier de la France. Vol 2 (French). Paris, France: P. F. Didot. pp. 49–96, plate 60. Nuoroda tikrinta 2009-11-24.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: Neatpažinta kalba (link)
