Mėčionys
| Mėčionys | ||
|---|---|---|
  Mėčionys |
||
| 55°16′7″ š. pl. 26°29′50″ r. ilg. / 55.26861°š. pl. 26.49722°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Utenos apskritis
| |
| Savivaldybė | Šablonas:Country data Ignalinos rajonas | |
| Seniūnija | Mielagėnų seniūnija | |
| Gyventojų | 75 | |
Mėčionys (arba Miečionys) – etnografinis gatvinis kaimas Ignalinos rajone, Dysnos upės slėnyje, 1 km į vakarus nuo Kančioginos upės. Tai dvipusis gatvinis-rėžinis kaimas, kuriame yra 8 paminklinės sodybos, 7 pavieniai paminkliniai pastatai. Kaime yra pradinė mokykla (nuo 1951 m.).
Istorija
Iki XVII a. pab. kaimas priklausė Dysnos dvaro palivarkui. 1692-1841 m. dvarą, o kartu ir kaimą, valdė Vilniaus benediktinų vienuolynas.
Įsikūrė XVI a. viduryje, po Valakų reformos. Pirmą kartą Dysnos dvaro kronikose minimi 1644 m. Iki XVII a. pabaigos priklausė Astraviškių dvaro Dietkauščiznos palivarkui, įėjo į Dysnos dvarą. 1692 m. Feliksas Pacas Dysnos dvarą (kartu su Mėčionimis) ir Tverečių užrašė Vilniaus benediktinų vienuolynui. Kaimas vienuolynui priklausė iki 1841 m., vėliau buvo suvalstybintas.
1830 m. kaime buvo 9 sodybos. Tarpukariu priklausė Švenčionių apskrities Mielagėnų valsčiui. 1929-1936 metais veikė Šv. Kazimiero draugijos skyrius 1920-1927 m. – „Ryto“ draugijos lietuviška pradžios mokykla. Sovietmečiu priklausė Dietkauščiznos, nuo 1979 m. – Tverečiaus apylinkei.
1959 m. gyveno 109 gyv., 2001 m. – 78 gyv.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
| ||||||||||
|
|||||||||||
| Mielagėnai – 5 km | |||||||||||
Šaltiniai
- Tarnauskienė N. Mėčionys // Kultūros paminklų enciklopedija. T. 1. V., 1996, p. 140-147;
- Mėčionys // Nauja vaga, 2002-09-14, p. 3;
- Lietuvių liaudies architektūros paminklai. T. 5: Gatviniai ir vienkieminiai Aukštaitijos kaimai/ Kazys Šešelgis. V., 1998, p. 16.