Daržinis špinatas

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Špinatų kilmė

Špinatai - vienametė balandinių šeimos daržovė. Špinatų tėvynė – Senoji Persija, iš ten jie buvo įvežti į Kiniją. Užkaukazėje ir Vidurinėje Azijoje auga kelios laukinių špinatų rūšys, panačios į kultūrinį špinatą, todėl yra nuomonių, kad jie gali būti kilę iš Kaukazo. Senovėje apie špinatus europiečiai nežinojo. Viduramžiais špinatų į Ispaniją atvežė arabai, kurie špinatus vadino „daržovių karaliais“. Europoje špinatai paplito Renesanso laikotarpiu. Juos labai mėgo vienuoliais ir pirmieji pradėjo auginti vienuolynų ūkiuose. To laikotarpio kulinarai špinatų sultimis dažydavo ledus, įvairius kremus bei padažus.

Maistinė vertė

Špinatuose yra lengvai virškinamų baltymų, gausų vitaminų ( C, B1, B2, P, K, E, D2), folinės rūgšties ir karotino. Be to, juose yra daug jodo, mineralinių druskų (geležies, fosforo, magnio, kalio, natrio, kalcio). Maistui vartojami jauni špinatų lapai, kol dar nėra išaugusių žiedstiebių. Susidarius žiedstiebiams ne tik kietėja špinatų lapai ir blogėja jų skonis bet ir lapuose padaugėja rugštynių rugšties, kuri žmogaus organizmui yra kenksminga. Todėl, jeigu maistui vartojami peraugę špinatų lapai, rugštynių rūgščiai neutralizuoti rekomenduojam pridėti kreidos. Iš špinatų lapų gaminamos vitaminingos salotos, verdamos sriubos, daromos tyrės, apkepai, garnyrai ir kiti patiekalai. Špinatai turi daug baltymų ir vitaminų, todėl labai tinka vaikų ir dietinei mitybai, ypač avitaminozių profilaktikai ir ligoniams, sergantiems piktybine mažakraujyste bei tuberkulioze. Nepatartina vartoti sergant inkstų ligomis ir padagra bei vyresnio amžiaus žmonėms. Būtina žinoti, kad špinatus geriausia valgyti šviežius, o paruoštus jų patiekalus laikyti šaltai. Šiltai laikant špinatus per 24-28 val. iš juose esančių nitratų susidaro nitratai, kurie yra žalingi žmogaus organizmui.

Špinatų auginimas

Špianatai auginami taip pat kaip salotos. Jie mėgsta trąšią ir drėgną dirvą. Šalčiams atsparūs, todėl, norint gauti ankstyvą derlių, juos galima sėti iš rudens arba anksti pavasarį.Skirtingų veislių špinatai užaugina stačius, maždaug 30 cm aukščio ir 15 cm į plotį išsidriekusius stiebus su lygiais ar raukšlėtais (net garbanotais) kotėtais, mėsingais, apvaliais ar į viršūnę smailėjančiais įvairaus intensyvumo žaliais lapais.