Langobardai

15:57, 20 lapkričio 2008 versija, sukurta Homo ergaster (aptarimas | indėlis) (Naujas puslapis: '''Langobardai''' ({{de|Langobarden}}) – viena iš germanų genčių. I a. gyveno Elbės žemupyje, kairiajame jos krante. IVV a. apsigyveno ...)
(skirt) ←Prieš tai buvusi versija | žiūrėti esamą versiją (skirt) | Kita versija → (skirt)

Langobardai (vok. Langobarden) – viena iš germanų genčių. I a. gyveno Elbės žemupyje, kairiajame jos krante. IVV a. apsigyveno Dunojaus vidurupio baseine.

568 m. langobardų vadovaujama saksų, sarmatų ir kitų genčių sąjunga, spaudžiama avarų puolė Šiaurės Italiją. Iš Bizantijos langobardai atėmė Lombardiją (čia išliko genties pavadinimas), Tusciją (dabar Toskana) ir sukūrė langobardų karalystę. Jos sostinė buvo Pavija.

Po karaliaus Alboino mirties VI a. II pusėje užkariautos Spoleto ir Benevento teritorijos tapo savarankiškomis hercogystėmis. Karalystė buvo atkurta 584 m. 773774 m. langobardų karalystę užkariavo frankų valdovas Karolis Didysis.[1]

Šaltiniai

  1. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. MELI institutas, Vilnius.