1 (skaičius)
1 (vienas, vienetas) – skaitmuo, vieno objekto skaičių atvaizduojantis simbolis. Tai natūralusis skaičius, einantis tarp 0 ir 2. Pastebėta, jog daugelyje visuomenės gyvenimo sričių (namų numeriai, prekių kainos ir pan.) vienetu prasideda daugiau (beveik trečdalis) kartų, nei kitais skaitmenimis (Benfordo dėsnis). Mažiausiai skaičių prasideda devynetu.
| 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 | |
| Kiekinis skaitvardis | vienas |
| Kelintinis skaitvardis | pirmas |
| Daugikliais | 1 |
| Dalikliai | 1 |
| Romėniškas skaičius | I |
| Priešdėliai | mono- (graikiškai)
uni- (lotyniškai) |
| Dvejetainis | 1 |
| Aštuntainis | 1 |
| Dvyliktainis | 1 |
| Šešioliktainis | 1 |
| Jūrinis vėliavėlės signalas |  |
Arabiško skaičiaus raida
Šiandieninis dažnai vartojamas arabiškas vieneto simbolis dažniausiai rašomas kaip vertikalus brūkšnelis, kurio viršuje kairėje yra mažas vertikalus arba 45 laipsniais į apačią palinkęs serifas. Kartais simbolio apačioje piešiamas trumpas vertikalus brūkšnelis, atsikišęs į abi puses. Brahmanai indai vienetą rašė kaip horizontalią liniją; (Kinijoje dar ir dabar taip piešiamas vieneto hieroglifas). Guptai vienetą šiek tiek išlenkdavo į viršų, o nagariai pridėdavo kairiajame gale mažą skrituliuką. Gudžaračių ir pendžabų raštuose ženklas būdavo pasukamas 90 laipsnių į dešinę ir taip jis supanašėjo į mūsišką vienetą. Nepaliai taip pat ženklą raršydavo vertikaliai, bet rutuliuką dar labiau sumažindavo. Po kiek laiko skrituliukas pavirto į mažą vertikalų brūkšnelį. Retkarčiais apačioje užbrėžiamas brūkšnelis greičiausiai susiformavo iš labai panašaus romėniško vieneto skaičiaus I.
Istorijoje
Pagrindinis straipsnis: 1 (vieneto) raidos istorija
Nuo seno ginčijamasi, ar vienetas yra skaičius. Dalis senovės graikų vieneto nelaikė skaičiumi. Graikų filosofų Platono ir Aristotelio nuomone, vienetas nėra skaičius – jo negalima nei suskaičiuoti, nei išrikiuoti, tai tėra pradžia. Pitagorui vienetas reiškė būties esmę ir pirmapradę priežastį, nedalomą vienovės simbolį, tuo pačiu simbolizuodamas visumą, į kurią siekia sugrįžti visa, kas išsiskaidę. Visus skaičius galima didinti ir mažinti, tačiau vienetas yra nekintamas. Aristotelis ir kai kurie pitagoriečiai skaičių seką pradėdavo vienetu ir laikydavo jį pirmuoju nelyginiu skaičiumi, tačiau nežiūrint to, jiems vienetas buvo dievybės ženklas.
Senovės Kinijos filosofai vienetą irgi laikė visa ko pradžia ir pirmaprade galia. Jis iš esmės yra vienas, neskaidomas ir tobulas. Kinų išminčiai teigė, kad iš vieneto išsirutuliojo penki pirminiai elementai (medis, ugnis, žemė, metalas ir vanduo), o iš jų – „dešimt tūkstančių dalykų“.
Žydai dėl visa apimančio absoliutumo vienetą laikė Dievo skaičiumi ir visagalybės simboliu. Tokia vienintelio Dievas samprata perėjo ir į krikščionybę – vieno tikėjimo išpažinimą.
Matematikoje
Kai x bet koks skaičius:
- x·1 = 1·x = x
- x/1 = x
- x1 = x, 1x = 1
- x↑↑1 = x ir 1↑↑x = 1
- (Eulerio formulė)
Jei x nelygus nuliui, tai taip pat:
- x/x = 1
- x0=1
Vienetas yra maksimali galima sinuso ir kosinuso reikšmė. Su tuo susijusi svarbi vienetinio apskritimo sąvoka.
Fizikoje ir matematinėje biologijoje
Šiuose moksluose įvairūs dydžiai dažnai išreiškiami vieneto dalimis, vienetu laikant maksimalią galimą dydžio reikšmę. Pavyzdžiui, papilitusioje Michelis-Menten lygtyje
(reakcijos greičio V priklausomybė nuo substrato koncentracijos S) taip išreikšta maksimalaus greičio konstanta Vmax (maksimalus galimas reakcijos greitis). Tokius dydžius galima būtų išreikšti ir procentais, tačiau vieneto dalys specialiojoje literatūroje yra labiau paplitę, nes lygtys užrašomos trumpiau (dydžio nereikia dalinti iš 100 %).
Informatikoje
Vienetas labai dažnai naudojamas nusakyti loginio kintamojo reikšmę tiesa (angl. true). Priešingai reikšmei nusakyti naudojamas nulis.
Daugelyje vartotojo sąsajų F1 dažniausiai iškviečia su programa ar operacine sistema susietą pagalbos sistemą. Microsoft Windows aplinkoje klavišų derinys Alt+1 parašo šypsenėlę (☺).
Unicode
Be arabiško simbolio 1, Unicode numato ir kitus ženklus (Ⅰ, ⅰ) šiam skaičiui žymėti. Į HTML dokumentus jie įterpiami sekomis Ⅰ, ⅰ.
Kalendoriuje
- Sausis yra pirmasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių.
- Sausio 1 yra pirma metų diena pagal Grigaliaus kalendorių.
- Balandžio 1 žinoma kaip Melagių diena.
- Gegužės 1 žinoma kaip Tarptautinė darbo diena.
- Liepos 1 žinoma kaip Tarptautinė architektų diena.
- Birželio 1 žinoma kaip Tarptautinė vaikų gynimo diena.
- Rugsėjo 1 žinoma kaip Mokslo ir žinių diena.
- Spalio 1 žinoma kaip Tarptautinė muzikos diena,
Tarptautinė pagyvenusiųjų diena. - Lapkričio 1 žinoma kaip Visų šventųjų ir mirusiųjų diena.
- Gruodžio 1 žinoma kaip Tarptautinė kovos su AIDS diena.
Kitose srityse
- Vienetas yra vienskiemenio žodžio skiemenų skaičius.
- Vienetas yra vienakuprio kupranugario kuprų skaičius.
- Vienetas yra vienračio ratų skaičius.
- Vienetas yra pasianso stiliaus kortų žaidimų žaidėjų skaičius.
Reikšmės
- Simbolikoje skaičius 1 yra Dievo simbolis – pirminis motyvas, pirmapradis elementas.
- Skaitmuo.
- Skaičių grupių apibūdinimas – vienetai, dešimtys, šimtai.
- Žinių įvertinimo balas.
- Atskiras daiktas ar objektas.
- Tam tikros sistemos dalis – administracinis vienetas, apskaitos vienetas, fizinis vienetas, funkcinis vienetas, informacinis vienetas, juridinis vienetas, kalbos vienetas, karinis vienetas, mato vienetas, piniginis vienetas, sąlyginis vienetas, skaičiavimo vienetas, socialinis vienetas, statistinis vienetas, teritorinis vienetas.
- Individas, asmenybė, žmogaus individualumas, tik jam vienam būdingi bruožai.
- Kraujo grupė – 0 (I) – pirminė žmogaus kraujo grupė, būdinga pirmykščiams žmonėms, kurie gyvendami laukinėje gamtoje, maisto pasirūpindavo medžiodami ir rinkdami uogas.
- Muzikoje – Solo – vieno asmens atliekamas kūrinys.
Vienetas patarlėse ir papročiuose
Skaičiumi 1 kartais išreiškiamas menkinimas arba pasakoma, kad ko nors trūksta: „Į vieną vyrą iš patrankos nešauna“, „,Viena kregždė – dar ne pavasaris“, „Medžio vienu kirčiu nenukirsi ir sandėrio vienu žodžiu nesudarysi“, „Viena bėda – ne bėda“, „Dėl vienos ropės duobės nekasa“.
Kartais 1 gali būti viskuo arba prilygti didesniam skaičiui: „Turiu vieną džiuvėsį, man pačiai jo viso reikia“, „Viską pastatyti ant vienos kortos“, „Vienu šūviu du zuikius nušauti“, „Viena pavasario diena lygi devynioms rudens“.
Vienetas prilyginamas tiek gėriui, tiek ir blogiui. Daugelis pirmąją metų ar mėnesio dieną laiko nelaiminga, todėl svarbiems gyvenimo įvykiams (krikštynoms, sutuoktuvėms ir pan.) geriau renkasi trečią ar septintą dieną.
Kalbose
Graikų kalba
Graikų kalboje žodžiai, žymintys vienumą, sąsają tik su vienu objektu, dažnai prasideda priešdėliu mono:
- Monarchas – Monada – Mono – Monogamija – Monoklis – Monokultūra – Monolitas – Monopolis – Monoteizmas.
Lotynų kalba
Lotynų kalboje vienas, paskiras, atskiras dalykas siejamas su žodžiu singularis arba solus:
Žodžiai, išreiškiantys ko nors vienovę, kildinami iš žodžio unus:
- Unija – uniforma – unisonas – unifikacija – unitai – unitarizmas – unitazas- unikalus – universalus.
Lietuvių kalba
Lietuvių kalbos sudurtiniai žodžiai, žymintys objekto vienovę, egzistencinę atskirybę (pavieniui), turi sandą vien-: vienturtis, vienatinis, vienatūris, vientisas, viengimis, vienetinis.