Augalai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ksjdmxjxmxjxkxjjxjdjsbsdfkjbgbsdjhbvujxfbujsujfbxvknvbxjh vjnvx. Jvbnvcxj cxd vdfhunfv |
S Undid edits by 83.171.36.35 (talk) to last version by रोहित साव27: reverting vandalism Žymos: Anuliuoti SWViewer [1.6] |
||
Eilutė 32:
Šiuo metu augalai yra esminis [[Vandens ciklas|vandens apytakos]] ir kitų biogeocheminių ciklų elementas.
== Augalų įvairovė ==
Augalų įvairovę sąlygoja skirtingos gyvenamosios vietos, prie kurių kiekvienas augalas yra pripratęs. Jų protėviai tūkstančius metų buvo priklausomi nuo kurios nors vietos ir turėjo pakankamai laiko prie jos prisiderinti ir taip ištobulinti gyvenimo ritmą, trukmę, formą, kad galėtų sėkmingai daugintis. Augalai turi jo rūšiai būdingą [[genetika|genetinę]] programą, lemiančią jo amžių, dydį, išvaizdą. Savo gimtinėje iki kelių metrų aukščio išaugantys [[medis|medžiai]] ar [[krūmas|krūmai]], patekę į visai skirtingą aplinką, tampa visai mažučiai, beveik nebrandina [[Vaisius|vaisių]].
=== Augimo būdai ===
* auga tiesiai aukštyn
* vyniojasi arba lipa
* šliaužia arba plėtojasi
* auga užsikabinus už kitų augalų, sienų ar pan.
=== Augalų amžius ===
[[Gyvenimo ciklas|Augalų amžius]] yra labai įvairus. Būna vienamečiai, dvimečiai, daugiamečiai. Išlieka [[žolė|žoliniai]] arba sumedėja ([[medis|medžiai]], [[krūmas|krūmai]], [[puskrūmis|puskrūmiai]]).
* Vienamečiai ir dvimečiai augalai per vienerius ar dvejus metus išdygsta, užauga, peržydi, užmezga vaisius ir subrandina [[sėkla]]s. Išpildę savo paskirtį jie miršta.
* Daugiamečiai augalai"
** [[keras|kerai]], svogūniniai augalai turi kiekvienos [[vegetatyvinis dauginimasis|vegetacijos]] periodu naujus [[ūglys|ūglius]] išleidžiančius [[šakniastiebis|šakniastiebius]], [[šakniagumbis|šakniagumbius]] ar [[svogūnas (šaknis)|svogūnus]].
** [[puskrūmis|puskrūmiai]] žolinę dalį, kuri numiršta ir sumedėja, atsiaugina kiekvienais metais.
** [[krūmas|Krūmai]] ir [[medis|medžiai]] gyvena daugelį metų.
=== Augalų prisitaikymas ===
* Nuo pernelyg gausaus [[transpiracija|vandens garinimo]] kai kurie augalai apsisaugo morfologinėmis adaptacijomis: vieni turi pūkelius, kiti – lapus dengiantį vaškingą [[sidabrinė|sidabrinę]] ar [[melsva]]i [[žalia|žalios]] spalvos sluoksnelį.
* Dalis unksmėje augančių augalų ieškodami šviesos paliko žemę ir persikėlė ant medžių šakų, kai kurie pavirto [[liana|lianomis]], kad galėtų pasiekti medžių viršūnes. Kai kas išsiugdė milžiniškus šviesą gaudančius lapus.
* Nuo [[sausra|sausros]] apsisaugoti augalai „įsigijo“ [[vanduo|vandens]] saugyklas – storus drėgmę kaupiančius lapus (pvz., [[šilokai]]), [[stiebas|stiebus]] (pvz., [[kaktusai]], [[baobabas|baobabai]]), [[šaknis]], taip pat – svogūnėlius (pvz., [[tulpės]]).
* Nuo deguonies stygiaus užpelkėjusiose dirvožemiuose augalai apsisaugo kvėpuojamosiomis šaknimis, kurios kyšo žemės paviršiuje.
== Augalų rūšių kiekis ==
| |||