Bokšto gatvė: Skirtumas tarp puslapio versijų

{{Infolentelė gatvė

| Foto = Boksto by Augustas Didzgalvis.jpg

| Gyvenvietė = [[Vilnius]]

| Ilgis = 0,7

| Atidarytas =

}}

 

[[Vaizdas:Vilnia, Bakšta. Вільня, Бакшта (J. Aziambłoŭski, 1850).jpg|thumb|200px|left|Vilnius nuo Bokšto kalno (J. Ozemblovskio paveikslas, 1850 m.)]]

 

 

[[Vaizdas:Vilnia, Savič, Šarycki. Вільня, Савіч, Шарыцкі (1834).jpg|thumb|200 px|left|Gailestingųjų seserų špitolė ir koplyčia (1834)]]

Bokšto ir [[Išganytojo gatvė|Išganytojo]] gatvių kampe jau XVI a. stovėjo [[Gotika|gotikiniai]] namai, kuriuos XVIII a. nupirko Juozapas Savičius, juos padovanojęs gailestingosioms seserims. Taip pat dalį pastatų ligoninei padovanojo [[Smolenskas|Smolensko]] vyskupas Boguslavas Gosievskis, čia turėjęs nuosavybę. Bokšto g. 6 pastatuose veikusi Savičiaus vardo ligoninė, įsteigta 1743 metais. Ligoninę prižiūrėjo vienuolės – gailestingosios seserys, kurios ligoninės komplekso pastate turėjo savo špitolę. Į ligoninę buvo galima patekti iš Bokšto gatvės pusės pro [[Barokas|barokinį]] portalą turėjusį įėjimą. Ligoninės pastatuose buvo įrengta Šv. Vincento ir Pauliaus koplyčia. Ligoninėje nuo 1803 m. su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentais dirbo ir profesorius [[Joseph Frank|Jozefas Frankas]]. 1831 m. ligoninėje atidarytos kai kurios universiteto klinikos. Po [[I pasaulinis karas|I pasaulinio karo]] komplekse įsikūrė ir iki 2003 m. veikė Odos ir venerinių ligų dispanseris, Venerologijos institutas.<ref name="Morta Baužienė">Morta Baužienė. Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus. Vilnius: Savastis, 2012. ISBN 978-9986-420-89-7. </ref><ref name=" A.Juškevičius, J.Maceika"/> Pagal [[Adomas Honoris Kirkoras|Adomą Honorį Kirkorą]] prie ligonės stovėjo Šv. Elžbietos bažnytėlė.<ref name="Adomas Honoris Kirkoras">Adomas Honoris Kirkoras. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. Iš lenkų kalbos vertė Kazys Uscila. Vilnius: Mintis, 2012. ISBN 978-5-417-01035-4. </ref>

 

 

Bokšto g. 12 stovėjęs pastatų kompleksas priklausė [[Pliateriai|Pliateriams]]. Bokšto g. 14 stovėjo Bokšto ir [[Onos Šimaitės gatvė|Onos Šimaitės]] gatvių sankirtoje. Pradžioje stovėjo keli pastatai, vėliau jie buvo sujungti į vieną. Toliau ėjo mūro tvora, siekianti Subačiaus gatvę.<ref name="Vladas Drėma"/><ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/>

Bokšto g. 20, XVII a. pirmoje pusėje pastatytas fortifikacinis statinys, sudarytas iš bokšto, požeminės patrankų patalpos ir juos jungiančio tunelio - [[Vilniaus gynybinės sienos bastėja]].<ref> Irena Jučienė. Vilniaus artilerijos bastionas. Vilnius: Mintis, 1990. ISBN 5-417-00311-5.</ref>

 

 

Gatvė prasideda ties [[Vilniaus Šv. kankinės Paraskevės cerkvė|Piatnickajos cerkve]], kur baigiasi Pilies gatvė, sankryžoje su [[Latako gatvė|Latako gatve]] ir veda į pietus link Subačiaus gatvės, maždaug lygiagrečiai [[Didžioji gatvė|Didžiajai gatvei]].<ref name="Vilniaus kataloge">Bokšto gatvė Vilniaus kataloge. [http://vilnius21.lt/boksto-g2581593.html]</ref>

 

 

 

Bokšto g. 5 įsikūrusi [[Lietuvos dailės muziejus|Lietuvos dailės muziejaus]] administracija.

Bokšto g. 20 yra [[Vilniaus gynybinės sienos bastėja]], kurioje veikia muziejus.<ref>Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje veikiančio muziejaus interneto svetainė. [http://www.lnm.lt/vilniaus-gynybines-sienos-basteja/] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200212090518/http://www.lnm.lt/vilniaus-gynybines-sienos-basteja/ |date=2020-02-12 }}</ref>

 

 

== Galerija ==

<gallery>

Bokšto gatvė 6.jpg|Ties posūkiu į Latako gatvę

Boksto05.JPG|Memorialinė lentelė ant namo, kurio kieme buvo įsikūrusios dailininkų Alfredo Romerio, Kanuto Rusecko, Jono Zenkevičiaus ir Eduardo Mato Romerio dirbtuvės

</gallery>

 

== Nuorodos ==