21:06, 13 spalio 2023 versija taisyti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Atmetėjai 253 382 keitimai S vikifikuota ← Prieš tai darytas keitimas		20:34, 15 spalio 2023 versija taisyti anuliuoti Nestea (aptarimas \| indėlis) Atmetėjai 51 394 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: {{Šaltiniai}} {{Žmogaus biografija \|paveikslėlis=JohannesBrahms.jpg eilutė 13 ⟶ 14: == Biografija == Kompozitorius gimė [[Hamburgas\|Hamburge]]. Jo tėvas grojo keliais instrumentais, motina buvo siuvėja. J. Bramsas muzikinio išsilavinimo pradmenis gavo iš tėvo. Nuo mažens pasirodė esąs gabus fortepijonui, padėdavo išlaikyti šeimą grodamas [[restoranas\|restoranuose]] ir [[teatras\|teatruose]]. Kurį laiką taip pat mokėsi griežti [[violončelė\|violončele]]. J. Bramsas netapo žymiu pianistu, tačiau vėliau dažnai koncertuose atlikdavo savo paties kūrinius. Taip pat buvo neblogas [[dirigentas]]. Rašyti muziką pradėjo gan anksti, tačiau į jo kūrybą dėmesys buvo atkreiptas po koncertinio turo [[1853]] m., kuriame jis akomponavo vengrų smuikininkui Eduardui Remenjui. Ture jis susitiko su [[Ferencas Listas\|Ferencu Listu]]. Pasakojama, kad F. Listas per susitikimą atliko J. Bramso Skerco op. 4, tačiau pats Bramsas užmigo F. Listui atliekant savo kūrinį. Jaunasis kompozitorius buvo supažindintas su [[Robertas Šumanas\|Robertu Šumanu]], šis išspausdino straipsnį, kuriame gyrė J. Bramsą. Vėliau jis labai suartėjo su Šumano žmona [[Klara Šuman\|Klara]]. Kompozitorius nebuvo vedęs, nors mylėjo keletą moterų ir buvo susižadėjęs. Po to, kai R. Šumanas pasikėsino į savo gyvybę ir buvo priverstas apsigyventi [[sanatorija\|sanatorijoje]], J. Bramsas tapo pagrindiniu tarpininku tarp jo ir žmonos Klaros. Po R. Šumano mirties J. Bramsas Hamburge subūrė moterų chorą, o [[Detmoldas\|Detmolde]] dirbo dirigentu ir muzikos mokytoju. Vienoje pirmąkart apsilankė [[1862]] m., ~~kitamet~~kitąmet ėmė ten diriguoti. Greitai Vienoje apsigyveno. [[1877]] m. atsisakė [[Kembridžo universitetas\|Kembridžo universiteto]] garbės daktaro vardo, [[1879]] m. tapo Breslau universiteto garbės daktaru. XIX a. 6-7 dešimtmečiais nuolat rašė, tačiau į jo muziką reaguota įvairiai. Pirmasis koncertas fortepijonui labai kritikuotas, kitus kūrinius „Naujoji vokiečių mokykla“, kuriai priklausė F. Listas ir [[Richardas Vagneris\|R. Vagneris]], vadino senamadiškais. J. Bramsui patiko R. Vagnerio kūryba ir F. Listo atlikimas, tačiau [[1860]] m. jis mėgino suorganizuoti viešą protestą prieš kai kuriuos jų muzikos ekscesus. Šis manifestas pasirodė per anksti, tik su trimis parašais, ir buvo didelė J. Bramso klaida – daugiau jis nebesivėlė į viešas polemikas. [[1868]] m., po ''Ein deutsches Requiem'' premjeros [[Brėmenas\|Brėmene]], J. Bramsas buvo pripažintas kaip kompozitorius. Pagaliau jis ryžosi baigti vietoje stovėjusius darbus: kantatą „Rinaldas“, Pirmąjį styginių kvartetą, Trečiąjį fortepijoninį kvartetą, Pirmąją simfoniją. J. Bramsas nemažai keliaudavo. Nuo [[1878]] m. dažnai lankydavosi [[Italija\|Italijoje]]. Ypač mėgo būti gryname ore, kur jam geriau sekdavosi mąstyti. [[1890]] m. J. Bramsas nusprendė mesti kompoziciją, tačiau iki savo mirties parašė kūrinių, dabar pripažintų šedevrais. Bramsas sirgo [[vėžys (liga)\|vėžiu]], ir galiausiai nuo jo mirė [[1897]] m. Palaidotas Vienoje. == Kūryba == J. Bramsas sukūrė 4 simfonijas, 2 koncertus fortepijonui, [[Koncertas smuikui (Bramsas)‎\|koncertą smuikui]], dvigubą koncertą smuikui ir violončelei, „Vokiškąjį rekviem“ (''Ein deutsches Requiem''), įvairių temų su variacijomis – Variacijas ir fugą Hendelio tema, N. Paganinio variacijas, variacijas pagal J. Haidną ir kt. Mažųjų formų kūrinių Bramsas taip pat parašė nemažai. Svarbūs jo soliniai kūriniai [[fortepijonas\|fortepijonui]], taip pat ~~[[daina\|~~dainos]], kurių parašė apie 200, choraliniai preliudai [[vargonai\|vargonams]]. J. Bramsui esant gyvam, žinomiausi jo kūriniai buvo mažieji, itin tikę tuo metu populiariam namų muzikavimui. Tarp jų buvo „Vengrų šokiai“, Valsai op. 39 fortepijoninam duetui, ''Liebeslieder'' valsai vokaliniam kvartetui ir fortepijonui ir kt. J. Bramsui didelę įtaką darė [[Liudvikas van Bethovenas\|L. Bethoveno]] kūryba, taip pat [[Mocartas]], [[Jozefas Haidnas\|J. Haidnas]]. Tai, kad J. Bramsas mėgo klasikinę epochą, rodo ir žanrų pasirinkimas: jam patiko klasikinės [[sonata\|sonatos]], [[simfonija\|simfonijos]], [[koncertas (žanras)\|koncerto]] formos. Tačiau jis buvo kompozitorius romantikas – formų struktūras keisdavo ir naudodavo lanksčiai. Taip pat J. Bramso kūrybai įtaką darė [[liaudies muzika]] – jis aranžavo balsui ir fortepijonui 144 vokiečių liaudies dainas, ne viena iš jo parašytų dainų turi folklorinių elementų. == Nuorodos == {{Commons\|Category:Johannes Brahms}} * [http://www.gutenberg.org/browse/authors/b#a1731 Bramso kūryba Gutenbergo projekto tinklalapyje] * [http://www.classiccat.net/brahms_j/index.htm Classic Cat – Brahms mp3s]~~{{Commons\|Category:Johannes Brahms}}~~▼ * [http://cylinders.library.ucsb.edu/search.php?query=brahms&queryType=@attr+1=1] ▲* [http://www.classiccat.net/brahms_j/index.htm Classic Cat – Brahms mp3s]{{Commons\|Category:Johannes Brahms}} {{DEFAULTSORT:Brahms, Johannes}} ~~[[Kategorija:Vokietijos kompozitoriai\|Bramsas, Johanesas]]~~ [[Kategorija:~~Kompozitoriai~~Vokietijos ~~romantikai\|Bramsas, Johanesas~~kompozitoriai]] [[Kategorija:Kompozitoriai romantikai]] [[Kategorija:Vokietijos humanistai]]

Johannes Brahms: Skirtumas tarp puslapio versijų