Vilniaus universitetas: Skirtumas tarp puslapio versijų

{{kiti|VU}}

{{Infolentelė universitetas

'''Vilniaus universitetas''' ('''VU''', {{Lot|Universitas Vilnensis}}) – seniausias ir didžiausias [[Lietuva|Lietuvos]] universitetas. Įkurtas 1579 m. Vilniuje [[jėzuitai|jėzuitų]] po Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Steponas Batoras|Stepono Batoro]] privilegijos suteikimo.<ref>[https://www.vle.lt/Straipsnis/Vilniaus-universitetas-107875 VLE, tikrinta 2019 12 16]</ref>

 

 

== Istorija ==

=== Abiejų Tautų Respublika ir Rusijos imperija ===

 

1579 m. balandžio 1 d. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras pasirašė privilegiją, kuria kolegija pertvarkyta į universitetą. Šios privilegijos nepatvirtino LDK kancleris, tačiau Steponas Batoras sugebėjo priversti kalvinistą vicekanclerį [[Eustachijus Valavičius|Eustachijų Valavičių]] antspauduoti dokumentą, taigi ši privilegija įgavo teisinę galią. Tų pačių metų spalio 30 d. popiežius [[Grigalius XIII]] išleido tai patvirtinančią bulę.

 

1641 m. [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] valdovas [[Vladislovas Vaza]] suteikė Vilniaus universitetui privilegiją įsteigti [[teisės mokslai|teisės mokslų]] ir [[Medicina|medicinos]] fakultetus; įsteigtas [[Vilniaus universiteto Teisės fakultetas|Teisės fakultetas]]. 1753 m. įsteigta [[observatorija]], kuriai vadovavo [[Tomas Žebrauskas]]. 1781 m. Vilniaus universitete įsteigtas [[Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas|Medicinos fakultetas]]. 1783 m. Vilniaus universitetas pervadintas Lietuvos Kunigaikštystės vyriausiąja mokykla – ''Schola Princeps Magni Ducatus Lituaniae''.

1795 m., po [[Trečiasis ATR padalijimas|trečiojo ATR padalijimo]], Vilnius atiteko [[Rusijos imperija|Rusijos imperijai]] ir universitetas tapo pavaldus carinei valdžiai. 1823 m. ištremti pogrindinėms organizacijoms priklausę studentai ([[filaretai]], [[filomatai]]), atleisti [[Lietuvos istorija|Lietuvos]] ir [[Lenkijos istorija|Lenkijos istoriją]] dėstę dėstytojai. 1831 m. studentai masiškai [[1831 m. sukilimas|dalyvavo sukilime]]. 1832 m. gegužės 13 d. caro [[Nikolajus I|Nikolajaus I]] dekretu universitetas buvo uždarytas. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje nuolat buvo keliamas aukštosios mokyklos atgaivinimo Vilniuje klausimas, tačiau rusų valdžia nesiryžo jos įkurti ir Lietuvos jaunuomenė buvo verčiama ieškoti aukštojo mokslo Rusijos universitetuose.

 

=== XIX a. pradžioje ===

1802–1804 m įvykus reformai universitetas tapo Vilniaus švietimo apygardos centru. Vilniaus imperatoriškasis universitetas buvo ne tik aukštoji mokykla, bet ir kontroliavo visas apygardos mokyklas, ypač vidurinės mokyklas. Apygardos globėju – savotišku tarpininku liaudies švietime – buvo paskirtas [[Adomas Jurgis Čartoriskis]].

 

 

== Struktūra ==

 

{|

 

=== Istorijos fakultetas ===

Istorijos katedra – kaip atskiras Vilniaus universiteto padalinys – buvo įkurta 1783 m. XIX amžiaus pirmajame dešimtmetyje veikė Vilniaus istorijos mokykla. Atskiras Istorijos fakultetas įkurtas tik 1968 m. (padalijus iki tol egzistavusį Istorijos ir Filologijos fakultetą).

 

Kiemas taip pat dar vadinamas pirmojo rektoriaus Petro Skargos vardu. Kiemą sudaro skirtingų laikotarpių pastatai, barokinės erdvės suvienyti į dinamišką erdvę. 1579 metais šiaurinio korpuso [[Fasadas|fasade]] buvo atidengta paminklinė lenta su įrašu ''Academia et Universitas Societatis Jesu Erecta anno 1580'' ({{Lot|Jėzaus draugijos akademija ir universitetas, įkurtas 1580 metais}}). Pietiniame kiemelio sparne yra akademinio teatro salė bei naujosios barokinės aulos dalis, šalia yra M. Šulco 1810 metais perstatytas [[Klasicizmas|klasicistinis]] aulos (Kolonų salės) fasadas, kurio nišose stovi stilizuotų studentų skulptūros, taip pat [[Šv. Jonų bažnyčia|Šv. Jonų bažnyčios]] fasadas ir varpinė, kuri yra aukščiausias [[Vilniaus senamiestis|Vilniaus senamiesčio]] pastatas (68 m). Didžiojo kiemo galerijose įamžinti universiteto mecenatai, steigėjai, įžymūs mokslininkai. Spalvotose fasadų piliastrų freskose – universiteto herbas, vyskupo [[Valerijonas Protasevičius|Valerijono Protasevičiaus]], karvedžio [[Jonas Karolis Chodkevičius|Jono Karolio Chodkevičiaus]], karalių [[Augustas II|Augusto II Stipriojo]] ir [[Stanislovas Augustas Poniatovskis|Stanislovo Augusto Poniatovskio]] portretai.

 

Kiemelio korpusai dabar yra restauruoti ir priklauso Filologijos fakultetui. Prie vakarinio kiemelio sparno, virš vartų yra balto marmuro paminklinė lenta poetui M. K. Sarbievijui. Pro pietinį sparną galima pereiti į Didįjį kiemą, aukštyn kylančiais granito laiptais. Virš praėjimo yra [[Vincas Kudirka|Vinco Kudirkos]] „[[Varpas (laikraštis)|Varpo]]“ šimtmečiui skirtas paminklas. Pats pietinis sparnas turi masyvius dviejų aukštų [[Kontraforsas|kontraforsus]] su nišomis. Vakariniame korpuse stovi trijų aukštų bibliotekos pastatas, visus aukštus sutvirtina masyvūs klasicistiniai kontraforsai.

 

* [http://www.vu.lt Vilniaus universiteto tinklalapis];

* [http://www.mb.vu.lt/ Vilniaus universiteto biblioteka];

* [http://www.viv.lt/vilniaus_universitetas Vilniaus universitetas ir jo ansamblis (Virtualus istorinis Vilnius)]

 

{{coord|54|40|58|N|25|17|16|E|type:edu|display=title}}

 

[[Kategorija:Vilniaus senamiestis]]

[[Kategorija:Vilniaus aukštosios mokyklos]]