Kuršiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

== Kuršių istorija ==

Kuršiai daugiausia vertėsi [[Žemdirbystė|žemdirbyste]], gyvulininkyste, taip pat žvejyba. Nuo [[V amžius|V]]-[[VI amžius|VI]] a. vis daugiau vertėsi amatais ir prekiavo su Baltijos jūros baseino, [[Padneprė]]s ir [[Pavolgis|Pavolgio]] kraštais. I tūkstm. pabaigoje iro pirmykštė bendruomeninė santvarka, formavosi klasinė visuomenė. Nuo [[VII amžius|VII a.]] patenka į skandinavų akiratį, tačiau sistemingai kuršius pulti vikingai pradeda tik nuo VIII a. Tarpais mokėjo duoklę [[Švedija|Švedijos]] ir [[Danija|Danijos]] karaliams. Nuo XI a. II pusės jau patys kuršiai pradėjo puldinėti [[Danija|Danijos]] ir [[Švedija|Švedijos]] pakraščius. [[1042]] metais kuršiai surengė puolimą į [[Danija|Daniją]]. [[1170]] metais kuršiai puolė [[Elando sala|Elando salą]] prie [[Švedija|Švedijos]] krantų. [[XI a.]]-[[XIII a.]] skverbėsi į [[Lyviai|lyvių]] žemes.

 

Kuršių kovas su danais ir švedais nuo 853 m. aprašė [[Rimberto kronika]]. Pasak kronikos 854 m. ar 855 m. švedų karalius Olavas buvo įsiveržęs į Kuršą ir apgulęs Apuolės pilį. Kuršiai minimi ir aprašomi Adomo Brėmeniečio „Hamburgo vyskupų istorijoje", Sakso Gramatiko, taip pat Rusios ir kalavijuočių ordino metraščiuose.<ref>[http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/get/LT-LDB-0001:J.04~2002~1367156255499/DS.002.0.01.ARTIC Ilona SIDERAVIČIUTĖ-MICKIENĖ Kuršiai ir jų kalbos reliktai Žemaičių žemėje]</ref>