Pasaka: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Dore ridinghood.jpg|thumb|180px|[[Gustavas Dorė|GustavoG. DorėDorio]] „[[Raudonkepuraitė|„Raudonkepuraitės“]]s“ pasakos iliustracija „Raudonkepuraitė kartu su vilku“.]]

'''Pasaka''' – pasakojamasis fantastinis kūrinys priskiriamas [[tautosaka|tautosakos]] žanrui.<ref>Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2012, ISBN 978-609-411-079-5</ref><ref name="VLE">{{VLE|XVII|||[https://www.vle.lt/straipsnis/pasaka/ Pasaka]}}</ref> Dauguma pasakų yra tarptautinės, tačiau skiriasi jų variacijos, sutinkami įvairiose tautose analogiški elementai, jų deriniai, pasitaiko didžiuliuose arealuose paplitusių iš esmės sutampančių siužetų.<ref name="VLE"/> Pasakos žanro istoriją yra itin sunku atsekti, kadangi ją analizuoti galima tik iš išlikusių rašytinių šaltinių. Tačiau [[Daramas (Anglija)|Daramo]] ir [[Lisabonos universitetas|Lisabonos]] universitetų tyrinėtojai spėja, jog tokio tipo istorijos gali būti tūkstančių metų senumo, o kai kurios – siekti [[Bronzos amžius|Bronzos amžių]].<ref name=":0">{{cite news|title= Fairy tale origins thousands of years old, researchers say|url= https://www.bbc.com/news/uk-35358487|website=[[BBC]]|access-date= 20 January 2016|date= 20 January 2016}}</ref> Manoma, kad „[[Raudonkepuraitė|Raudonkepuraitės]]“ pasakojimas galėjo atsirasti prieš 2600 m. Vėliau paplito įvairiose pasaulio kultūrose skirtingomis variacijomis.<ref>Gray, Richard. [https://web.archive.org/web/20090908150605/http://www.telegraph.co.uk/science/science-news/6142964/Fairy-tales-have-ancient-origin.html „Fairy tales have ancient origin“]. ''[[The Telegraph]]''. 5 September 2009.</ref>

[[etnologija|Etnologų]] manymu, mitinės pasaulėjautos silpnėjimas skatino pasakos raidą. Mitai virsta pasakomis kuomet nutraukiamas [[mitas|mito]] ir [[ritualas|ritualo]] tiesioginis ryšis. Gausu tyrinėjimų, skirtų pasakos ir mito santykiui, pasakų simbolių, motyvų, siužetų, struktūros sąsajoms su [[iniciacija|įšventinimų]] ritualais. Pavyzdžiui,Vladimiro geraiPropo žinomosteigimu, [[Lietuva|Lietuvoje]]svarbiausiu pasakos „[[Eglėpatyrimu žalčiųjis karalienė]]“laikė siužetas, struktūra, kompozicijagyvenimo ir kt.mirties gali(šią būtisiejo lemtasu [[indoeuropiečiųiniciacijos mitologija|indoeuropiečiųapeigomis) mitologijos]].<ref>[[Norbertasalternatyvą, Vėlius]].kurią Pasakosįvardijo Eglėkaip žalčiųraktą karalienėį mitiškumas.visą Būtispasakos ir laikasfantastiką. 1983. p. 53-72. [http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/literatura/LA00/Norbertas_V%C4%97lius._Pasakos_Egl%C4%97_%C5%BEal%C4%8Di%C5%B3_karalien%C4%97_miti%C5%A1kumas.LA0901A.pdf PDF]</ref> Stebuklinių pasakų veikėjų demitologizacija siejama su jų antropomorfizacija (gyvūnų bei gamtos objektų [[personifikacija]]). Pasakos apie gyvūnus ir dalies stebuklinių pasakų fantastinių elementų kilmė siejama su [[totemizmas|totemistinėmis]], [[animizmas|animistinėmis]], [[šamanizmas|šamanistinėmis]] pažiūromis. Toteminių personažų desakralizavimas išsaugant jų zoomorfiškumą galėjo būti viena prielaidų pasakų apie gyvūnus formavimuisi.<ref name="VLE"/><ref name="Ker"/><ref name="Sad"/><ref name="KerVLE1">[https://www.vle.lt/straipsnis/vladimir-propp/ ''Vladimir Propp'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2022-12-10.</ref>

Dar prieš fantastikos žanro apibrėžimą, daugelis kūrinių, kuriuos dabar laikytume fantastika, buvo vadinami pasakomis. Tarp jų ir [[JohnHobitas, Ronaldarba ReuelTen Tolkienir atgal|Džono Ronaldo Ruelio Tolkino]] „[[Hobitas, arba Ten ir atgal|Hobitas]]", [[Džordžas Orvelas|Džordžo Orvelo]] „[[Gyvulių ūkis]]" ir [[Laimanas Frankas Baumas|Laimano Franko Baumo]] „[[Nuostabusis Ozo šalies burtininkas]]".<ref>Brian Attebery, ''The Fantasy Tradition in American Literature'', p. 83, [[:en:ISBN_(identifier)|{{ISBN]] [[:en:Special:BookSources/0-253-35665-2|0-253-35665-2]]}}.</ref> Be to, Tolkino esė „Apie pasakas“, kurioje apsvarstomos stebuklingų pasaulių kūrimo gairės, yra laikoma svarbia fantastikos žanro literatūros kritikos dalimi. Nors fantastikos, tiksliau, jos subžanro [[Maginė fantastika|maginės fantastikos]] pagrindas yra pasakų motyvai,<ref>Philip Martin, The Writer’s Guide of Fantasy Literature: From Dragon’s Lair to Hero’s Quest, ISBN 978-0-87116-195-6, pp. 38–42</ref> šie žanrai laikomi skirtingais.

1630-aisiais aristokratės moterys pradėjo rinktis savo svetainėse, vadinamuosiuose salonuose, kad padiskutuotų pasirinktomis temomis: apie meną ir laiškus, politiką, neatidėliotinus jų klasės moterų socialinius rūpesčius: santuoką, meilę, [[emancipacija|emancipaciją]], finansinę ir fizinę nepriklausomybę, galimybes įgyti išsilavinimą. Tuo metu moterims drausta formaliai įgyti išsilavinimą. Tik talentingiausios to laikotarpio rašytojos skleidė savo kūrybą iš už salonų (kaip [[Madlena de Skiuderi]] ir [[Madam de Lafajet]]), taip įkvėpdamos merginas siekti nepriklausomybės ir prisidėdamos prie barjerų, skyrusių lytis ir varžiusių jų gyvenimus, griovimo. Salonuose daug diskutuota apie meilę ir emocinį ryšį tarp partnerių, priešintasi sutartų santuokų sistemai.

Pirmieji pasakų rinkėjai, mėginę išlaikyti ne tik liaudies pasakojimų siužetą bei veikėjus, bet ir originalų jų stilių, buvo [[broliai Grimai]]. Jie sudarinėjo vokiškų pasakų rinkinius. Gana ironiška, jog pirmuosius savo leidimus, labai vertinamus tautosakininkų, Grimai perrašė, kad pasakos atitiktų tuometinės visuomenės pažiūras. Tai padėjo užsitikrinti ir pelningesnius knygų pardavimus, ir vėlesnį rašytojų darbų populiarumą.<ref>Steven Swann Jones, The Fairy Tale: The Magic Mirror of Imagination, Twayne Publishers, New York, 1995, ISBN 0-8057-0950-9. p. 40.</ref>

Broliai Grimai savo darbais paveikė ir kitus tautosakininkus, įkvėpdami juos rinkti pasakas. Be to, paskatino [[Romantiškas nacionalizmas|romantiško nacionalizmo]] idėjų sklaidą  – manyta, jog šalies pasakos ypač atspindi jos tautinį identitetą, nepaveiktą kitų kultūrų įtakos.<ref>G. name="Ronald Murphy, ''The Owl, The Raven, and the Dove:2" The Religious Meaning of the Grimms' Magic Fairy Tales'', {{ISBN|0-19-515169-0}}.</ref>

Etnografai rinko pasakas visame pasaulyje, aptikdami panašias jų versijas Afrikoje, Šiaurės Amerikoje, Pietų Amerikoje bei Australijoje. Kad sudarytų savo „Spalvotųjų„[[Spalvotųjų fėjų“fėjų]]“ knygų seriją, [[Andrew Lang|Endriu Langas]] pasitelkė ne tik Europoje ir Azijoje surinktų pasakų išteklius, bet ir etnografų darbus iš tolimesnių vietovių.<ref>Andrew Lang, ''The Brown Fairy Book'', [http://www.mythfolklore.net/andrewlang/brown.htm „Preface“]</ref> Tuo pat metu rašytojai kaip [[Hans Christian Andersen|Hansas Kristianas Andersenas]] ir [[Džordžas Makdonaldas]] tęsė literatūrinių pasakų tradiciją.<ref>Grant and Clute, "Hans Christian Andersen", pp. 26–27.</ref> Kai kuriuose savo darbuose Andersenas gausiai remdavosi senosiomis liaudies pasakomis, bet dažniausiai kurdavo naujas, panaudodamas tik tam tikrus jų motyvus ir siužeto detales.<ref>John Clute and John Grant. The Encyclopedia of Fantasy. New York: St Martin’s Press, 1997. ISBN 0-312-15897-1. „Hans Christian Andersen“, p. 26–27.</ref> Į savo naujas literatūrines pasakas tautosakos elementų įtraukė ir Makdonaldas („Šviesos princesė“) bei rašė kūrinius, kurie vėliau buvo priskirti fantastikos žanro literatūrai („Princesė ir goblinas“ ir „Lilita“).<ref>GrantJohn Clute and CluteJohn Grant. The Encyclopedia of Fantasy. New York: St Martin’s Press, "George1997. ISBN 0-312-15897-1. „George MacDonald"MacDonald“, p. 604.</ref>

Šiuolaikinės literatūros rašytojai gana paprastą pasakos formatą naudoja dėl skirtingų priežasčių, pavyzdžiui, siekdami išanalizuoti tam tikras žmogaus būsenas.<ref>Zipes, ''When Dreams Came True: Classical Fairy Tales and Their Tradition'' and so on!, pp. 24–25.</ref> Kai kurie mėgina atkurti pasakų fantastiškumą ir jį pritaikyti šių dienų diskursui.<ref>Philip Martin, The Writer’s Guide of Fantasy Literature: From Dragon’s Lair to Hero’s Quest, ISBN 978-0-87116-195-6. p. 41.</ref> Kiti rašytojai naudoja pasakos žanrą, kalbėdami apie modernių problemų svarbą.<ref>John Clute and John Grant. The Encyclopedia of Fantasy. New York: St Martin’s Press, 1997. ISBN 0-312-15897-1. „Fairytale“, p. 333.</ref> Šiai kategorijai galima priskirti pasakas, į kurių siužetą įtrauktos psichologinės dramos. Pavyzdžiui, [[Robinas Makilnlis|Robina Makilnli]] savo kūrinyje pavadinimu „Deerskin“ perpasakojo pasaką „Donkeyskin“, kad galėtų išryškinti senojoje versijoje atsispindintį žiaurų tėvo elgesį su dukra.<ref name=Pilinovsky>{{cite web |last1=Pilinovsky, |first1=Helen. [|title=Donkeyskin, Deerskin, Allerleirauh, The Reality of the Fairy Tale |url=https://endicottstudio.typepad.com/articleslist/donkeyskin-deerskin-allerleirauh-the-reality-of-the-fairy-tale-by-helen-pilinovsky.html "Donkeyskin,|website=JoMA Deerskin, Allerleirauh, The Reality of the Fairy Tale"]. ''JoMA''.}}</ref> Kartais, o ypač vaikams skirtoje literatūroje, siužeto pagrindas yra jo komiškumas. Populiarus komedinis motyvas yra pasaulis, kuriame egzistuoja visos pasakos ir jų veikėjai, išmanantys savo roles jose*<ref>K.M. Briggs, ''The Fairies in English Tradition and Literature'', University of Chicago Press, London, 1967.</ref> kaip, pavyzdžiui, filmų serijoje „[[Šrekas]]“.

Pasakos buvo vaidinamos ir spektakliuose. Tai rodo įrašai iš [[Commedia dell’arte|Commedia dell‘arte]]<ref>GrantJohn Clute and CluteJohn Grant. The Encyclopedia of Fantasy. New York: St Martin’s Press, "Commedia1997. Dell'Arte"ISBN 0-312-15897-1. „Commedia Dell’Arte“, p. 219.</ref> ir vėliau  – [[Pantomima|pantomimos]].<ref>GrantJohn Clute and CluteJohn Grant. The Encyclopedia of Fantasy. New York: St Martin’s Press, "Commedia1997. Dell'Arte"ISBN 0-312-15897-1. „Commedia Dell’Arte“, p. 745.</ref> Užuot sakytinės ir rašytinės pasakos formų, būtent, pasakos filmuose yra laikomos vienu geriausiu būdų papasakoti istoriją auditorijai. Kino atsiradimas reiškė, kad tokie pasakojimai galėjo būti perduoti žiūrovams įtikinamesniu būdu, panaudojant specialiuosius efektus ir animaciją. „[[The Walt Disney Company]] “ padarė didelę įtaką pasakų filmo evoliucijai. Kompanijos senieji begarsiai trumpametražiai filmai buvo paremti pasakomis, o kai kurios iš jų  – tiesiogiai adaptuotos į trumpametražius filmus. Pavyzdžiui, muzikinių komedinių epizodų serijoje „Kvaila simfonija“, remtasi pasaka „Trys„[[Trys paršiukai“paršiukai]]“. Pirmasis [[VoltasVolto DisnėjusDisnėjaus animacijos studija|Volto Disnėjaus]] pilnametražis filmas „[[Snieguolė ir septyni nykštukai (1937 filmas)|Snieguolė ir septyni nykštukai]]“, išleistas 1937  m., pramynė kelią pasakų adaptacijoms kine ir pačiam fantastikos žanrui.<ref>GrantJohn Clute and CluteJohn Grant. The Encyclopedia of Fantasy. New York: St Martin’s Press, "Cinema"1997. ISBN 0-312-15897-1. „Cinema“, p. 196.</ref> Snieguolei ir septyniems nykštukams parengti išleisti 400 procentų iš anksto numatyto biudžeto, prie filmo dirbo daugiau nei 300 dailininkų, asistentų ir animatorių.<ref>[{{Cite web|title=Walt Disney Company is founded|url=https://www.history.com/this-day-in-history/walt-disney-company-founded "Walt Disney Company is founded"]. ''HISTORY''. Retrieved |access-date=2021-12 December 2021-12|website=History.com}}</ref> Lyginant su kitais tuometiniais filmais, šiam projektui įgyvendinti pasitelkta bene daugiausiai darbo jėgos. Studija netgi pasamdė [[Donas Grahamas|Doną Grahamą]] steigti animavimo mokymo programas, kuriose dalyvavo daugiau kaip 700 darbuotojų.<ref>Furniss, MaureenJog (2014).būtų "Classical-Erapasiektas Disneygeriausias Studio".rezultatas, ''Artkompanija infiksavo šokėjos [[Mardžorė MotionSelest|Mardžorės Selest]], Revisedkuri Edition:dirbo Animationkartu Aesthetics''.viso Indianafilmo Universityrengimo Press.proceso pp.metu, judesius ir veido 107–132išraiškas.<ref doiname=":[[doi:10.2307/j.ctt2005zgm.90">{{cite book |10.2307/j.ctt2005zgm.9]].last1=Furniss [[:en:ISBN_(identifier)|ISBN]]first1=Maureen <bdi>[[:en:Special:BookSources/978-0-86196-945-6|978chapter=Classical-0-86196-945-6]]</bdi>.Era Disney Studio [[:en:JSTOR_(identifier)|JSTOR]]pages=107–132 [https://www.|jstor.org/stable/=j.ctt2005zgm.9 |doi=10.2307/j.ctt2005zgm.9].</ref> Jog|title=Art būtųin pasiektasMotion, geriausiasRevised rezultatas,Edition: kompanijaAnimation fiksavoAesthetics. šokėjosp. [[Mardžorė107–132. Selest|Mardžorėsdate=2014 Selest]],|publisher=Indiana kuriUniversity dirboPress kartu|isbn=978-0-86196-945-6 viso filmo rengimo proceso metu, judesius ir veido išraiškas.}}</ref> Vėliau Disnėjus ir jo įpėdiniai vėl grįžo prie literatūrinių pasakų animavimo  – pasirodė filmai „[[Pelenė (filmas)|Pelenė]]“ (1950  m.), „[[Miegančioji gražuolė]]“ (1959  m.), „[[Mažoji undinėlė]]“ (1989  m.) ir „[[Gražuolė ir pabaisa]]“ (1991  m.). Disnėjus padėjo įtvirtinti pasakos žanrą kaip žanrą vaikams, nors buvo ir kritikuojamas dėl autentiško niūraus pasakų natūralizmo ir nelaimingų pabaigų cenzūravimo.<ref> name=Pilinovsky, Helen. [https://endicottstudio.typepad.com/articleslist/donkeyskin-deerskin-allerleirauh-the-reality-of-the-fairy-tale-by-helen-pilinovsky.html> "Donkeyskin, Deerskin, Allerleirauh, The Reality of the Fairy Tale"]. ''JoMA''.</ref>Tačiau kiti pabrėžia, jog ne tik Disnėjaus kino kompanija švelnino pasakas, tą jau darė ir patys [[broliai Grimai]].<ref>{{cite journal |last1=Stone, |first1=Kay (July 1981). "|title=Marchen to Fairy Tale: An Unmagical Transformation". ''|journal=Western Folklore''. '''|date=July 1981 |volume=40''' (|issue=3): |pages=232–244. [[:en:Doi_(identifier)|doi]]:[[doi:=10.2307/1499694|10.2307/1499694]]. [[:en:JSTOR_(identifier)|JSTOR]] [https://www.jstor.org/stable/=1499694 1499694].}}</ref><ref>{{cite book|author=Tatar, M. (|year=1987). ''[[iarchive:hardfactsofgri00tata/page/24|title=The Hard Facts of the Grimms' Fairy Tales]]''. |publisher=Princeton University Press. p. |page=[[iarchivehttps://archive.org/details/hardfactsofgri00tata/page/24| 24]]. [[:en:ISBN_(identifier)|ISBN]] <bdi>[[:en:Special:BookSources/isbn=978-0-691-06722-3|978-0-691-06722-3]]<url=https://bdi>archive.org/details/hardfactsofgri00tata/page/24}}</ref>

== ŠaltiniaiIšnašos ==