Ramybė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 5:
'''Ramybė, ramuma''' – būsena, kai objektui nedaro įtakos išoriniai veiksniai. Kalbant apie žmogų, ramybė suvokiama kaip [[poilsis]] nuo aplinkos dirgiklių bei judėjimo, atsiribojimas nuo [[triukšmas|triukšmo]]. Tykuma dažnai siejama su [[gamta]], [[tyla]], [[vienatvė|vienatve]].
Teigiama, kad nusiraminti padeda įsitraukimas į supančia aplinką arba pasigerėjimas gamtiniu kraštovaizdžiu, kuris skatina klajoti mintimis ar tiesiog atsipalaiduoti ir pamiršti kasdienius rūpesčius. Tokia aplinka skatina [[relaksacija|relaksaciją]],
Ramybė teigiamai veikia žmogaus savijautą: mažina [[stresas|stresą]], [[nerimas|nerimą]], suteikia [[laimė]]s pojūtį. Teigiama, jog laikas praleistas gamtoje teigiamai veikia tiek vaikus, tiek suaugusius.<ref>{{Cite book |last=Louv |first=Richard |url=https://www.worldcat.org/oclc/183879632 |title=Last child in the woods: saving our children from nature-deficit disorder |date=2008 |publisher=Algonquin Books of Chapel Hill |isbn=978-1-56512-605-3 |edition=Updated and expanded |location=Chapel Hill, N.C. |oclc=183879632}}</ref>
|