Ramybė: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Ramybė, ramuma''' – būsena, kai objektui nedaro įtakos išoriniai veiksniai. Kalbant apie žmogų, ramybė suvokiama kaip [[poilsis]] nuo aplinkos dirgiklių bei judėjimo, atsiribojimas nuo [[triukšmas|triukšmo]]. Tykuma dažnai siejama su [[gamta]], [[tyla]], [[vienatvė|vienatve]]. Teigiama, kad nusiraminti padeda lengvas susižavėjimas gamtiniu kraštovaizdžiu, kuris skatina klajoti mintimis ar tiesiog atsipalaiduoti ir pamiršti kasdienius rūpesčius.<ref>Kaplan R. and Kaplan, S. (1989). The Experience of Nature. New York: Cambridge University Press.</ref><ref>Herzog, T. R. and Bosley, P. J. (1992). Tranquillity and preference as affective qualities of natural environments. Journal of Environmental Psychology 12, 115–127.</ref><ref>Robert J. Pheasant, Mark N. Fisher, Greg R. Watts, David J. Whitaker and Kirill V. Horoshenkov. (2010). The importance of auditory-visual interaction in the construction of tranquil space. Journal of Environmental Psychology 30, 501–509.</ref>