Kepinys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
daug
Žymos: Atmesta Žyma: Trynimas Vizualus redagavimas
S Atmestas 193.219.78.242 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Taksonomas keitimas)
Žymos: Atmesti Nevienareikšmės nuorodos
Eilutė 3:
[[Vaizdas:Korb_mit_Brötchen.JPG|thumb|200px|[[Bandelė]]s]]
 
'''Kepinys''' – bendras [[konditerija|konditerinų]] [[maistas|maisto]] gaminių, [[kepimas|kepamų]] arba gaunamų [[ekstruzija|ekstruzijos]] būdu pavadinimas.
K
 
Kepiniams pagaminti reikia [[miltai|miltų]], [[kiaušinis|kiaušinių]], [[riebalai|riebalų]], [[cukrus|cukraus]], [[druska|druskos]] ir įvairių [[maisto priedai|maisto priedų]]. Pagaminta tešla [[kepimas|kepimo]] metu labai pakeičia savo išvaizdą ir [[skonis|skonį]]. Nuo didelio karščio jos [[baltymai]] susitraukia, todėl gaminys sustangrėja. [[Riebalai]] išsilydo ir vienodai pasiskirsto kepinyje. [[Krakmolas]] virsta [[dekstrinas|dekstrinu]], kurį organizmas gali pasisavinti tik tada, kai jis [[burna|burnoje]], gausiai suvilgytas [[seilės|seilių]], virsta [[gliukozė|gliukoze]]. Ne tik krakmolą, bet ir riebalus, baltymus organizmas geriau [[virškinimas|virškina]], kai jie gerai gerai suvilgomi seilių. Todėl reikalaujama, kad kepiniai, kaip koncentruotas maistas, patys mažai turėdami [[vanduo|vandens]], būtų purūs, nes tik tokius kepinius valgant seilės gali pakankamai gerai suvilgyti.
, jei drėgnas – reikia dar pakepti. Be to iškepę kepiniai atšoka nuo [[kepimo forma|kepimo formos]] šonų. Biskvitiniai kepiniai yra iškepę, kai, paspaudus pirštais, jų paviršius tuoj išsilygina.
 
Įvairios [[puriklis|kėlimo medžiagos]] kepinius daro purius. Vienos jų ([[mielės]]) šilumoje dauginasi, kitos ([[Natrio hidrokarbonatas|soda]], [[potašas]], [[amonis]], [[puriklis|purikliai]] ir kt.) karštyje skaidosi. Ir vienos ir kitos gamina [[dujos|dujas]], kurios, kepimo metu iš tešlos garuodamos, kartu su vandens garais ją išpurena.
 
Kepimo purumas priklauso ir nuo tinkamo tešlos paruošimo – nuo to, kiek gaminimo metu į tešlą patenka oro. Todėl, norint iškepti gerą kepinį, reikia rūpestingai atlikti visą jo gaminimo procesą.
 
Smulkių kepinių masė būna ne didesnė kaip 250 g. Pvz., [[sausainiai]], smulkios [[bandelė]]s, [[duonelė]]s ir kt.
 
== Kepimo temperatūra ==
Kepinio kokybė priklauso nuo tinkamai parinktos temperatūros kepimo metu, nes kiekviena kepinių rūšis kepama kitokiame karštyje. Karštį galima patikrinti sėlenomis arba laikraščio gabalėliu.
* Neaukšta temperatūra – 120–175 °C. Tinka [[biskvitas|biskvitams]] ir kitiems neriebiems kepiniams, kuriuos iškelia kiaušiniai. Pabertos [[sėlenos]] lėtai gelsta.
* Vidutinio karštumo temperatūra – 175–230 °C. Tinka įvairiems [[pyragėlis|pyragėliams]], sviestiniams [[keksas|keksams]], [[meduolis|meduoliams]]. Pabertos sėlenos gelsta greitai.
* Aukšta temperatūra – 230–250 °C. Tinka mieliniams [[pyragas|pyragams]] ir riebiems kepiniams. Pabertos sėlenos tuoj pagelsta, vėliau paruduoja.
* Labai aukšta temperatūra – 300 °C. Tinka įvairioms [[duona|duonoms]]. Pabertos sėlenos parausta, o po kiek laiko pajuoduoja.
 
== Kepinių priežiūra ==
Kepinius reikia prižiūrėti kepimo metu. Jei [[orkaitė]]s ([[krosnis|krosnies]]) viršus įkaista labiau nei apačia, apkepusį gaminį reikia apdengti sudrėkintu popierium. Jei labiau kepa apačia – kepinį reikia pakelti ant kitos kepamosios [[skarda|skardos]].
 
Kepiniai laikomi iškepę, jei kepa reikalingame karštyje nustatytą laiką ir jų plutelė tampa šviesiai rusva. Ar iškepęs vidus, galima nustatyti smailiu pagaliuku. Jei į kepinį įsmeigtas ir tuoj ištrauktas pagaliukas būna sausas – kepinys iškepęs, jei drėgnas – reikia dar pakepti. Be to iškepę kepiniai atšoka nuo [[kepimo forma|kepimo formos]] šonų. Biskvitiniai kepiniai yra iškepę, kai, paspaudus pirštais, jų paviršius tuoj išsilygina.
 
== Kepimo įrankiai ==
* [[tešla|Tešloms]] išsukti ir užminkyti reikia turėti:
 
keletą įvairaus didumo molinių, emaliuotų, stiklinių [[Dubuo (indas)|dubenėlių]], kelis medinius [[šaukštas|šaukštus]], įvairaus didumo virtuvės lentelių kepiniams ir priedams paruošti, [[šluostė|šluostę]], [[spiralė|spiralę]] arba [[mikseris|mikserį]] kiaušinių baltymams plakti, [[kočėlas|kočėlą]], [[sietas|sietą]] miltams persijoti, ratuką ir formelių tešlai pjaustyti, [[teptukas|teptuką]] kepinių paviršiui aptepti, [[kulinarinis švirkštas|švirkštą]] papuošimams, [[stiklinė|stiklinę]], [[matavimo indas|matavimo indą]], [[Svarstyklės (prietaisas)|svarstyklėles]], [[valgomasis šaukštas|valgomąjį šaukštą]] ir [[arbatinis šaukštelis|arbatinį šaukštelį]].
** lgos, plačios, žemais kraštais, be vieno galo skardos.
 
* Kepiniams kepti reikia:
** [[boba (kepinys)|„boboms“]] – aukštos, apskritos arba rantuotos, į viršų platejančios formos.
** [[keksas|keksams]] – tokios pačios kaip pyragams, tik siauresnės ir trumpesnės, maždaug 30 cm ilgio,10 cm pločio (apačioje), 10-12 cm aukščio. Taip pat vartojamos pailgos banguotu dugnu arba apskritos kiauru viduriu formos.
** [[pyragas|pyragams]] – siauros, į viršų platėjančios, aukštais kraštais pailgos skardos.
** [[sausainis|sausainiams]], [[plokštainis|plokštainiams]] ir kitiems smulkiems kepiniams – pailgos, plačios, žemais kraštais, be vieno galo skardos.
** [[tortas|tortams]] – įvairaus didumo apskritos skardos. Patogiau turėti išardomas [[tortinė forma|tortines formas]], tada iškeptą paplotį lengviau išimti.
 
== Kepinių rūšys ==
 
=== Pagal formą ===
=== P gerokai smulkesni. Ekstruziniai kepiniai kepami specialiose nuolatinio kepimo krosnyse (pro ekstruzijos angą nuolat išspaudžiama tešla, kuri kepa slinkdama tolyn kepa. ===
* ''Padinis kepinys'' – ant kepimo skardų arba tiesiog ant krosnies pado, taip pat specialių vežimėlių lentynose keptas kepinys. Jis turi padą, kuriuo būna prisiplojęs prie paviršiaus. [[Kepalas]] paprastai yra įprastos formos, bet gali būti ir sudėtingesnis, pvz., [[pynutė]]. Klasikinis padinio kepinio pavyzdys – lietuviška naminė [[duona]].
* ''Forminis kepinys'' – specialioje formoje (pvz., skardoje su kraštais) keptas kepinys, kuris įgauna formos suteiktą pavidalą: forminės duonos, apvalūs ar stačiakampiai [[keksas|keksai]].
** Smulkūs kepiniai – forminių kepinių variantas. Kepami uždaroje formoje, todėl visi tokio kepinio paviršiai suformuojami priklausomai nuo formos vidinio paviršiaus: [[tešlainis|tešlainiai]], [[vafliai|vaflio]] lakštai.
* Ekstruzinis kepinys – tešla išspaudžiama pro specialią angą ir aukšta aplinkos temperatūra tešlą sukepina: duonos [[lazdelės (kepinys)|lazdelės]], [[šiaudeliai (kepinys)|šiaudeliai]] ir panašūs smulkūs kepiniai. Tokiu pačiu būdu gaminami ir ilgieji [[makaronai]] ([[spagečiai]] ir kt.), tik jie būna gerokai smulkesni. Ekstruziniai kepiniai kepami specialiose nuolatinio kepimo krosnyse (pro ekstruzijos angą nuolat išspaudžiama tešla, kuri kepa slinkdama tolyn kepa.
 
=== Pagal tešlos rūšį ===
* [[Duona|Kepiniai su raugu]] – [[duona]], kepama su [[raugas|raugu]].
eilutė 32 ⟶ 61:
* [[Kepiniai su kėlimo milteliais]] – kepiniai, kuriems vartojama daug [[riebalai|riebalų]], [[grietinė]]s, [[kiaušinis|kiaušinių]], purenami [[kepimo milteliai|milteliais]].
** [[Keksas|Keksai]]
** [[Meduolis|MeduoliaMeduoliai]]
** [[Pyragaitis|Pyragaičiai]]
** [[Plokštainis|Plokštainiai]]