Užkandis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Kai kurie maisto istorikai mano, kad užkandžių [[tradicija]] galėjo prasidėti [[Rusija|Rusijoje]], kai po ilgų kelionių plačioje šalyje buvo paplitę nedideli [[Žuvis (maistas)|žuvies]], [[Ikrai (maistas)|ikrų]] ir [[mėsa|mėsos]] užkandžiai.<ref name="Cabot2014">{{cite book |author = Claire S. Cabot |title = A Short History of Ingredients |url = https://books.google.com/books?id=4HU3BAAAQBAJ&pg=PA17 |date = 16 July 2014 |publisher = Xlibris Corporation |isbn = 978-1-4990-4630-4 |page = 17 }}</ref> Kiti mano, kad užkandžiavimo paprotys kilo iš [[Kinija|Kinijos]], galbūt per stepes pasiekęs Rusiją, [[Skandinavija|Skandinaviją]], kitas Europos šalis. Ši tradicija galėjo atkeliauti į [[Italija|Italiją]], [[Graikija|Graikiją]] ir [[Balkanai|Balkanų]] šalis per Rusiją ar [[Persija|Persiją]].

 

Užkandžių vartojimo tradicijos savitos skirtingose šalyse, įskaitant švedų ''smörgåsbord'' („[[švediškas stalas]]“), rusų ''zakuska'', libaniečių ''[[meze]]'', italų ''[[antipasto]]''. [[Romos imperija|Romos imperijos]] laikais buvo įprasta suvalgyti du pagrindinius patiekalus. Prieš jų valgymą buvo paduodama nedideliais kiekiais žuvies, daržovių, sūrio, alyvuogių ir net įdarytų [[Didžioji miegapelė|pelių snaudalių]].<ref name="Connell2014">{{cite book |author = Libby O Connell |title = The American Plate: A Culinary History in 100 Bites |url = https://books.google.com/books?id=tETQBAAAQBAJ&pg=PT279 |date = 11 November 2014 |publisher = Sourcebooks |isbn = 978-1-4926-0303-0 |page = 279 }}</ref> Stimuliuojantys užkandžiai buvo įvardijami ''gustatio'' arba ''promulsis''. Graikai juos vadino ''propoma''.