Prieskoniai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
'''Prieskonis''' – stipraus savito [[skonis|skonio]] ar [[kvapas|kvapo]] [[prieskoniniai augalai|prieskoninių augalų]] dalys ir jų mišiniai. Naudojami paryškinti ar papildyti [[patiekalas|patiekalų]] ar [[padažas|padažų]] savybes. Pagrindinė prieskonių paskirtis – pagerinti maisto
Kaip prieskoniai naudojamos įvairios augalų dalys: džiovintos [[sėkla|sėklos]], [[vaisius|vaisiai]], [[šaknis|šaknys]], [[žievė]], grūdelių, lapelių, žiedų, šaknų miltelių pavidalais. Prieskoniams taip pat priskiriami kai kurie aromatizatoriai, [[garstyčios]], [[krienai]], [[kečupas]], [[sviestas]] su priedais (pvz., su krapais, pipirais). Kai kurios grynos cheminės medžiagos irgi gali būti naudojamos kaip prieskoniai: [[cukrus]], [[valgomoji druska|druska]], [[actas]], [[citrinos rūgštis]], [[natrio glutamatas]], [[esencija|esencijos]], [[eterinis aliejus]]. Prieskoniai skiriasi nuo žalumynų. Lapinės, žaliosios augalų dalys taip pat tinka pagardinti maistą, tačiau jos (pvz., [[krapas|krapai]]) gali būti naudojamos šviežios, o prieskoniai – tik sudžiovinti. Aliejiniai prieskonių mišiniai ne tik sustiprina patiekalo skonį, bet ir stpriai padidina jo [[kalorija|kaloringumą]].
Nuo seno Lietuvoje vartojami įvairūs prieskoniniai augalai: [[petražolė]], [[mėta]], [[gelsvė]], [[raudonėlis]], [[krienai]], [[krapas|krapai]], [[pipirai]], [[kmynai]], [[kalendra]], [[mairūnas]], [[bazilikas]] ir daugelis kitų. Kartais vartojamos [[kiaulpienė]], [[garšva]], [[dilgėlė]]. Jų jauni lapeliai tinkami tiek žali pavasarį ir vasarą, tiek sudžiovinti ir sutrinti į miltelius žiemą.▼
▲[[Vaizdas:Spices1.jpg|thumb|200px|Prieskoniai [[Marokas|Maroko]] turguje]]
Prieskoniai turi daug biologiškai aktyvių medžiagų, antioksidantų. Kiekvienas augalas veikia skirtingai, gali sukelti alerginių reakcijų
▲Prieskoniai turi daug biologiškai aktyvių medžiagų, antioksidantų. Kiekvienas augalas veikia skirtingai, gali sukelti alerginių reakcijų, todėl prieš vartojant reikia gerai žinoti jų savybes.<br>
▲Nuo seno Lietuvoje vartojami įvairūs prieskoniniai augalai: [[petražolė]], [[mėta]], [[gelsvė]], [[raudonėlis]], [[krienai]], [[krapas|krapai]], [[pipirai]], [[kmynai]], [[kalendra]], [[mairūnas]], [[bazilikas]] ir daugelis kitų. Kartais vartojamos [[kiaulpienė]], [[garšva]], [[dilgėlė]]. Jų jauni lapeliai tinkami tiek žali pavasarį ir vasarą, tiek sudžiovinti ir sutrinti į miltelius žiemą.
== Literatūra ==
|