Maistinės medžiagos: Skirtumas tarp puslapio versijų

* [[Vitaminai]] – neturi nei energetinės, nei statybinės vertės, tačiau reguliuoja labai svarbius organizme vykstančius medžiagų apykaitos procesus. Reikalingi daugumai ląstelės gyvybinių procesų, audinių sudarymo bei energijos gamyboje. Padeda išgauti energiją iš [[gliukozė]]s, dalyvauja augimo ir atsistatymo mechanizmuose. Daugumą jų reikėtų gauti su maistu. Papildomai vitaminus turėtų gerti tik silpnos sveikatos žmonės sergantys kokia nors lėtine liga, arba tie, kurie prastai maitinasi. Trūkstant vitaminų, vystosi įvairūs medžiagų apykaitos sutrikimai. Vartojant per didelį vitaminų kiekį, organizmas paprastai toleruoja, išskyrus [[nikontinamidas|nikontinamido]], [[vitaminas C|vitamino C]] ir [[vitaminas B6|vitamino B6]] perdozavimą. Organizmui senstant padidėja vitaminų-[[antioksidantas|antioksidantų]] poreikis: vitaminai [[vitaminas A|A]], [[vitaminas E|E]], [[vitaminas C|C]] ir [[vitaminas P|P]].

 

Maisto medžiagos gali būti pakeičiamos arba nepakeičiamos. Nepakeičiamų medžiagų kiekis apibūdina maisto vertę. Vertingas tas maistas, kuris turi pakankamą nepakeičiamų medžiagų kiekį. Pakeičiamas medžiagas organizmas sintetina iš kitų medžiagų, o nepakeičiamas – ne. Todėl tokių nepakeičiamų medžiagų būtinai reikia gauti su maistu: