Vilniaus universiteto astronomijos observatorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Telescope by John Dollond in VULibrary.JPG|thumb|right|250px|XVIII a. John’o Dollond’o [[Londonas|Londone]] pagamintas keturių10 coliųcm teleskopas. ([[Vilniaus universiteto biblioteka|Vilniaus universiteto bibliotekos Baltoji salė]])]]

'''Vilniaus universiteto astronomijos observatorija''' – seniausia Rytų [[Europa|Europoje]] ir ketvirtoji pasaulyje [[astronomijos observatorija]]. [[1753]] metaism. įkurta [[Astronomas|astronomo]] ir [[matematika|matematiko]] [[Tomas Žebrauskas|Tomo Žebrausko]] iniciatyva su jos rėmėjos Elžbietos Oginskaitės-Puzinienės parama.

Pirmą teleskopą observatorijai padovanojo [[Lietuvos Didžioji kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] vyriausias kariuomenės vadas [[Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė|Mykolas Radvila]]. Tai buvo 13,5 cm [[reflektorius]]. Kitą, 10 cm skersmens [[reflektorius|reflektorių]], padovanojo Vilniaus vyskupas [[Juozapas Sapiega]]. Apie Žebrausko astronominius stebėjimus nedaug kas žinoma. Observatorijai jis vadovavo [[1753]] - [[1758]] metaism.

Vilniaus universiteto observatorija suklestėjo, kai jai pradėjo vadovauti [[Martynas Počobutas]] (nuo [[1764]] iki [[1807]]) m. – matematikas ir astronomas, [[Paryžius|Paryžiaus]] mokslų akademijos narys korespondentas, [[Londonas|Londono]] karališkosios mokslo draugijos narys, [[Vilnius|Vilniaus]] universiteto rektorius ([[1780]]–[[1799]]). Jis dėjo visas pastangas, kad oservatorija būtų aprūpinta moderniais prietaisais. [[1777]] m. buvo įsigytas Ramsdeno pasažinis instrumentas bei sieninis dienovidinis kvadrantas. Įsigytiems instrumentams įrengti reikėjo naujų patalpų. Todėl [[1782]]–[[1788]] m. pagal architekto [[Martynas Knakfusas|Martyno Knakfuso]] projektą buvo pastatytas pietinis observatorijos priestatas. Klasikinė jo konstrukcija turėjo du stebėjimų bokštelius ir tvirtą smiltainio sieną dienovidinio plokštumoje. Ši siena dalijo patalpas į dvi dalis. Su šiuo prietaisu Počobutas stebėjo [[planeta]]s, [[kometa]]s, [[asteroidas|asteroidus]], Saulės ir Mėnulio užtemimus. Jo atliktų tyrimų duomenys buvo labai vertingi. Vėliau juos naudojo kitų Europos observatorijų astronomai.

[[XIX a.|XIX amžiuje]] observatorijoje labiausiai nusipelnė [[Janas Sniadeckis]] (1756–1830), vadovavęs [[1807]]–[[1825]] metais ir [[Petras Slavinskis]] (1795–1881), vadovavęs [[1825]]–[[1843]] m. Tuo metu ir toliau buvo vykdomi panašūs tyrimai, vėliau pradėti fotometriniai tyrimai. Vadovaujant [[Georgas Sableris|Georgui Sableriui]] [[1864]] m. joje buvo įrengtas antrasis pasaulyje (po Didžiosios Britanijos) fotoheliografas ir suorganizuota pirmoji pasaulyje nuolatinė fotografinė Saulės tarnyba.<ref>TARASONIS, Vytautas. ''Fizika: vadovėlis XI–XII klasei .'' Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995, 288 p. ISBN 5-420-00253-1.</ref> [[1876]] metaism. observatorijoje kilo gaisras, kuris ją smarkiai suniokojo ir po penkerių metų observatorija buvo uždaryta. Vertingi duomenys, leidiniai ir aparatūra buvo perkelta įvairioms Rusijos įstaigoms.

Astronomija Lietuvoje atsigavo tik tarpukario metais, kuomet lenkų okupuotame Vilniuje, Čiurlionio gatvėje buvo išskirtas sklypas ir pastatyti keli bokšteliai. Observatorijai 1922-[[1941]] metaism. vadovavo lenkų astronomas ir matematikas [[Vladislavas Dzievulskis]]. Po [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašto]] grąžinimo Lietuvai buvo nuspręsta Vilniaus ir [[Kauno universitetas|Kauno universitetų]] observatorijas sujungti į vieną, bet prasidėjęs [[Antrasis pasaulinis karas]] sutrukdė. Vėliau, 48 cm teleskopas buvo perkeltas į [[Simeizo observatorija|Simeizo observatoriją]] [[Krymas|Kryme]] ([[Ukraina]]), o po to – į geresnių astroklimatinių sąlygų vietą – [[Maidanako astronomijos observatorija|Maidanako observatoriją]]. Pastačius [[Molėtų astronomijos observatorija|Molėtų astronomijos observatoriją]], į ją buvo perkeltas 63 cm skersmens teleskopas.

28сm28 cm skersmens pusiaujinės montuotės tipo teleskopas, turintis kompiuterizuotą valdymą (VU astronomijos observatorijos rytiniame bokštelyje);<br />

Observatorijai vadovavo [[Bernardas Kodatis]] (1941–1944), [[Paulius Slavėnas]] (1944–1952 и, 1956–1969), [[Borisas Voronkovas]] (1952–1956), [[Alfonsas Misiukas-Misiūnas]] (1969–1978), [[Romualdas Kalytis]] (1978–1992), [[Jokūbas Sūdžius]] (1992–2008), [[Vladas Vansevičius]] (2008-2017).